Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis Ž. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad Ž. M., A. S. ir A. K. važiavo iš policijos komisariato parvežti atgal į darbą A. K. Kaltinamasis A. S. tada tikrai netrenkė į veidą. Ten buvo daug žmonių ir galėtų būti netgi liudininkų, kad taip neįvyko (2 t., b. l. 15).

Kadangi kaltinamojo Ž. M. parodymuose, kurie teisme yra duoti išskirtinai lakoniški, netikslūs ir nekonkretūs, lyginant šiuos jo parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Ž. M. kaltę neigė ir parodė, jog 2023 m. liepos 18 d. po pietų jie su buvusia sugyventine A. S., su kuria turi bendrą vaiką, ruošėsi važiuoti į T. rajoną pas jos tėvus. Jų santykiai buvo geri, jie nesipyko. Jiems važiuojant su A. paskambino A. K., kuris paprašė, kad jis jį nuvežtų į „CirkleK“ degalinę. Jis jam sakė, kad nori pažiūrėti įrašus. Jis A. pasiėmė Šakiuose netoli mažosios „Norfos“. Kartu visi nuvažiavo į degalinę. Jie dviese su A. nuėjo į degalinę. A. su vaiku liko automobilyje. Automobilio jis neužrakino, net automobilio raktelius paliko užvedimo spynelėje. Jie nuėjo į degalinę, bet ten įrašų negavo. Tada grįžo atgal į automobilį. Jų su A. santykiai buvo geri, jie nesipyko. Mano, kad jei būtų norėjusi iš automobilio pabėgti, tai tikrai tuo metu tai galėjo daryti, nes, kaip minėjo, ir mašina buvo nerakinta ir rakteliai palikti. A. jam pasakė, kad jis nori policijai pateikti įrodymus dėl jo sumušimo ir tada jie visi važiavo į policiją. Į priimamąjį atėjo jis ir A. A. su vaiku liko vėl automobilyje. Policijoje pasakė, kad reikės ilgokai palaukti. A. pasakė, kad negali taip ilgai laukti ir paprašė jį parvežti atgal į darbą. A. jie parvežė į darbą ir su A. apsuko ratą mieste. Jiems važiuojant pradėjo konfliktuoti su A., bet konfliktas buvo dėl jo bendravimo su A. Ji sakė, kad jis jai nepatinka, kad jiems su juo nereikėtų bendrauti ir pan. Jis pasakė, kad A. turi įrodymų dėl jo mušimo ir kad jis nori juos pateikti. Jis jai sakė, kad nėra pagrindo juo netikėti. Jie nuvažiavo link Ąžuolyno aikštelėje prie pagrindinio kelio, kur sustoję kalbėjosi. J. A. prašė, kad ji pasakytų, kas jai yra žinoma apie jo sužalojimą. Bet jis nevertė sakyti, jis tik jos prašė, kad ji pasakytų tiesą. Bet A. jam pasakė, kad ji bijo I. ir A. Jis jai liepė nieko nebijoti, sake, kad jie ir toliau bus kartu, kad viskas bus gerai. Tada jis A. paprašė, kad ji padarytų įrašą. Ji sutiko. Jis įjungė telefoną ir ji pasakė, kad jį mušė I. ir A. Bet jis jos taip sakyti nevertė, jie gražiai susitarė, kad ji taip pasakys. Tada jis su A. sutarė, kad važiuoja į policiją ir ji apie tai papasakos policijos pareigūnams. Tik atvažiavus į policiją pareigūnams A. pasakė, kad jis ją mušė ir privertė taip sakyti. Jį tokie jos žodžiai nustebino. Jis nori pasakyti, kad visą tą laiką, kai jis buvo su A. ir mašinoje, ir aikštelėje, jis nei karto jos nemušė, nesudavė jokio smūgio. Jis jai negrasino, kad turi sakyti tai, ko ji nenori. Jis tik jos prašė, kad ji papasakotų tiesą, kurią ji žino ir ji pati sutiko. O garso įraše girdėti, kad ji verkia, tai todėl, kad jie kalbėjosi ir taikėsi. Tai yra, jie prieš tai buvo išsiskyrę, o to pokalbio metu palietė skaudžių temų, todėl A. ir verkė. O neverkė dėl to, kad jis ją mušė. Mano, kad A. jį apkaltino, nes ją pamokė I. taip daryti. Nes kol nesikiša I., jie gyvena gerai, tik įsikiša – ir visada problemos (1 t., b. l. 102-105, 109-110). Ž. M. patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir jie yra teisingi. Kaltinamasis, atsakydamas į byloje dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad jo ir A. S. santykiai buvo geri, nors buvo ir pykčių, konfliktu per tiek metų. Po to padaugėjo konfliktų, jie skyrėsi, pykosi, buvo ir išdavysčių. Santykiai jų pradėjo griūti ir jie nutrūko. 2023 m. liepos 18 d. jie ruošėsi važiuoti pas A. S. tėvus, santykiai buvo geri. Konfliktas prasidėjo, kai A. K. norėjo jam pateikti visus įrodymus dėl jo ankstesnio sumušimo, į kurį galimai įsivėlusi ir A. S. – ji galimai užsakė, kad Ž. M. sumuštų. Tas tyrimas yra nutrauktas, nes trūko įrodymų. Ji galėjo užsakyti sumušimą, nes jie labai konfliktavo. Smurto prieš kaltinamasis ją nevartojo – buvo tik žodinis smurtas kaip iš jos, taip iš kaltinamojo pusės. Nematė, kad ji būtų sužalota – tik kai ji atėjo į policiją, pamatė, kad ji sužalota. Jie išsiskyrė policijos aikštelėje – Ž. M. nuėjo į komisariatą, o ji liko su vaiku mašinoje. Iki to laiko daugiau nebuvo išsiskyrę. Policijoje užtruko nuo pusvalandžio iki vienos valandos. Į policiją atėjo A. S. su drauge I. P. Ž. M. nežino, ką ji veikė kol buvo išsiskyrę – kažkas ją tuo metu sumušė arba ji pati save susižalojo. I. P. atėjo, kai Ž. M. buvo policijoje. I. P. yra žmogus, kuris nenori, kad kaltinamasis būtų su A. S. ir daro viską, kad juos išskirtų arba supykdytų. 2021 m. ir 2022 m. jis yra teistas pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtavo prieš A. S. Nežino, kodėl ji kaltina jį nepagrįstai. Civilinio ieškinio nepareiškė, turto nereikalauja. Žodinis konfliktas buvo – už rankos paėmęs ją buvo, bet draugiškai. Paėmė už rankos ir sakė, kad nesipyktų. Nežino, kodėl liudytojas A. K. sakė, kad jis sugriebė nukentėjusiąją už rankos. A. S. anksčiau yra pati save susižalojusi – pjaustėsi rankas sau. Tai buvo jų bendravimo pradžia, prieš 5-6 metus. Taip pat yra sau sudavusi smūgių, kad atsirastų mėlynės. To patvirtinti niekas negali, nes tik kaltinamasis buvo. 3 m. vaikas kartu tą dieną buvo su jais – konfliktas buvo prie vaiko. Nėra gerai, kad vaikas buvo kai jie pykosi. I. P. neturėjo žinoti, kur jie važiuos tą dieną. I. P. jau seniai organizavo viską, yra garso įrašai, kuriuose girdisi, kad nuo sausio mėnesio organizavo kaltinamojo sumušimą. Duomenis turi liudininkas. Važiavo į mišką daryti garso įrašą. Kaltinamasis jau žinojo, kad ji suorganizavo jo sumušimą. Apie tai, kad ji organizavo, sužinojo iš A. K. kai važiavo į degalinę – jis tai pasakė A. S. akivaizdoje. Pasakė, kad turi įrodymus – įrašus, kur kalba I. P. ir A. S. Nežino, kodėl A. S. verkė, kai jis darė įrašą, kuriame ji prisipažįsta organizavus kaltinamojo sumušimą. Pats įrašinėjo, nes norėjo greičiau viską užbaigti. Ž. M. jos nekamantinėjo, gražiai paprašė, kad ji pasakytų tiesą. Mano, kad ji norėjo, jog kaltinamąjį sumuštų dėl to, nes anksčiau kaltinamasis ją buvo mušęs. Ž. M. atsakė už tai, kad pats mušė, tai dabar nori, kad dabar atsakytų tie, kas jį mušė. Sutinka, kad pats ne viską suvokia, ko klausia teismo posėdyje liudytojų – policijos pareigūnų. Mano, kad prokuroro siūloma skirti bausmė būtų per griežta, nes yra dirbantis, išlaiko vaiką, moka alimentus, stengiasi, kad viskas būtų gerai. A. S. ne kartą atsiprašė, siūlė jai baigti visus pykčius. Susitarė eiti gydytis, negerti alkoholio ir vartoja vaistus, yra užsiregistravęs dalyvauti antismurtinėje programoje. Vieną kartą probacijos jau buvo jam paskirta ši programa – jis ją lankė ir ji šiek tiek jam padėjo, todėl nori tęsti ją. Nori susigražinti atimtas vairavimo teises ir toliau gyventi normaliai, tvarkingai. Kaltės šioje byloje nepripažįsta. Nori dar kartą atsiprašyti A. S., kad buvo ten taip blogai, nors nebuvo ten baisių nusikaltimų. Patikslina liudytojo A. Š. parodymus – jie išvažiuodami sutiko liudytoją A. Š. (2 t., b. l. 15-17, 53, 61, 65).

