- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- 2S-1363-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15360-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- S. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto; suinteresuoti asmenys – antstoliai I. K., V. M., D. P., A. N., D. Š., V. M., I. B., B. P., R. K., S. M., V. M., D. V., uždaroji akcinė bendrovė ,,Conlex“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Energijos skirstymo operatorius“, valstybės įmonė ,,Susisiekimo paslaugos“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Lietuvos energijos tiekimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Naujininkų ūkis“, akcinė bendrovė ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ir S. M.; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja S. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 663 straipsnio 4 dalyje esančios sąlygos: pareiškėjos įsiskolinimai yra susidarę už komunalines ir kitas paslaugas; dėl priverstinio skolų išieškojimo antstolė yra areštavusi pareiškėjai priklausantį butą; minėtame bute pareiškėja gyvena su nepilnamečiu anūku D. V., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir šis butas yra vienintelė jų gyvenamoji vieta; skolos išieškotojams yra nepadengtos dėl sunkios pareiškėjos materialinės padėties. Pažymi, kad pareiškėja turi ir kito nekilnojamojo turto, į kuriuos antstolė pirmiausia galėjo nukreipti išieškojimą. Pareiškimo pateikimo metu antstolė I. K. iš varžytinių jau pardavė butą, tačiau varžytinių aktas dar nesurašytas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (išieškotoja) su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja skolinga už tiekiamą šilumos energiją butui nuo 2015 m. birželio 1 d. - 3 042,60 Eur; ji nesikreipė į savivaldybę dėl kompensacijos skyrimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai priklausantys žemės sklypai yra parduoti iš varžytinių. Nenukreipus išieškojimo į pareiškėjos būstą, įsiskolinimas toliau augs (pareiškėja nuo 2015 m. neatliko nei vieno mokėjimo), bus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.
3. Suinteresuotas asmuo UAB ,,Conlex“ (išieškotoja) prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nuo 2006 m. nesugeba atsiskaityti; nėra duomenų, kad iš pareiškėjos būsto nebūtų galimas išieškojimas.
4. Suinteresuoto asmens antstolės I. K. įgaliota atstovė antstolio padėjėja M. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad įsiskolinimas susidaręs nuo 2006 m., skolos žymiai viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą sumą, pareiškėjai priklausantys žemės sklypai parduoti, gautos lėšos paskirstytos išieškotojams; pareiškėja yra nedirbanti, nepateikė jokių įrodymų, kad yra socialiai remtina, o nepilnamečiu vaiku turi pareigą rūpintis tėvai.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad nagrinėjamas prašymas neturi įtakos nepilnamečio D. V. teisėms ir teisėtiems interesams; motina S. M. Tarnybai paaiškino, kad su sūnumi gyvena užsienyje, o minėtame bute apsistodavo grįžę į Lietuvą vasaros atostogoms; kadangi bute nėra elektros šių atostogų metu jiedu su vaiku yra apsistoję vyro tėvo namuose (duomenys neskelbtini). Tarnyba neturi duomenų, kad D. V. motinai yra reikalinga pagalba užtikrinant tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas ar kitas sūnaus teises.
II. Pirmosios instancijos nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto atmetė.
7. Teismas nustatė, kad didžioji pareiškėjos skolų dalis susidariusi už sunaudotus energijos išteklius ir komunalines paslaugas; išieškoma įsiskolinimų suma už šias paslaugas žymiai viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodytą 4 000 Eur sumą.
8. Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjos nepilnamečio anūko gyvenamoji vieta deklaruota pareiškėjos bute, savaime nereiškia, kad turi būti taikomas ribojimas dėl išieškojimo iš paskutinio pareiškėjos gyvenamojo būsto. Pažymėjo, kad pareiškėja nėra įstatyminė nepilnamečio anūko D. V. globėja; Tarnyba neturi duomenų, kad D. V. tėvai nebūtų pajėgūs užtikrinti nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąjį būstą. Pareiškėjos teiginius, kad nepilnametis D. V. faktiškai gyvena kartu su pareiškėja, paneigia Tarnybos pateikta išvada. Įrodymai paneigia pareiškėjos argumentus apie nepilnamečio D. V. būtinybę gyventi ir faktinį gyvenimą pareiškėjai priklausančiame bute.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja neįrodinėjo, kad ji neįgali ar socialiai remtina. Galimybės nerealizavus paskutinio gyvenamojo būsto padengti išieškotinas sumas per 18 mėnesių, kaip tai numatyta CPK 663 straipsnio 1 dalyje, pareiškėja taip pat neįrodinėjo, o iš bylos duomenų teismas padarė išvadą, kad pareiškėja tokių galimybių neturi. Teismas nustatė, kad antstolė I. K. pirmiau nukreipė išieškojimą į pareiškėjai priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), o ne į paskutinį pareiškėjai priklausantį gyvenamąjį būstą.
