Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S. (toliau – ir pareiškėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S. (toliau – ir Pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. VMI-05-ANR_N-664-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24231028556).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. Inspekcijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. VMI-05-ANR_N-664-2024 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) konstatuota, kad J. S. stebėsenos veiksmų metu nevykdė Institucijos 2024 m. sausio 3 d. nurodymo Nr. (42.59Mr)FR0706-21, kuris 2024 m. sausio 4 d. buvo siųstas el. paštu, o 2024 m. sausio 6 d. buvo įteiktas registruotu laišku ir iki 2024 m. sausio 16 d. mokesčių administratoriui nepateikė: 2018 m. sausio 19 d. žemės sklypo Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. SK-627 kopijos; 2019 m. gegužės 22 d. žemės sklypo Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6801 kopijos; 2022 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2438 kopijos; 2024 m. balandžio 5 d. žemės sklypo Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1455 kopijos; pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų (statybinių medžiagų, įrengimų pirkimą ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, statybos darbų atlikimo sutarčių, sąskaitų faktūrų bei apmokėjimą už juos patvirtinančių dokumentų); paaiškinimo apie tai, kas atliko minėto pastato statybos, stogo dengimo, santechnikos, elektros instaliacijos, kitus su pastato statyba ir įrengimu susijusius darbus ir nenurodė žemės sklypo pirkimui, gyvenamojo namo statybai, įrengimui panaudotų piniginių lėšų šaltinių; 2018 – 2022 metais į asmenines banko sąskaitas iš fizinių asmenų (S. B., I. C., D. K., T. R., G. J.) gautų piniginių lėšų (90087 Eur) kilmę pagrindžiančių dokumentų; pagal avansines apyskaitas iš UAB (duomenys neskelbtini) į asmenines atskaitomąsias sąskaitas UAB „Medicinos Bankas“, Luminor Bank AS ir Swedbank AB gautų piniginių įplaukų (171600 Eur) panaudojimą pagrindžiančių dokumentų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 10 d. iki 2022 m. sausio 19 d. Pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė būdamas baustas Institucijos 2023 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo protokolu (ROIK: 23228227114) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad nevykdė 2023 m. spalio 11 d. Institucijos nurodymo pateikti atitinkamus paaiškinimu ir dokumentus, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje.

2. Institucija Skundžiamu nutarimu pripažino Pareiškėją kaltu padarius aukščiau nurodytą administracinį nusižengimą ir atsižvelgdama į nusižengimo pobūdį bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė Pareiškėjui ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą – 945 Eur baudą.

II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

3. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.

4. Savo skundą Pareiškėjas motyvuoja tuo, kad reikalavimus, keliamus jam, kaip mokesčių mokėtojui, jis įvykdė ir atsakymą Institucijai pateikė 2024 m. sausio 15 d., todėl jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės požymių, tačiau Skundžiamame nutarime teigiama, kad jokie dokumentai iš jo nebuvo gauti.

4.1. Objektyviosios veikos sudėties nebuvimo faktą Pareiškėjas grindžia remdamasis ANK 505 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta administracinė atsakomybė taikoma už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

4.2. Remdamasis apeliacinės instancijos teismo nuostatomis, pažymi, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), kurie įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-908/2022 nurodyta, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

4.3. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole be kitų duomenų turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, kuri yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Remdamasis kasacinio teismo nutartimis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT97-942/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, Pareiškėjas teigia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.

4.4. Pareiškėjas teigia, kad duomenų šaltiniai (skundas) nagrinėjamo klausimo kontekste gali sudaryti tik pagrįstą pagrindą manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas, tačiau ne būti savaime preziumuojantys inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo faktą.

4.5. Remdamasis nurodytais įstatymais, pateikdamas dokumentus ir paaiškinimus, Pareiškėjas teigia, kad jo veikoje nėra objektyviųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnyje, požymių, kas lemia, kad nėra padarytas ir administracinis nusižengimas.

5. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Institucijos 2024 m. sausio 3 d. nurodymas Nr. (42.59Mr)FR0706-21 negalėjo būti pateiktas, kadangi jo priėmimo metu buvo suėjęs patikrinimo terminas, tačiau Skundžiamame nutarime į šiuos argumentus atsakyta nebuvo.

5.1. Atliekamą patikrinimą pagrindžia Institucijos 2023 m. lapkričio 27 d. atsakymas į paklausimą Nr.6-3479.

5.2. Laikytina, kad 90 dienų terminas suėjo 2023 m. gruodžio 21 d., todėl 2024 m. sausio 3 d. Institucijos nurodymas buvo neteisėtas ir neprivalėjo būti vykdomas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-495/2023 pateiktais išaiškinimais.

5.3. ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai buvo nevykdomi. Kiekvienu atveju kartu turi būti nustatytas ne tik konkretus įstatymų įgalioto pareigūno nurodymas, bet ir įvertintas tokio nurodymo teisėtumas.

5.4. Byloje aktualus Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ), kuriame yra apibrėžtos ir mokesčių administratoriaus funkcijos, teisės ir pareigos, taip pat mokesčių mokėtojo teisės ir pareigos. MAĮ 32 straipsnyje išdėstytos mokesčių administratoriaus pareigos, tarp jų ir pareiga nepažeisti mokesčių mokėtojų teisių (2 punktas), tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų (3 punktas), vykdyti kitas šiame ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytas pareigas (8 punktas). Kartu MAĮ 33 straipsnio 7 punkte nustatyta ir mokesčių administratoriaus teisė duoti mokesčių mokėtojui nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais. Tuo tarpu mokesčių mokėtojui šiuo įstatymu yra suteikta teisė nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir kurių pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo (36 straipsnio 8 punktas), taip pat teisę reikalauti, kad mokesčių administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu, tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktuose nurodytų procedūrų ir neviršytų jam suteiktų įgaliojimų (36 straipsnio 9 punktas).

5.5. Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 su vėlesniais pakeitimais, nustato Institucijos pareigūnų vykdomų mokesčių mokėtojų mokestinio patikrinimo atlikimo, mokestinio patikrinimo metu surinktos informacijos, nustatytų faktų įforminimo bei patvirtinimo procedūras. Pagal šias taisykles mokestinis patikrinimas gali būti atliekamas mokesčių administratoriaus buveinėje arba (ir) nuvykus pas mokėtoją (jo patalpose). Mokestinis patikrinimas nuvykus pas mokėtoją negali trukti ilgiau kaip 90 dienų (35 punktas). Šių taisyklių 35 punkte nustatytais atvejais mokestinio patikrinimo atlikimo terminai gali būti pratęsti. Be to, pagal 36 punkto taisykles mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas ir tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš užsienio valstybių įstaigų ir institucijų. Jei iš užsienio valstybių įstaigų ir institucijų atsakymo negaunama per 6 mėnesius, sustabdytasis mokestinis patikrinimas turi būti tęsiamas, išskyrus tuos atvejus, kai, vadovaujantis protingumo kriterijumi, tęsti mokestinį patikrinimą yra netikslinga (pvz., yra gautas užsienio valstybių įstaigų ir institucijų tarpinis atsakymas). Išnykus aplinkybėms, dėl kurių mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas (pvz., gavus atsakymus iš atitinkamų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų), mokestinis patikrinimas turi būti nedelsiant atnaujintas ir užbaigtas. Mokestinio patikrinimo sustabdymas gali būti pratęsiamas, atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių mokestinis patikrinimas faktiškai negali būti tęsiamas. Mokesčių mokėtojas apie tai papildomai informuojamas Taisyklių 37 punkte nurodyta tvarka. Tais atvejais, kai mokestinis patikrinimas yra pratęsiamas, sustabdomas ir (arba) pratęsiamas jo sustabdymas, užpildomas pavedimo tikrinti priedas, kuriame turi būti nurodomos mokestinio patikrinimo pratęsimo (sustabdymo ar sustabdymo pratęsimo) priežastys bei terminas. Pavedimo tikrinti kopija nė vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti įteikiama mokesčių mokėtojui (37 punktas).