Nukentėjusi A. S. parodė, kad Su Ž. M. jie kartu negyvena, bendrauja tik dėl vaiko, gimusio 2020 m., reikalų, vaikui išlaikymą jis moka – daugiau jokio bendravimo nėra. Išsiskyrė jie 2022 m. dėl smurto – buvo sugyventiniais 5 metus. 2023 m. susitikdavo, kai ji iš T. rajono atveždavo jam vaiką tada, kai Ž. M. norėdavo. 2023 m. liepos 18 d. ji su Ž. M. pasiėmė A. K. ir važiavo į degalinę „Circle K“ – vyrai norėjo kažką ten pažiūrėti, nukentėjusioji nežinojo ką, nes jie nieko jai nesakė. Tik liepė likti ir jų palaukti automobilyje. Grįžus iš degalinės Ž. M. elgesys pasikeitė – A. S. norėjo išlipti iš mašinos, bet jis pradėjo važiuoti. Tuomet nukentėjusioji norėjo net iššokti iš automobilio, bet jis neleido jai to padaryti, pradėjo didinti greitį. Važiavo lik parduotuvės „Norfa“. Bevažiuojant jis trenkė nukentėjusiajai. Tai matė A. K., bet jis pasakė Ž. M., jog tas palauktų, kol A. K. išlips ir tada jiedu galės aiškintis. A. K. išlipo, o jie dideliu greičiu nuvažiavo į miškelį, kuriame Ž. M. ją sumušė. Mašinoje jai trenkė porą kartų. Po to ištempė iš mašinos, spyrė į pilvą, trenkė į galvą ir porą kartų į rankas. Po to reikalavo prisipažinti, kad neva nukentėjusioji jį su I. P. ir A. V. mušė. Nukentėjusioji iš baimės prisipažino, nors jos ten nebuvo. Jis pasakė A. S., kad užmuš ją, todėl ji ir sakė tai, ko jis prašė. Jis pasiėmė ratų atsuktuvą ir trenkė vėl jai. Po to padarė garso įrašą ir nuvažiavo į policiją. Iš pradžių nukentėjusioji bijojo išlipti iš mašinos. Paskambino I. P., ji atvažiavo per pusvalandį pas ją ir jos kartu nuėjo į policiją (2 t., b. l. 17-18).

Kadangi nukentėjusiosios šiuose parodymuose yra mažiau konkretumo, lyginant juos su parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

A. S. parodė, kad 2023 m. liepos 18 d. nuo pat ryto kartu su draugu Ž. M. susiruošė važiuoti į T. Vienu metu jie su Ž. M. važinėdami automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsilaipino A. K., kurį automobiliu nusivežė į Šakių degalinę “Circle K”, Girėnų k., Šakių sen., Šakių r. Ž. M. pabendravęs su A. K. ir atėjęs į automobilį jai pasakė, kad arba ji pasako teisybę, kas buvo ankstesniame įvykyje, dėl kurio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Šakių policijoje, arba ją užmuš. Tada A. K. pasakė, kad jį parvežtų į Šakius, nes greičiausiai nenorėjo su tuo būti susijęs. Apie 13.30 val. važiuojant automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno g., Girėnų k., Šakių sen., Šakių r., pristojant už parduotuvės Norfa, ji norėjo jau išlipti kartu su A. K., tačiau draugas Ž. M. kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą, taip pat stipriai suspaudė kairę rankos plaštaką. Jai dėl to labai skaudėjo, šiuos veiksmus tikrai matė A. K. Tada Ž. M. išleido A. K. iš automobilio, įlipo atgal ir pravažiuojant pro “Circle K” degalinę, ją Šakių aplinkeliu nuvežė į į miškelį, esantį prie Šilgalių k., Šakių sen., Šakių r. Jie pravažiavo kairiau esantį ąžuolyną, važiavo toliau, kol nieko aplink nebuvo. Jis sustojo, jai liepė lipt iš automobilio. Jai Ž. M. sakė, kad jos kojos bus sulaužytos, kad bus negyva, jeigu nesakys teisybės. Ž. M. nori, kad ji melagingai liudytų ankstesnėje muštynių byloje, kad ji pasakytų apie muštynes jam palankią tiesą. Jis, jam stovint prie automobilio, kairiu kumščių ne mažiau kaip du kartus sudavė jai į kaktą, ne mažiau kaip tris kartus sudavė į žandikaulį. Tada Ž. M., kiek suprato, paskambino A. K., jam pasakė, kad A. K. įrašytų, ką ji būtų priversta pasakyti. Ji nieko nesakė, todėl jie toliau kalbėjosi tik tarpusavyje. Pabaigus pokalbį, Ž. M. sugriebė jai petį, pasiėmė savo telefoną ir sakė, kad ji turi sakyti, jog Ž. M. sumušė I. P. ir A. V. Ji šių aplinkybių nematė, todėl nenorėjo to sakyti, tačiau prievarta buvo priversta tai ištarti. Jis, laikydamas prieš ją telefoną, įrašinėjo reikalaujamus sakyti jos žodžius. Patvirtina, kad tai ką pasakė Ž. M., įrašant buvo netiesa. Kai verkdama ir bijodama, kad jis ją gali dar stipriau sumušti, pasakė tuos žodžius, Ž. M. įsidėjo telefoną į kišenę, atsidarė automobilio bagažinę, pasiėmė ratų atsuktuvą, su kuriuo sudavė ne mažiau kaip tris kartus per kojas, sakydamas, kad čia ne pabaiga. Toliau du kartus įspyrė į pilvą. Tada Ž. M. pasakė, kad važiuoja į Šakių komisariatą pas tyrėją, ten parodys padarytą garso įrašą. Kartu atvykus į komisariatą, sakė jai sėdėti automobilyje, tačiau ji vis tiek taip pat nuėjo į Šakių komisariatą ir todėl dėl visų aplinkybių teikia pareiškimą. Nurodo, kad dėl Ž. M. veiksmų jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Civilinio ieškinio neteiks (1 t., b. l. 23-29).

Papildomai apklausta A. S. parodė, kad po šio įvykio ji pas teismo med. ekspertą nevažiavo, nes iš pradžių neturėjo laiko, o vėliau buvo dingę sužalojimai ir nebuvo ko ten važiuoti. Bet jie nėra su Ž. M. susitaikę, jis jos atsiprašė, tačiau ji jam pretenzijų turi. Dėl viso kito pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, byloje civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 30-31).

A. S. patvirtino, kad tai tikrai jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai. Nukentėjusioji, atsakydama į byloje dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad Ž. M. jos atsiprašė, bet nemano, kad tai buvo jo nuoširdus atsiprašymas – jis atsiprašė, bet parašė jai, kad jis nekaltas. Tikrai susižalojo ne pati. Konflikto metu vaikas sėdėjo automobilio gale ir žiūrėjo filmukus. Kai važiavo į mišką, pravažiavo automobilį su galimai miškų urėdijos darbuotoju, bet jie dar toliau važiavo – kažkur 1-2 km. Ž. M. prieš ją smurtavo ir anksčiau. Du kartus buvo smurtavęs, kreipėsi tada i policiją. Daugiau smurto atvejų nebuvo. Nukentėjusioji jam dėl to nekeršijo ir neorganizavo jo sumušimo. Prisimena tą asmenį – liudytoją A. Š., jo parodymais aplinkybės nurodytos teisingai. Tik nori patikslinti – liudytoją A. Š. jie sutiko jau išvažinėdami, kai palaukė apie penkias minutes ir tada juos praleido pravažiuoti. Toliau važiavo į policiją. Jie neįvažinėjo, o išvažinėjo (2 t., b. l. 18-19, 61-62).

Liudytojas A. K. parodė, kad Su Ž. M. ir A. S. jis nėra gerai pažįstamas – su jais susipažino per I. P., kuri gyveno pas liudytoją. Ž. M. ir A. S. buvo I. P. draugai. Liudytojas 2023 m. liepos 18 d. apie 11.30 val. susiskambino su Ž. M.. Jį anksčiau buvo sumušę ir jie labai aiškinosi, kas tai padarė. Norėjo tą dieną nuvažiuoti į degalinę, parpašyti vaizdo įrašų ir taip įrodyti, kas dalyvavo Ž. M. sumušime. Ž. M. pasiėmė liudytoją iš darbo D. g. ir jie nuvažiavo iki degalinės. Mašinoje buvo A. S. ir vaikas gale. Nuėjo į degalinę liudytojas su kaltinamuoju ir paklausė, ar galima gauti vaizdo įrašus. Jiems atsakė, kad negali niekuo padėti. Grįžo atgal į automobilį. Liudytojas norėjo padėti Ž. M. surinkti įrodymus. Liudytojo net nekvietė į policiją apklausti. Ž. M. sakė jiems, kad A. K. yra liudytojas, nors iš tikrųjų jis ne liudytojas, nes jam kaimynė papasakojo viską kas tą dieną vyko, kaip Ž. M. mušė. Niekas nekreipė dėmesio, tai A. K. pagalvojo, kad padės surasti, kas ten įvyko. Tą dieną nuvažiavo į policiją, paklausė, kodėl A. K. niekas neapklausė. Kažkas pasakė, kad ilgai užtruks. Liudytojui reikėjo grįžti atgal į darbą, tai pasakė, kad negali ilgai čia sėdėti ir, kad parvežtų jį į darbą. Ž. M. nuvežė liudytoją atgal į tą vietą, iš kurios paėmė ir viskas (2 t., b. l. 19).

Kadangi liudytojo A. K. teisme duoti parodymai yra mažiau konkretūs, lyginant juos su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus juose, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 18 d. prieš pietus, tikslaus laiko nepamena, jis paskambino Ž. M. ir paprašė, kad jis jį pavežtų iki „CirkleK“ degalinės Šakiuose. Jie sutarė susitikti Šakiuose – Girėnuose, Kauno gatvėje. Jis žinojo, kad Ž. M. bus su A. S.. Jie atvažiavo ir jie visi trys nuvažiavo į degalinę. V. Ž. Markus su A. S. karts nuo karto pykosi žodžiu, kalbėjosi pakeltais tonais. Ž. M. ir A. S. kalbėjo žodžiu, A. S. liepė paaiškinti kas čia darosi. Jis suprato, kad kalba vyksta apie anksčiau buvusį konfliktą, kai buvo sumuštas Ž. M. Jie nuvažiavo į degalinę ir ten nuėjo kartu su Ž. M.. A. S. liko automobilyje, jei gerai atsimena, automobilio Ž. M. neužrakino, nes jis grįžęs į automobilį įsėdo, jis buvo nerakintas. Tada Ž. M. jį vežė į tą pačią vietą kur ir pasiėmė. Kai toje vietoje automobilį sustabdė, jis išlipo iš automobilio. Jis sėdėjo automobilio gale. Lipdamas išgirdo, kad A. S. kažką šaukia, kaip suprato, norėjo pabėgti, bet Ž. M. ją laikė už rankos ir sakė kažką, bet nesureikšmino, ką sakė, bet buvo kažkokia kalba apie bėgimą. Visą tą laiką kol jis buvo su jais, Ž. M. nemušė A. S., o kas vyko po to, kai jį paleido, jis nežino (1 t., b. l. 39-44).

Liudytojas A. K. pareiškė, kad nepatvirtina šių pagarsintų savo parodymų – jis nesakė, kad laikė A. S. už rankos ar sumušė. Liudytojas to net nematė. Supranta, kad keičia parodymus ir supranta įstatymo numatytą atsakomybę už tai. Liudytojas, atsakydamas į byloje dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad nematė, kad Ž. M. būtų sudavęs A. S. Nesakė, kad „..palaukit kol išlipsiu ir tada aiškinkitės“. Liudytojas tik norėjo jam padėti, nieko prieš juos neturi. Ne jo reikalas čia – jis neturi išsilavinimo tyrimui daryti. Pas liudytoją namuose dalyvaudavo ir A. S. Liudytojas dirbo komandiruotėse, o jie ten būdavo. Liudytojas stebėjo I. P. – ji liudytojui yra niekas, ją tik įleido gyventi pas save. Čia viskas susiję su šiuo įvykiu. Jau ne vieną kartą Ž. M. sakė liudytojui, kad pas jį vyko nesąmonės, nors pats A. K. jų nematė – sakė, kad ten girtuokliaudavo. A. K. nebuvo žinoma, kad anksčiau Ž. M. mušė A. S. Ž. M. paprašė išsiskalbti drabužius, atvažiavo jis pas liudytoją, jie sugalvojo dar išgert. Žino, kad I. P. tą vakarą išvažiavo pas A. S. Neturi jokių garso įrašų kaip įrodymų šioje byloje. Kitoje byloje turi, bet nepateikė, nes policija jo neapklausinėjo. A. K. klausinėjo ir įrašė pokalbį su I. P. Stebėjo seniai I. P. ir po to A. S. pradėjo stebėti, nes pas jį gyveno namie. Nes kaimynai pasakojo, kad naktimis baliai vyko. Tada jo klausė tyrėja, liudytojas sakė, kad tikrai nematė, kad prieš A. S. smurtautų, nežino, kodėl taip parašė tyrėja. Turėjo teisę stebėti A. S., nes ji beveik gyveno pas liudytoją, kuriam sakė, kad ji ten visą vasarą būdavo. Liudytojas norėjo sužinoti, kas pas jį namuose vyksta (2 t., b. l. 19-20).

Liudytojas M. P. parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis asmeniškai nėra pažįstami – tik iš tarnybos policijoje. Kiek prisimena, tai buvo darbo pabaiga. Pirmiausia išaiškinamos teisės, po to yra rašomas pareiškimas. Jis buvo trumpas, todėl užtruko surašyti tik kelias minutes. IBPS sistemoje jis yra generuojamas. Baudžiamųjų bylų programoje liudytojas pasirašė ir laikas būna užfiksuotas. Priėmus pareiškimą liudytojas jį vėl pasirašo. Apklausą užbaigė 17.01 val. Pareigūnas kažką padaręs paspaudžia programoje – laiko jis nesugalvoja pats. Viskas fiksuojama programoje. Liudytojas patį dokumentą galėjo IBPS sistemoje pradėti, užkrauti, o per tą laiką išaiškinti teises ir po to tęsti kitą darbą. Viskas vis tiek vienu metu vyksta. Kiek prisimena, po procesinių veiksmų Ž. M. pateikė garso įrašą. Liudytojo darbo laikas jau buvo kaip ir pasibaigęs, bet liudytojas jį priėmė. Nesupranta, kur yra problema, kad laikai sutampa. Visus procesinius veiksmus pareigūnai atlieka automatizuotoje informacinėje sistemoje. Laiko keisti neturi galimybės. Atlikus veiksmą, laikas automatiškai užsifiksuoja. Nieko pareigūnai patys nekeičia. Pasirašius metaduomenyse jokios informacijos jau neįmanoma pakeisti. Kaltinamojo neapklausinėjo. Iš jo paėmė po 17 val. tik garso įrašą, kurį prašė pridėti. Daugiau jokių procesų neatliko. Pagal darbo tvarką liudytojas dirba iki 17 val. Bet jei būna nenumatytos aplinkybės, prasitęsia darbo laiką. Pavyzdžiui, jei daroma apklausa ir pasibaigia darbo laikas, nesakoma asmeniui, kad darbo laikas baigėsi, nenutraukiama apklausa ir neinama namo. Ž. M. neapklausinėjo. Tik geranoriškai atliko veiksmus, kad jam nereikėtų atvykti kitą dieną. Po to situaciją paaiškino budintiems pareigūnams reagavimo skyriuje ir jo pradėtą ikiteisminį tyrimą perėmė kita kolegė. Kadangi tvarka yra giežta, liudytojas negalėjo toliau atlikinėti veiksmų. Liudytojas neatsimena nei nukentėjusiosios draugės, nei vaiko. Į komisariatą buvo atėję du asmenys ir viskas – tai yra Ž. M. ir A. S. Tik juos du liudytojas atsimena (2 t., 49-50, 51).

Liudytoja A. V. parodė ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad nukentėjusioji ir kaltinamasi pažįstami tik iš tarnybos. Baudžiamojoje byloje gali būti du laikai – vienas laikas yra užfiksuotas kai atlieki veiksmą, kitas laikas – metaduomenys, atspausdinimo laikai. Laikai gali visiškai skirtis. Kada liudytoja apžiūrėjo nukentėjusiąją, tada ir buvo užfiksuotas laikas. Sužalojimai būna nufotografuoti ir po to trumpai aprašyti. Po to asmuo turi kreiptis į med. ekspertą, kuris nustato tuos sužalojimus. Tuo pačiu metu veiksmų neatliekam. Liudytoja nurodo proceso pradžią ir pabaigą, bet tai gali būti neištisinis veiksmas. Kitas tyrėjas gali į tarpą atlikti kitus veiksmus. Gali būti, kad liudytoja ją apsižiūrėjo, padarė nuotraukas. Po to dirbo kolega M. P. toliau. Kai liudytoja apžiūrinėja asmenį, iš karto IBPS sistemoje to neaprašinėja. Yra apžiūrėjimo laikas, ir yra surašymo laikas. Todėl laikai ir skiriasi, nes vienu laiku apžiūri, o kitu laiku surašo. Neatsimena, kodėl nebuvo apklausta A. S. draugė. Šiuo atveju ekspertas nėra kviečiamas. Tyrėjo kvalifikacijos ir medicininių žinių pakanka tyrimui pradėti. Pamato sužalojimus ir fiksuoja juos. Vaikas apklausoje nedalyvavo, todėl vaiko teisių specialistė ir nebuvo kviesta (2 t., b. l. 50).

Liudytoja I. V. parodė ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad nukentėjusioji ir kaltinamasi pažįstami tik iš tarnybos. Visus procesinius veiksmus šioje byloje atliko IBPS sistemoje. Keisti datų, kurios nurodytos protokole ar metaduomenyse. Patys pareigūnai negali. Ž. M. buvo paskirta kardomoji priemonė neieškoti ryšių su A. S. – uždrausti įtariamajam bendrauti su nukentėjusiąja yra normali praktika smurto bylose, siekiant apsaugoti nukentėjusiąją. Važiuoti aiškintis, kur ir su kuo jie gyvena, nereikia. Pakako duomenų, kuriuos turėjo policijos pareigūnai. Dėl medicininių duomenų gavimo apie A. S. liudytoja kreipėsi į T. ligoninę po to, kai gavo raštą, kad nukentėjusioji kreipėsi į ligoninę – taip rinko medicininius dokumentus tyrimui atlikti. Nėra terminų, per kiek laiko reikia kreiptis su užklausa į ligoninę – žmogui gali pasidaryti negerai ne iš karto. Genetinei daktiloskopijai ėmė pavyzdžius – dalyvavo tik liudytoja ir kaltinamasis. Užduotį atlikti medicininį tyrimą surašė ir išsiuntė atitinkamai įstaigai. Dirbant su elektronine sistema ne visada dedami parašai ant popierinių dokumentų. Jie būna pasirašyti elektroniniu parašu, kuris ant dokumentų neatsispindi, o būna nurodytas metaduomenyse. Garso įrašą apžiūrėjo irgi liudytoja. Sunkiai prisimena, bet mano, kad jis buvo stenografuotas – surašyta žodis į žodį taip, kaip buvo garso įraše. Niekas daugiau nedalyvavo, nes liudytoja darė viena apžiūrą. A. S. apklausą atliko kaip liudytojos, nes procesas nukentėjusiosios blanko nenumato – todėl nukentėjusysis yra apklausiamas kaip liudytojas. Negali pasakyti, kodėl nukentėjusioji nenorėjo būti apžiūrėta specialisto tiesiogiai – policijos pareigūnai gali siūlyti, bet asmuo gali nesutikti, jei nenori. Akistatos metu nurodyta, kad liudininkė su įtariamuoju suvesta, nes vėlgi proceso blankas kitaip nenumato. Informacija, kad kažkas vyko policijos aikštelėje ir galėtų būti naudinga tyrimui paaiškėjo tikriausiai akistatos metu – ne tada, kai Ž. M. reiškė įtarimus ir jį apklausė. Jau tuo metu pas juos vaizdo įrašų išlikę nebuvo. Todėl liudytoja surašė tarnybinį pranešimą, kad jie nebeturi galimybės patikrinti tos informacijos, nes vaizdo įrašai neišlikę. Ikiteisminio tyrimo metu skundų dėl procesinių veiksmų atlikimo laiko neatitikimo nebuvo. Įtariamasis apskritai viso proceso metu buvo priešiškai nusiteikęs. Liudytoja kiek galėjo, tiek išaiškino jam viską (2 t., b. l. 52-53).

Liudytoja I. P. parodė ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad liudytoja su A. S. yra draugės, tačiau tai netrukdys duoti objektyvių parodymų. Su kaltinamuoju dabar nebendrauja, nors anksčiau bendravo – jis pradėjo pyktis su savo sugyventine A. S. ir automatiškai liudytojos bendravimas su kaltinamuoju dėl to baigėsi. Bet liudytoja neturi pagrindo jį apkalbėti ir to nedarys. 2023 m. liepos 18 d., kažkur nuo 13.30 val. kaltinamojo ir nukentėjusiosios vaikas buvo su liudytoja policijos aikštelėje – kol A. S. rašė pareiškimą ir ją apklausinėjo, vaikas buvo su liudytoja. O kai kaltinamasis mušė A. S., vaikas buvo su jais – vaikas šnekėjo, kad tėtis mamą muša. Įvykio metu šalia jų liudytoja nebuvo – liudytojai paskambino A. S. ir pasakė, kad ją sumušė. Liudytoja ją paskatino pareiškimą policijai rašyti. Neprisimena nei dienos, nei valandos – nukentėjusioji paskambino jai ir liudytoja iš karto sėdo į mašiną ir atvažiavo pas ją į policijos komisariatą. Viskas vyko tą pačią dieną. Liudytoja įvykio nematė, bet matė, kokios būklės buvo A. S., kaip liudytoja atvažiavo kviečiama prie policijos komisariato – ji tikrai buvo sumušta, apsiverkusi. Jos drabužiai buvo suodini, plaukai suvelti. Liudytoja per daug jos neklausinėjo, o tik paskatino parašyti pareiškimą. Liudytoja atvažiavo į policijos komisariatą – Ž. M. ją ten nusivežęs buvo. Liudytoja greitai atvažiavo ir paėmė jų vaiką, o A. S. nuėjo rašyti pareiškimą. Liudytoja tiesiogiai įvykio nematė, tačiau matė jo pasekmes ir vaikas nuolat kalbėjo, kad tėtis mušė mamą. Daugiau liudytoja nieko nežino. Negali nieko atsakyti dėl policijos tyrimo eigos – ne liudytoja tyrimą daro, tačiau niekas vaikų be tėvų sutikimo ir vaikų teisių atstovų neapklausinėja. Liudytoja tuomet vaiką prižiūrėjo ir nedavė jo kaltinamajam, nes jis smurtavo. Vaikui dabar 4 (keturi) metai suėjo –jis kalba aiškiai, tikrai sugebėjo pasakyti, kad tėtis muša mamą. Tik po to, kai parašė pareiškimą, A. S. viską papasakojo liudytojai. Prieš tai žinojo tik tiek, kad į mišką ją vežėsi. A. S. sakė, kad mušė ją lyg su raktu, skirtu ratams atsukti (2 t., b. l. 53-54).

