Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis, II-827-718/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-26
Bylos Nr.: II-827-718/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-01179-2021-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos

Teisėjas: Laimutė Venckuvienė (pirm.)
Pareiškėjas: V. G.
Institucija: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-827-718/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01179-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 16.8; 21.10.4

Registro objektas ROIK: (duomenys neskelbtini)(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė

sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-9638-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas 2021 m. rugpjūčio 31 d. V. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-26403-2021, už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 31 d., 18.28 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 523) ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1.21), nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą. Administraciniu nurodymu buvo siūloma iki 2021m. rugsėjo 30 d. sumokėti 15 Eur baudą.

2021 m. spalio 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu Nr. 30-ANR_N-9638-2021 už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. G. paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. spalio 29 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. skundas, kuriame prašoma sujungti administracinio nusižengimo bylas 30-ANR_N-9639-2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), 30-ANR_N-9641-2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), 30-ANR_N-9638-2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), 30-ANR_N-9637-2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), 30-ANR_N-9635-2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), 30-ANR_N-9724-2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir paskirti vieną subendrintą bausmę panaikinant šį nutarimą. Skunde nurodoma, kad nutarimai surašyti dėl tos pačios veikos, t. y. už tęstinę veiką, atliktą tuo pačiu būdu, veikimo modeliu, transporto priemone ir tikslu (teikė viešojo transporto – taksi paslaugas). Teigia, kad tokiu atveju turėtų būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas bei vienas nutarimas, nes administracinio nusižengimo protokolai surašyti bei nutarimai priimti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veiklą. Be to, teigia, jog 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-460 patvirtintos ir pakeistos Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 4.3 punkte nurodyta, jog taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas, t. y. komercinė vežimo paslauga, kuria užsiima ir kitos transporto rūšys, kurioms yra skirta „A“ juosta (autobusai, keleiviniai mikroautobusai). Nurodo, jog teikė paslaugas tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra teikiamos kitų rūšių viešojo transporto priemonių besinaudojančių „A“ juosta. Vienos rūšies paslaugos teikėjai turi skirtingas sąlygas, nors jie atitinka visus elementus (paslaugos teikimo pobūdis, jos atlygintinumas, paslaugos prieinamumas už atlygį).

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime su V. G. skundu nesutiko. Nurodė, kad administracinių pažeidimų padarymo laikas skiriasi, pareiškėjas išvyksta iš pažeidimo vietos ir vėl į ją atvykta kitu laiku, todėl veika netraktuotina kaip tęstinė, o ANK nenumato administracinių bylų sujungimo galimybės. 2021 m. spalio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9638-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nutarimą nėra teisinio pagrindo. Prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad nuo 2020 m. birželio mėnesio pradėjo teikti taksi paslaugas. Stovint automobilių spūstyje skubėdami jo vežami keleiviai priekaištaudavo, todėl jis nutarė važiuoti „A“ juosta. Taigi, veždamas keleivius taksi automobiliu, jis važiuodavo „A“ juosta, skirta maršrutiniam transportui. Kelių eismo taisyklėse nustatyta, jog taksi automobiliams galima važiuoti „A“ juosta, kai prie „A“ juostos yra užrašas „TAKSI“, tačiau Klaipėdos mieste tokio žymėjimo niekur nėra. Vilniaus mieste toks žymėjimas yra, todėl, manydamas, kad visi kelio ženklai yra vienodi visoje Lietuvoje, padarė išvadą, kad keleiviai neturi laukti spūstyje ir mokėti už tai pinigus, jeigu spūstį galima apvažiuoti naudojantis „A“ juosta. Jis žinojo kurioje vietoje Klaipėdos mieste yra kameros, nusprendė vieną kartą pravažiuoti „A“ juosta ir panaikinti kilusias abejones. Pravažiuodavo tiesiai prieš kamerą, taip darė 2 savaites, tačiau administracinio nusižengimo protokolai jam nebuvo surašyti, todėl jis pagalvojo, kad taksi automobiliui leidžiama važiuoti „A“ juosta. Pirmą protokolą gavo tik po trijų mėnesių, o po to gavo dar kelis protokolus su baudomis už laikotarpį, kuomet galvojo, kad taksi automobiliui leidžiama važiuoti „A“ juosta. Pirmuoju protokolu gautą baudą sumokėjo 2021 m. kovo 24 d, bet po to buvo paskirtos dar 5 baudos. Paskirta daug baudų, todėl prašė teismo administracinių nusižengimų bylas sujungti, tačiau teismas jo prašymus atmetė. Jis tik norėjo sužinoti, ar gali važiuoti „A“ juosta su taksi automobiliu, o jam už tai buvo paskirta apie 20 baudų už 3000 Eur. Paskirta nuobauda už tokį administracinį nusižengimą yra ženkliai per didelė ir neatitinka protingumo kriterijų. Kad taksi automobiliu negali važiuoti „A“ juosta jis sužinojo tik tada, kai elektroniniu paštu gavo pirmą protokolą, t. y. 2021 m. kovo mėnesio viduryje. Žino, kad taksi automobiliui Klaipėdos mieste negalima važiuoti „A“ juosta, kuri skirta maršrutiniam transportui. Prašo visus administracinius nusižengimus sujungti ir paskirti vieną nuobaudą, nes antstoliai paskaičiuoja išlaidas, ir baudos dar padidėja, o jam tokia finansinė našta per sunki. Šiuo metu gauna 340 Eur neįgalumo pensiją ir dirba taksistu. Į savaitę teikdamas taksi paslaugas uždirba apie 100 Eur neatskaičius mokesčių.