5.6. Taigi, nagrinėjamu atveju pasibaigus mokestinio patikrinimo terminui, mokesčių administratoriaus nurodymai buvo neteisėti ir neprivalėjo būti vykdomi, nors mokesčių mokėtojas jį ir įvykdė, kvalifikuoti ANK 505 straipsnyje numatytą nusižengimą nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo, nes J. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnyje, sudėties požymių, todėl Pareiškėjas prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

6. Pareiškėjas ir jo atstovas 2024 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir nurodė du esminius argumentus: 1) mokesčių mokėtojas turėjo teisę nevykdyti neteisėto reikalavimo, kai yra pasibaigę patikrinimo terminai; 2) Institucijos nurodymas buvo įvykdytas 2024 m. sausio 15 d., kai Pareiškėjo atstovo nurodymu Institucijai buvo išsiųsti dokumentai. Institucija turėjo nurodyti trūkumus bei kokius dokumentus buvo būtina teikti. Teigė, kad asmens negalima bausti už tai, kad jis kažko pilnai nepateikė ar nesuprato jam paskirtų nurodymų esmės. Atstovo nuomone, reikia nustatyti, ar nurodymas buvo teisėtas pagal MAĮ 36 straipsnio 8 punktą, taip pat nustatyti, ar mokesčių administratorius, galbūt, negavo to el. laiško, tačiau to nėra nurodyta nei protokole, nei Skundžiamame nutarime. J. S. paaiškino, kad Institucijai buvo nusiųsti laiškai su visais dokumentais, jo atstovas Paulius Škėrys teigė, jog laiškai buvo Institucijai siųsti 2 kartus.

7. 2024 m. gegužės 2 d. vykusio teismo posėdžio metu Pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti dokumentus, kurie buvo elektroniniais laiškais siųsti mokesčių administratoriui 2024 m. sausio 15 d. 2024 m. gegužės 31 d. buvo gautas Pareiškėjo atstovo prašymas dėl dokumentų priėmimo, kuriuo buvo pateikti šie dokumentai: sąmata statybai, 2018 m. sausio 19 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, 2018 m. sausio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartis, Luminor Bank AS sutartinė hipoteka, kreditavimo sutartis Nr. 9502-2019-147892, 2019 m. gegužės 22 d. pirkimo – pardavimo sutartis, 2022 m. balandžio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartis.

8. Pareiškėjas 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdyje nedalyvavo, jį atstovavo advokato padėjėjas Paulius Škėrys. Atstovas teigė, kad pasikeitė kai kurie motyvai, nes iki pateikiant skundą, nebuvo aišku, kokiais kriterijais vadovaujasi Institucija. Buvo manyta, kad vienu kontrolės paketu, o dabar paaiškėjo, kad kitu, kurį Institucija aprašė atsiliepime į skundą. Atstovas nesutinka su Skundžiamu nutarimu, kuriuo Pareiškėjui paskirta 950 Eur bauda už tai, kad Pareiškėjas neįvykdė 2024 m. sausio 3 d. Institucijos nurodymo, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad J. S. nurodymą įvykdė, pateikė prašomą informaciją, dokumentus teikė net 2 kartus, tačiau tie laiškai su dokumentais sugrįžo. Atstovui kilo klausimas, ar objektyviai Pareiškėjas nevykdė Institucijos nurodymo. Mano, kad būtų geriau, jeigu mokesčių administratorius paskambintų ir nurodytų, kaip Pareiškėjui reikia vykdyti atitinkamus nurodymus. J. S. nurodė, kad gavo tik vieną nurodymą, o į antrą laišką jokio atsakymo dėl dokumentų priėmimo negavo, todėl manė, kad dokumentai pateikti tinkamai ir mokesčių administratorius jokių problemų neįžvelgė. Kitas aspektas, kurį pabrėžė atstovas, – protokolo gavimas. Tuo protokolu jie siekė paaiškinti mokesčių administratoriui, kad tai nebuvo nurodymo nevykdymas. Mano, kad tiek protokolas, tiek Skundžiamas nutarimas buvo priimti formaliai, neįsigilinus į faktines aplinkybes, nesurinkus objektyvių duomenų – tai yra jų esminis argumentas. Antras argumentas yra tas, kuris buvo nurodytas ir skunde, susijęs su paties nurodymo neteisėtumu. Apie teisėtą pagrindą jie sužinojo tik iš Institucijos atsiliepimo. Kaip Pareiškėjas suprato nurodymus, taip ir pateikė. Pridėjo rugpjūčio mėnesio sutartį, tačiau ji prie el. laiško pridėta nebuvo. Mano, kad asmuo neturi būti baudžiamas 945 Eur bauda už tai, kad nebuvo pateikti visi dokumentai, nes tai būtų neadekvatu. Atstovas nurodė, kad ne visi asmenys supranta nurodymus taip, kaip juos supranta Institucija. Kaip asmuo įrodymus supranta, taip juos ir įvykdo. Jis prižadėjo, kad jie tikrai pateiks dokumentus ir pašalins trūkumus. Reikalavimas buvo vykdytinas, nes Pareiškėjas teikė dokumentus. Jeigu jis būtų supratęs, kad jo laiškas nebuvo pasiekęs mokesčių administratoriaus, jis būtų pasinaudojęs kitomis priemonėmis. Pareiškėjas sakė, kad suprato, jog 14 MB neturi viršyti vienas failas, o ne visi. Todėl sakyti, kad Pareiškėjas piktybiškai nevykdė to nurodymo, būtų tikrai nepagrįsta. Jis bandė vykdyti ir pateikti šiuos dokumentus, 2018-2020 metais buvo teiktas ne vienas nurodymas, tačiau atstovui kilo klausimas ar paaiškinimai nebuvo pateikti anksčiau. Mano, kad birželio mėnesį buvo aprašytos visos pajamos, nurodytas pagrindas ir likutis buvo tik dėl sutarčių. Atsakydamas į teisėjo klausimą, atstovas nurodė, kad pirmą kartą, kai Pareiškėjas siuntė laišką buvo gautas automatinis atsakymas, kad dokumentai nepriimti. Po to jis dokumentus siuntė antrą kartą, pridėjęs dar vieną el. laišką, tačiau į tą laišką negavo jokio atsakymo. Dokumentai dėl avansines apyskaitas pagrindžiančių išlaidų buvo pateikti kaip atskaitingo asmens. Atstovui kilo klausimas, kam tas nurodymas apskritai turėjo būti skirtas, ar įmonei, ar tam darbuotojui. Pareiškėjas nurodė, kad išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo įmonės. Pareiškėjas, vykdydamas Institucijos nurodymą, nurodė, kad prideda tą sutartį, tačiau jos nepridėjo techniškai. Atstovas rado Institucijos 2023 m. spalio 3 d. nurodymą, kuris yra identiškas 2024 m. sausio 3 d. nurodymui. Jiems yra būtina gauti visą J. S. bylos chronologiją patvirtinančius dokumentus.

9. 2024 m. birželio 11 d. Institucija pateikė papildomą nurodymą, kuriuo iš esmės reikalavo tų pačių dokumentų, kurių buvo prašoma ir šios bylos nagrinėjimo metu. 2024 m. liepos 1 d. Pareiškėjo atstovas teismui pateikė šiuos dokumentus: Institucijos 2024 m. birželio 11 d. nurodymą, 2024 m. birželio 24 d. rašytinius pasiaiškinimus su priedais ir jų išsiuntimą bei gavimą patvirtinančius dokumentus.

10. Pareiškėjas 2024 m. liepos 2 d. teismo posėdyje nedalyvavo, jį atstovavo advokato padėjėjas Paulius Škėrys. Jis teigė, kad 2024 m. birželio 11 d. buvo pateiktas pakartotinis Institucijos nurodymas. Šis nurodymas buvo analogiškas ankstesniam nurodymui, kurio teistumas dabar nagrinėjamas teisme. Atstovas mano, kad mokesčių administratorius pateikė tokius pačius nurodymus ir vėl prašė tos pačios informacijos pateikimo. Šioje byloje, atstovo nuomone, nebebuvo ką analizuoti, įrodymai patvirtino, kad mokesčių administratorius nesurinko tiek informacijos, kiek buvo protokole ir jis nemato pagrindo bylą nagrinėti toliau. Mano, kad Pareiškėjas jau įvykdė nurodymą. Atstovas teismo posėdžio metu uždavė kelis klausimus Institucijos atstovei, t. y., kokiu pagrindu J. S. turėjo kauptis tam tikrus duomenis ir juos saugoti bei kokie teisės aktai reglamentuoja privalomumą kaupti ir saugoti tokius dokumentus. MAĮ 36 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali nevykdyti neteisėtų nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, jei nurodymas pateiktas dėl tokių duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus neprivalo tenkinti. Pasisakydamas dėl statybos darbų nurodė, kad fizinis asmuo neprivalo kaupti, nėra reglamentuota fizinio asmens atsakomybė už dokumentų kaupimą. Jie turi turėti teisinę bazę, kurios pagrindu informacija privalo būti fizinis asmuo, kitu atveju jis baudžiamas už tai, ko teisės aktai nereglamentuoja. Teisės aktų reglamentuojančių privalomumą kaupti dokumentus šioje byloje neturi. Manė, kad atstovė turėjo pasiruošti arba nagrinėti bylą tokią, kokia yra, arba kviesti tą asmenį, kuris parengė nurodymą. Jis prašė klausimą dėl papildomų liudytojų kvietimo spręsti teismo nuožiūra, tačiau manė, kad esminis dokumentas šioje byloje – protokolas, nes protokolo surašymas yra bylos pradžia ir jame išvardinti kaltinimai yra reikšmingi.

11. Pareiškėjas 2024 m. liepos 30 d. teismo posėdyje nedalyvavo, jį atstovavo advokato padėjėjas Paulius Škėrys. Atstovas nurodė, kad Institucija prašė apklausti kaip liudytoją Institucijos specialistę dėl to, kad Institucijos atstovė šioje byloje negalėjo atsakyti į jo klausimus ir tikėjosi, kad specialistė atsakys į tuos klausimus. Iš tarnybinio pranešimo matė tik veiksmų apžvalgą, bet nematė to teisinio reguliavimo arba pagrindo, kurio buvo pareikalauta praėjusio posėdžio metu. Jeigu atstovė yra pasirengusi atsakyti į klausimus, kurie buvo pateikti praeito posėdžio metu, tai jis yra pasiryžęs prašyti teismo nevilkinti bylos. Jeigu atstovė negalėtų atsakyti į klausimus, būtų galima nagrinėti toliau, nes tokiu atveju būtų palikta vieta interpretacijai, kurios dėka sprendimas būtų iš jų pusės arba iš mokesčių administratoriaus pusės neišsamus. Nurodė, kad šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareiga yra atsakyti į esminį klausimą dėl teisinio reglamentavimo ir prievolės kaupti tuos dokumentus, kurių Institucija reikalavo. Pareiškėjo atstovas ir toliau palaikė savo pateiktą skundą, iš esmės pakartojo jame ir praėjusių teismo posėdžių metu nurodytas aplinkybes ir argumentus.

II. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

12. Institucijos 2024 m. balandžio 11 d. atsiliepime į skundą prašoma Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą.

13. Atsiliepime į skundą nurodyta, kad Institucija pilnai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasi įstatymu, įvertino surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kuriuo pripažino Pareiškėją kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė vidutinio dydžio nuobaudą – 945 Eur baudą, kurios naikinti nėra pagrindo.