Liudytojas A. Š. parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad liudytojas dirba vairuotoju Valstybinėje miškų urėdijoje apie du metus, kaltinamojo nepažįsta – yra jį matęs miške prieš metus gal, tiksliau laiko neprisimena. Tai buvo šiltasis metų sezonas – vasara galėjo būti. Liudytojas tą dieną dirbo prie kelio tvarkymo ir kaltinamasis privažiavo su mašina, kurią vairavo. Liudytojas priėjo ir pasakė, kad nepravažiuos čia, kad apsisuktų. Tai buvo už Šakių rajono sodų, kairėje pusėje važiuojant nuo aplinkkelio – pro Šilgalių sodus reikia važiuoti. Ten yra vienas keliukas į dešinę, o kitas – į kairę. Kairėje pusėje jie buvo, kur keliukas link Gelgaudiškio kelio išveda. Tai buvo darbo metas. Jis privažiavo, atrodo, kad su Audi automobiliu – modelio ir valstybinio numerio neprisimena, automobilio spalva buvo tamsi. Neprisimena, neatkreipė dėmesio, vienas jis ten buvo ar ne – liudytojas tik priėjo ir pasakė, kad jis nepravažiuos čia, nes lyginamas kelias ir nuėjo į mašiną. Daugiau nieko nežino. Atrodo, kad jis turėjo atgal apsisukti, nes lygino kelią, todėl jis tikrai nebūtų pravažiavęs. Liudytojas jam tai pasakė ir nuėjo į savo mašiną – jis jiems dirbti netrukdė. Liudytojas nuėjo pažiūrėti kaip lygina kelią už posūkio – iš ten nieko nesimatė. Grįžo gal už dvidešimties minučių ir jo ten jau nebuvo. Tame kelyje aikštelės nėra – ten tik keliukas (2 t., b. l. 61).

A. S. 2023 m. liepos 18 d. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. liepos 18 d., apie 13.30 val., važiuojant automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno gatve, Girėnų k., Šakių sen., Šakių r., draugas Ž. M. kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą, taip pat stipriai suspaudė kairę rankos plaštaką; toliau Ž. M. nuvežė ją į miškelį, esantį prie Šilgalių k., Šakių sen., Šakių r., kur išsilaipino iš automobilio, kairiu kumščių ne mažiau kaip du kartus sudavė jai į kaktą, ne mažiau kaip tris kartus sudavė į žandikaulį, stipriai sugriebė petį, iš automobilio pasiėmė ratų atsuktuvą, su kuriuo sudavė ne mažiau kaip tris kartus per kojas, du kartus įspyrė į pilvą – dėl visų nurodytų veiksmų ji jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 23-29);

2023 m. liepos 18 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrima miško aikštelė, esanti Šakių raj., Šakių sen., Ritinių k., koordinatės (duomenys neskelbtini). Žiūrint šiaurės kryptimi matosi apie 8-9 metrų pločio išplatėjimas, kuris yra apaugęs medžiais, žole, krūmynais. Vietos pagrindas yra žolė ir žemės. Matosi ant žemės automobilių skirtingo protektoriaus žymės. Žiūrint rytų kryptimi matosi smėlėtas miško keliukas, vedantis link Prūselių kaimo, o vakarų kryptimi kelias veda apie 2 kilometrus link pagrindinio kelio Šakiai-Jurbarkas. Keliukas taip pat iš abiejų pusių yra apaugęs medžiais, krūmais, žole. Apžiūrėjus įvykio vietą, kitų pėdsakų, tinkamų nusikalstamai veikai identifikuoti, nenustatyta (1 t., b. l. 4-10);

2023 m. liepos 18 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrint išorinių apgadinimų nerasta. Atidarius priekines dešinės pusės automobilio dureles ant sėdynės matosi padėta piniginė, žiebtuvėlis, telefono kroviklio laidas, ant automobilio grindų matosi "Coca-Cola" butelis, vaikiškos kelnės. Atidarius galines dešinės pusės automobilio dureles ant sėdynės matosi vaikiškas pripučiamas plaukimo ratas, ant priekinės sėdynės esančioje galinėje dalyje kišenėje matosi sukišti vaikiški drabužiai. Atidarius galines kairės pusės automobilio dureles ant sėdynės matosi vaikiško gėrimo butelis, instrukcija, ant grindų matosi oro filtro "Bosch" dėžė. Atidarius priekines kairės pusės dureles puodelio laikiklyje matosi įdėtas kavos puodelis. Automobilyje vaizdo stebėjimų kamerų nėra įrengta. Įvykio vietos apžiūros rinkinys nenaudotas. Apžiūrint įvykio vietoje, jokių reikšmingų pėdsakų, objektų ar kitų duomenų nerasta (1 t., b. l. 11-20);

akistatos tarp A. S. ir Ž. M. metu esminiai prieštaravimai jų parodymuose liko nepašalinti (1 t., b. l. 47-49);

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. V. tarnybinis pranešimas dėl vaizdo įrašų, kuriame nurodyta, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-26809-23 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. 2023 m. liepos 21 d. pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas Ž. M., kuris neigė smurtavęs prieš buvusią sugyventinę A. S. Iš kur pas ją atsirado sužalojimai, nieko neaiškino. 2023 m. rugsėjo 19 d. akistatos tarp Ž. M. ir A. S. metu Ž. M. nurodė, kad tą dieną kai A. S. kreipėsi į policiją, tai po jų pokalbio jis A. S. paliko automobilyje, o pats atėjo į policijos pastatą. Kai paskui jį atėjo ir A. S. su I. P., tada jis pamatė, kad A. S. yra sužalota. Ši versija, kad galimai tuo metu, kai jis A. S. palikęs policijos automobilių stovėjimo aikštelėje atėjo į pastato vidų ir iš paskos atėjus A. S. į pastato vidų pamatė, kad ji yra sumušta, buvo išsakyta praėjus dviems mėnesiams po įvykio, o policijos pastato vaizdo kamerų įrašai yra saugomi tik 30 dienų, todėl galimybės patikrinti nurodytą versiją nėra (1 t., b. l. 50-51);

asmens apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriame nurodyta, kad apžiūrint A. S. kūną matosi veido viršutinėje dalyje-kaktoje guzas ir paraudimas. Ant kairės rankos bevardžio piršto matosi patinimas, iš vidinės dallies – įdrėskimas. Ant kairės rankos dilbio matosi du vienas šalia kito paviršutiniai įdrėskimai ir tos pačios rankos žasto viršuje, netoli peties matosi nubrozdinimas. Ant dešinės rankos viršutinės plaštakos dalies matosi paviršutinis įdrėskimas ir dešinės rankos žąsto dalyje – nubrozdinimas. Kitų matomų sužalojimų apžiūrint nenustatyta (1 t., b. l. 52-62);