V. G. skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

V. G. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytų įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. ANK 417 straipsnio 1 dalies norma – blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad V. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Teismui nekyla abejonių, kad V. G. 2020 m. gruodžio 31 d., 18.28 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą. Pats V. G. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau nesutinka su teisiniu reguliavimu, kad taksi automobilis, teikdamas komercinę vežimo paslaugą, negali važiuoti „A“ juosta, nors kitoms transporto priemonėms, kurios vykdo tokią pat komercinę vežimo paslaugą, yra leidžiama važiuoti „A“ juosta. Be to, V. G. tvirtina, kad jis atliko tęstinę veiką, nusižengimus atliko tuo pačiu būdu su ta pačia transporto priemone, teikdamas taksi paslaugas, dėl to už visus nusižengimus turėjo būti surašytas vienas protokolas ir vienas nutarimas.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklių) 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Taisyklių 3 priedo, 1 skyriaus, 1.21 punktas nustato, jog raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę. Tačiau Taisyklių 181.2 punkte nustatyta, jog eismo juostoje pažymėtoje raide „A“ ir užrašu „TAKSI“ gali važiuoti lengvieji automobiliai taksi.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 31 punkte nustatyta, kad maršrutinė transporto priemonė – viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokyklinis autobusas.

Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro duomenų, transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota 2020 m. gruodžio 31 d., 18.28 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, važiuojanti eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir horizontaliuoju ženklinimu „A“, nesukant į įvažiavimą ar sankryžą (b. l. 12). Dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo 2021 m. birželio 21 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant išsiaiškinti asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemone (b. l. 13). 2021 m. birželio 27 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu informavo, kad administracinio nusižengimo padarymo metu įmonei priklausančią transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. G. (b. l. 15). Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas su lengvuoju automobiliu taksi, kuris pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, nepriskiriamas maršrutinei transporto priemonei, kuriai skirta eismo juosta pažymėta raide „A“. Be to, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, raide „A“ pažymėtoje eismo juostoje nėra papildomo kelio ženklinimo „TAKSI“.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime klaidingai nurodytas kelio ženklas, kurio reikalavimai pažeisti, t. y. „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui – tai kelias, kuriame maršrutinis transportas važiuoja specialiai skirta eismo juosta prieš transporto priemonių srautą“. Tačiau Taisyklėse numatytas ženklas Nr. 523 yra „Eismo juosta maršrutiniam transportui“, kuris nurodo eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, važiuojančiam ta pačia kryptimi kaip ir visas transporto priemonių srautas. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, visos transporto priemonės važiuoja ta pačia kryptimi, todėl protokolas bei nutarimas tikslinamas nurodant, kad kelio ženklas Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui“. Pažymėtina tai, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime padaryta rašymo klaida dėl kelio ženklo apibūdinimo nešalina paties nusižengimo padarymo fakto, kuris visiškai įrodytas bylos duomenimis.

Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja bendra tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, bendros tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-535/2013). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

Iš skundo turinio bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundžiami nutarimai V. G. priimti už tai, kad jis, teikdamas taksi paslaugas, vairavo automobilį gatvėje su skiriamąja juosta ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, 5 skyrius, ženklas Nr. 523) ir horizontaliu ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimą ar sankryžą, t. y.:

1) 2020 m. gruodžio 31 d., 07.45 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-829-972/2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini))).

2) 2020 m. gruodžio 31 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-828-903/2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)));

3) 2020 m. gruodžio 31 d., 18.28 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-827-718/2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)));

4) 2021 m. sausio 2 d., 13.47 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-824-963/2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)));

5) 2020 m. sausio 2 d., 18.59 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-826-890/2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)));

6) 2021 m. sausio 4 d., 11.09 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje (byla Nr. II-825-903/2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)));

Dėl administracinių nusižengimų bylų Nr. II-829-972/2021, II-828-903/2021, II-827-718/2021, II-824-963/2021, Nr. II-826-890/2021, Nr. II-825-903/2021 sujungimo išsamiai pasisakyta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutartyje, kurioje nustatyta, jog atsižvelgiant į V. G. skundo motyvus, administracinių nusižengimų padarymo laikus ir vietas, kitas aplinkybes, atskiri nusižengimai, už kuriuos V. G. priimti anksčiau minėti skundžiami nutarimai, akivaizdžiai nesudaro vienos tęstinės veikos, todėl V. G. prašymas dėl administracinių nusižengimų bylų sujungimo buvo netenkintas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir paties V. G. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog visi sekantys pareiškėjo padaryti nusižengimai buvo pirmojo nusižengimo tąsa, todėl protokolai ir nutarimai buvo surašyti už atskirus nusižengimus ir kvalifikuoti teisingai kaip atskiri administraciniai nusižengimai. Nustatyta, kad V. G. teikė taksi paslaugas skirtingu laiku, skirtingose vietose ir skirtingiems klientams. Taigi, padaryta ne viena tęstinė veika, o kelios veikos skirtingu laiku ir skirtingose vietose. Be to, ANK nenumato administracinių bylų sujungimo galimybės. Atsižvelgiant į byloje išnagrinėtas ir išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimų bylų sujungti nėra pagrindo.

Teismas įvertinęs šių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-9638-2021 naikinti nėra pagrindo.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt).

ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.

Vertinant V. G. paskirtos nuobaudos pagrįstumą ir ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu V. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, paskirta 40 Eur bauda. Byloje buvo nustatyta, kad administracinį nusižengimą V. G. padarė pakartotinai, nes dar nepraėjo ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, kadangi 2019-02-14 buvo baustas už ANK 417 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą. Ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. V. G. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, nustatyta, kad jis yra neįgalus (30 procentų darbingumo lygis) (b. l. 27-28). Šios dvi aplinkybės pripažintinos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atsižvelgtina į tai, kad V. G. turi tik 30 % darbingumo lygį ir dėl specialiųjų poreikių lygio jam nustatytos Specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo kompensacijos. Taigi, nežiūrint neįgalumo, V. G. dirba, vykdo taksi veiklą. V. G. padarytas nusižengimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, jis realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių, be to, kaip parodė V. G. teismo posėdžio metu, jis už kelis pirmus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje, sumokėjo administraciniais nurodymais paskirtas baudas. Svarbu pažymėti ir tai, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pranešimą apie užfiksuotą administracinį nusižengimą įmonei, kuriai priklauso automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė tik praėjus 6 mėnesiams nuo užfiksuoto pažeidimo ( b.l. 13).

Visuma šių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju vertinamos pažeidėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jo atsakomybės už šį pažeidimą.

Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. G. asmenybę, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nuobaudos tikslai bus pasiekti V. G., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje V. G. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-9638-2021. Pripažinti V. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad V. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. V. G. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti nuobaudą – įspėjimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė