Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Ž. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo Ž. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, Ž. M. apeliaciniu skundu tik prašo atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), kartu patikrindamas ir tai, ar nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, galėję turėti įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

6. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Ž. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog paskirta reali arešto bausmė jam yra per griežta, prašo arešto bausmės vykdymą atidėti. Visgi, aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę Ž. M., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę ar paskirtos bausmės vykdymą atidėti nėra teisinio pagrindo.

8. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad Ž. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Skirdamas nuteistajam Ž. M. bausmę, pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad buvo nusikalsta dėl menkavertės dingsties, dėl nepagarbos buvusiam gyvenimo partneriui, bendro vaiko motinai ir pykčio protrūkio. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis yra nevedęs, dirbantis, turintis gyvenamą vietą, anksčiau teistas keturis kartus taip pat ir už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padarytą tos pačios nukentėjusiosios A. S. atžvilgiu. Ž. M. praeityje baustas ir administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad anksčiau Ž. M. paskirtos švelnesnės bausmės, nesusijusios su realiu laisvės suvaržymu, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes neišnykus teistumui jis padarė naują nusikalstamą veiką.

10. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmos instancijos teismas nuteistajam Ž. M. už nusikalstamos veikos padarymą parinko arešto bausmę ir su šios rūšies bausmės parinkimu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde nuteistajam Ž. M. ankstesni teistumai yra neišnykę, todėl atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pakartotinai nusikalto, akivaizdu, kad praeityje nuteistajam taikytos kriminalinės bausmės ir poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė. Tai, kad nuteistasis susirado darbą ir nori išlaikyti savo vaiką charakterizuoja jį teigiamai, tačiau šią pareigą nuteistasis turėjo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, vis gi nagrinėjamu atveju nuteistojo šios aplinkybės nesustabdė nuo nusikalstamų veikų, todėl teisėjų kolegijai jos negali būti reikšmingesnės nei pačiam nuteistajam ir suponuoti pagrindą skirti švelnesnę bausmę nei paskyrė pirmos instancijos teismas. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju paskyrus nuteistajam švelnesnės rūšies bausmę, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

11. Skundą nagrinėjantis teismas įvertinęs aptartas aplinkybes konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu Ž. M. paskirta arešto bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga ar per griežta.

12. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, Ž. M. paskyręs galutinę arešto bausmę, svarstė galimybę dėl bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau įvertinęs nuteistojo asmenybę sprendė, kad jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti šio instituto nuostatų. Šiai pozicijai pritardama teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams, esminė sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti intensyvią priežiūrą, baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

14. Nagrinėjamu atveju Ž. M., nuteistas arešto bausme pirmą kartą už tyčinį nesunkų nusikaltimą, taigi, formalus pagrindas BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui egzistuoja, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Praeityje Ž. M. buvo taikytos švelnesnės rūšies bausmės – bauda, laisvės apribojimas, tačiau bausmės ir probacija teigiamo poveikio nuteistojo asmenybės korekcijai nepadarė, nes jis pakartotinai nusikalto.

15. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus Ž. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nes tai prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria be kita ko siekiama ir sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl Ž. M. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas.

16. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2024 m. birželio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.