Vyras: įrašomas prisipažinimas

Moteris: I. su A. primušo Ž. kaimo gale (balsas verksmingas)

Vyras: Toliau

Moteris : Ką dar sakyti

Vyras: Toliau sakyk kaip toliau viskas buvo

Moteris : Primušo ir viskas, ir paleido jį ties...Ž. teta

Vyras: Kur jinai gyvena

Moteris : I. kaime prie prūdo

Vyras: Tai kad viskas biški kitaip buvo, kodėl vėl meluojama. Jie ėjo ir mane mušė (girdėti kaip loja šuo)

Moteris : Tu tą aš ir sakiau, kad tave paleido

Vyras: Ne tik paleido. Toliau, kas atvažiavo su mašina, jų atvažiavo pasiimti taipogi girtas asmuo

Moteris : Aš

Vyras: Tu atvažiavai?

Moteris : Aš atvažiavau

Vyras: Blaiviai aš leidau, bet aš leidau girtai tau važinėt?

Moteris : Girtai tu neleidai

Vyras: Supratom (1 t., b. l. 75-76).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį numatyta bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis Ž. M. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir bylos teisme nagrinėjimo metu neigė savo kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos atžvilgiu. Pagal kaltinamojo versiją, jokių neteisėtų fizinio smurto veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu jis nepadarė, nukentėjusioji ir jos draugė I. P. jį tik apkalba. Pasak kaltinamojo versijos, jis su A. S. išsiskyrė policijos aikštelėje – Ž. M. nuėjo į komisariatą, o ji liko su vaiku mašinoje. Iki to laiko daugiau nebuvo išsiskyrę. Policijoje užtruko nuo pusvalandžio iki vienos valandos. Į policiją atėjo A. S. su drauge I. P. Ž. M. nežino, ką ji veikė, kol jie buvo išsiskyrę – kažkas ją tuo metu sumušė arba ji pati save susižalojo.

Liudytoja I. P., į teismą iškviesta ir apklausta kaltinamojo prašymu, nuosekliai parodė, jog įvykio metu šalia kaltinamojo ir nukentėjusiosios liudytoja nebuvo – liudytojai 2023 m. liepos 18 d. paskambino A. S. ir pasakė, kad ją tą pačią dieną sumušė Ž. M.. Liudytoja matė kokios būklės buvo A. S., kai liudytoja atvažiavo nukentėjusiosios iškviesta prie policijos komisariato – ji tikrai buvo sumušta, apsiverkusi, jos drabužiai buvo suodini, plaukai suvelti. Liudytoja iš tikrųjų ją paskatino policijai rašyti pareiškimą. Tą pačią 2023 m. liepos 18 d., kažkur nuo 13.30 val., kaltinamojo ir nukentėjusiosios vaikas buvo su liudytoja policijos aikštelėje iki kol A. S. rašė pareiškimą ir kol ją apklausinėjo komisariate, vaikas buvo su liudytoja. O kai kaltinamasis mušė A. S., vaikas buvo su jais – vaikas pasakojo liudytojai, kad tėtis mamą mušė. Tik po to, kai parašė pareiškimą, A. S. viską papasakojo liudytojai – kad kaltinamasis į mišką ją vežėsi, kad ten mušė ją lyg su raktu, skirtu ratam atsukti.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu pasakė, kad tą dieną kartu su nukentėjusiąja ir kaltinamuoju pastarojo vairuojamu automobiliu į degalinę vyko ne savo interesais, o savavališkai vykdė tyrimą dėl Ž. M. anksčiau buvusio sumušimo, kurio deramai netyrė policija – važiavo jam padėti su rinkti duomenis, įrodymus. Taigi, į degalinę važiavo Ž. M. interesais peržiūrėti vaizdo įrašų. Nukentėjusioji nurodė, kad Ž. M. vežėsi ją ir reikalavo prisipažinimo dėl kažkokio nusikaltimo įvykdymo prieš jį – jis nuolat kaltino A. S., smurtavo prieš ją automobilyje ir miške vaiko akivaizdoje. A. S. parodė, kad norėjo pasišalinti iš automobilio, tačiau jai nebuvo leidžiama. Ikiteisminio tyrimo metu apie tai iš esmės patvirtino ir liudytojas A. K., teisme pakeitęs parodymus – jis neigė, kad taip sakė ikiteisminio tyrimo metu, aiškino, neva policijos pareigūnai neteisingai surašė jo parodymus. Tačiau teismui nėra pagrindo netikėti šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad Ž. M. sulaikė A. S. už rankos, kai ji norėjo išlipti iš automobilio, abu kalbėjo pakeltais tonais. Kaltinamasis nenurodė nei vieno pagrindo, kodėl nukentėjusioji būtų suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį – jie yra jų bendro kartu sugyvento vaiko tėvai, kuriam kaltinamasis moka išlaikymą, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, jokios turtinės naudos iš bylos sau nesiekia.