10. Teismas sprendė, kad pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą normą dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto šiuo atveju nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Pareiškėja S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo ir nepagrįstai jo netenkino. Pareiškėja dėl prastos sveikatos būklės ir nepasižiūrėjimo pamiršo pridėti teismui nedarbingumo pažymą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Teismas turėjo būti aktyvus, galėjo patikrinti viešą registrą, kuriame kaupiami duomenys apie asmenų nedarbingumą, tačiau teismas veikė aplaidžiai.
11.2. Pareiškėjos situacija atitinka visas sąlygas CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymui. Pažymi, kad pareiškėjos skolos susidarė už komunalines ir kitas paslaugas, antstolė yra pritaikiusi paskutinio buto, būtino skolininkei gyventi, areštą; kartu su pareiškėja epizodiškai bute gyvena jos nepilnametis anūkas D. V.; skolos nepadengtos būtent dėl pareiškėjos materialinės padėties. Pareiškėja neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Teismas neįvertino sunkios pareiškėjos finansinės ir turtinės padėties, tai, kad parduotas butas yra paskutinis pareiškėjos gyvenamasis būstas. Teismas formaliai išnagrinėjo pareiškimą ir nepagrįstai jį atmetė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl neišieškojimo iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto.
14. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia iš esmės dviem argumentais, t, y. kad teismas nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo, taip pat, kad pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškimą, neįvertino sunkios pareiškėjos finansinės ir turtinės padėties.
15. Pasisakydamas dėl pirmojo atskirojo skundo argumento, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja net neatskleidė jos nurodyto pažeidimo (prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atmetimo) įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Duomenų, kad pareiškėja ketino nurodyti ar pateikti papildomus įrodymus ar pan., kurie galėtų lemti kitokias teismo išvadas, nepateikta. Be to, priešingai, nei teigia apeliantė, teismas neturėjo pareigos pats reikalauti įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos prašyme nurodytas priežastis, trukdančias atvykti į teismą. Kita vertus, pareiškėja įrodymų apie sveikatos būklę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepridėjo ir prie atskirojo skundo. Taigi, nesant įrodymų, kad pirmosios instancijos teismui netenkinus pareiškėjos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, buvo pažeistos pareiškėjos teisės ar dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėtas pareiškimas, atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo posėdžio neatidėjimu, atmestini kaip nepagrįsti.
16. Taip pat apeliantė teigia, kad jos situacija visiškai atitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygas. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį - teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.
17. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 663 straipsnio 4 dalį, yra konstatavęs, kad šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto ir kad ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014, 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018; ir kt.).
18. Nagrinėjamu atveju, apeliantė teigia, kad teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo jos pareiškimą ir neįvertino jos turtinės bei finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu argumentu. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą pateiktų įrodymų. Atskirajame skunde išdėstytas deklaratyvus nesutikimas su teismo išvadomis, detaliai nenurodant, kokie objektyvūs duomenys jas paneigia. Kaip minėta, pareiškėja teiginį, kad egzistuoja sąlygos CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymui, grindžia itin sunkia savo turtine padėtimi (pabrėžia, kad pareiškėja nedirba, tačiau aktyviai ieško darbo), tačiau teismo argumentų dėl to, kad pareiškėja neįrodinėjo CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymui reikšmingų aplinkybių, jog ji yra socialiai remtina ar neįgali, neginčija; motyvų dėl to, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjai būtų skirta socialinė pašalpa ar būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų kompensacija, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (5 straipsnis), atskirajame skunde pareiškėja taip pat neišdėstė, nenurodė ar buvo kreipusis dėl tokių kompensacijų gavimo ir pan. Be to, pareiškėja neatskleidė aplinkybių, dėl kurių jos nurodomas sunki materialinė padėtis susidarė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nutartimi buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti įrodymus apie gaunamas pajamas. P. D. ieškančio asmens atmintinėje nurodyta registracijos data – 2019 m. gegužės 27 d., t. y. jau po pareiškimo teismui pateikimo (b. l. 79). Pažymos, patvirtinančios, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 6 d. pareiškėja nedirbo ir negavo išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (b. l. 75-78), taip pat neįrodo, jog pareiškėja dėjo pastangas, kad skolos kreditoriams būtų išieškotos iš jos gaunamų pajamų ir taip nuo išieškojimo būtų apsaugotas būstas, kuriame ji gyvena. Kaip ir akcentuota skundžiamoje nutartyje, pareiškėja pradiniame prašyme nurodė aplinkybes apie nepilnamečio anūko gyvenimą jos bute, tačiau atskirajame skunde pati pripažįsta, jog anūkas ginčo būte gyvena tik epizodiškai. Kaip ketina vykdyti įsipareigojimus ateityje apeliantė taip pat nenurodė. Iš bylos duomenų matyti, kad vykdomoji byla Nr. 0139/06/04617 pradėta 2006 metais, o šiuo metu (pas įvairius antstolius) yra 28 vykdomosios bylos (vykd. b. l. 92-95). Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai neįrodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.