14. Institucija vadovavosi Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 dienos įsakymu Nr. VA-108, 3.1. punktu, kuriame nurodyta, kad mokėtojo veiklos stebėsena – tai mokesčių administratoriaus vykdoma veiklos vykdymo ir apie konkretų mokėtoją turimų ir (arba) papildomai surinktų bei paties mokėtojo pateiktų duomenų analizė ir (arba) dokumentų įvertinimas mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Stebėsenos atvejis dėl J. S. mokestinių prievolių deklaravimo pagrįstumo 2023 m. sausio 17 d. priskirtas vykdyti Inspekcijos Mokestinių prievolių departamento III skyriaus vyr. specialistei:

14.1. 2023 m. kovo 14 d. specialistė išsiuntė raštą dėl dokumentų pateikimo, laiškas grįžo, išsiųstas pakartotinai 2023 m. balandžio 25 d., savitarnos portale Mano VMI perskaitytas 2023 m. gegužės 9 d.;

14.2. 2023 m. gegužės 19 d. gautas Pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Škėrio prašymas pratęsti dokumentų pateikimo terminą iki 2023 m. birželio 8 d. 2023 m. birželio 23 d. susiekus telefonu dėl negautų dokumentų, Pareiškėjo atstovas atsiuntė laišką su 2023 m. birželio 8 d. paaiškinimu, tačiau jokie dokumentai nebuvo pridėti;

14.3. nepateikus dokumentų, 2023 m. spalio 3 d. surašomas ir išsiunčiamas mokesčių administratoriaus nurodymas;

14.4. 2023 m. spalio 10 d. gautas Pareiškėjo atstovo prašymas pratęsti dokumentų teikimo terminą iki 2023 m. lapkričio 20 d.;

14.5. 2023 m. spalio 11 d. surašomas naujas nurodymas pratęsiant dokumentų pateikimo terminą iki 2023 m. lapkričio 7 d.

14.6. 2023 m. lapkričio 10 d. gautas Pareiškėjo atstovo prašymas perduoti mokestinį tyrimą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir iki perdavimo pratęsti dokumentų pateikimo terminą. Prašymas netenkintas;

14.7. nesulaukus dokumentų, 2023 m. gruodžio 11 d. išsiunčiamas kvietimas atvykti protokolo surašymui dėl mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdymo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį;

14.8. 2023 m. gruodžio 19 d. dėl mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdymo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 20 d. sumokėjo administraciniu nurodymu jam paskirtą 40 Eur baudą

14.9. 2024 m. sausio 3 d. surašomas Institucijos nurodymas Nr. (42.59 Mr) FR0706-21;

14.10. 2024 m. sausio 24 d. išsiunčiamas kvietimas atvykti protokolo surašymui dėl mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdymo pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį;

14.11. 2024 m. vasario 5 d. gautas Pareiškėjo atstovo paaiškinimas su prašymu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną;

14.12. 2024 m. vasario 6 d. dėl mokesčių administratoriaus nurodymo pakartotinio nevykdymo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, 2024 m. vasario 27 d. priimtas Skundžiamas nutarimas.

15. Institucija teigia, kad Pareiškėjas, gavęs 2024 m. sausio 3 d. Institucijos nurodymą, jo nustatytu laiku (iki 2024 m. sausio 16 d.) neįvykdė – nepateikė paaiškinimų ir dokumentų, išvardytų nurodyme. Pareiškėjas prie skundo pridėjo dviejų elektroninių laiškų kopijas, tačiau Institucija tokių laiškų nėra gavusi – apie tai informuotas Pareiškėjas iš karto automatiniu atsakymu, jog siųsti laiškai nepriimti dėl per didėlės apimties. Institucija, laiku negavusi visos reikiamos informacijos, neturėjo objektyvių galimybių tinkamai ir laiku vykdyti savo funkcijų, nustatytų MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 7 punkte – kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Iki atsiliepimo teismui pateikimo dienos prašomi dokumentai ir duomenys Institucijoje nebuvo gauti.

16. Pareiškėjo atstovo argumentai dėl nurodymo neteisėtumo suėjus patikrinimo terminui atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo (nėra) pradėtas mokestinis patikrinimas, todėl skunde minimos Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87, šiuo atvejus netaikomos. Kaip minėta aukščiau, Pareiškėjo atžvilgiu atliekami stebėsenos veiksmai, kaip numatyta Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108. Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad mokėtojo veiklos stebėsena atliekama be atskiro pavedimo, darbuotojams atliekant tiesiogines funkcijas. Apie atliekamą mokėtojo veiklos stebėseną mokėtojas neinformuojamas, išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus funkcijų vykdymui yra prašoma mokėtojo pateikti papildomos informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų. Tokiu atveju kreipiantis į mokėtoją telefonu, el. paštu, raštu ar per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį (Mano VMI) dėl papildomos informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo, jam turi būti pranešama jo veiklos stebėsenos tikslas (praneštas 2023 m. balandžio 25 d.). Taisyklių 12 punkte nurodyta, kad atlikęs mokėtojo veiklos stebėseną ir nustatęs trūkumus ir (ar) prieštaravimus, mokesčių administratorius apie tai informuoja mokėtoją ir nurodo būdus trūkumams ir prieštaravimas pašalinti. Nurodytų trūkumų ir (ar) prieštaravimų mokėtojo mokesčių deklaracijose ir (ar) kituose dokumentuose nepašalinimas yra pagrindas pradėti mokestinį patikrinimą arba inicijuoti kitus veiksmus, skirtus prievolių vykdymui užtikrinti mokestinį patikrinimą arba inicijuoti kitus veiksmus, skirtus prievolių vykdymui užtikrinti (Taisyklių 13 punktas). Atsiliepimo surašymo dieną stebėsenos veiksmai Pareiškėjo atžvilgiu nebaigti, kadangi Pareiškėjas, neteikdamas dokumentų, kliudo mokesčių administratoriaus specialistei įgyvendinti veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas teises, atlikti pavestas pareigas.

17. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą. MAĮ 33 straipsnio 10 punkte mokesčių administratoriaus pareigūnams, atliekantiems jiems pavestas funkcijas, suteikta teisė atlikti patiems arba pareikalauti iš kitų kompetentingų institucijų atlikti kontrolinius matavimus, kompiuterių programų bei jų duomenų patikrinimus, materialinių vertybių inventorizaciją ir kitus faktinius tikrinimus, taip pat duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais. MAĮ 40 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. Šiuo atveju, be prašomų dokumentų negalima užbaigti paskirtos užduoties – nustatyti, ar tinkamai deklaruoti ir apskaičiuoti mokesčiai. Institucijos nuomone, Pareiškėjo veiksmai neteikiant dokumentų, nebendradarbiaujant ir nevykdant nurodymų vertinti kaip kliudymas administratoriaus pareigūnams tinkamai ir savalaikiai vykdyti jiems MAĮ pavestas pareigas ir atitinka ANK 505 straipsnio 2 dalies dispoziciją (šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – „kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinimas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus“, padarytas pakartotinai).

18. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima remiantis tik byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio nuostatų taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ištariamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog Pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą – gavęs mokesčių administratoriaus nurodymą per nustatytą terminą jo neįvykdė.

19. Institucijos atstovė Svetlana Žemčiugova 2024 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad pateikė atsiliepimą su keliais priedais. Dėl siųstų laiškų nurodė, kad 3 – ame priede yra pridėta, jog asmenys, siunčiantys laiškus el. paštu, neturėtų viršyti 14 MB. Jeigu jie yra didesni, nurodyti kiti siuntimo būdai. Šiuo atveju galimai užstrigo el. laiškai, jie sistemoje negauti, dėl to stebėsenos specialistai tokių laišku negavo. Atstovė nurodo, kad siuntėjas buvo informuotas, jog dokumentai yra nepridėti, nes yra per didelės apimties. Atsakydama į antrą klausimą dėl patikrinimo termino ir kitų dalykų atstovė teigė, kad šio mokesčio mokėtojo atžvilgiu nevykdomas joks mokestinis patikrinimas, jo atžvilgiu yra atliekami stebėsenos veiksmai, todėl nurodytas teisės aktas, kuriuo remiasi Pareiškėjas savo skunde, šiuo atveju nėra taikomas. Taikomas kitas teisės aktas – Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108, kuriose yra reglamentuota stebėsenos atlikimo tvarka ir eiga. Stebėsena Pareiškėjo atžvilgiu dar nėra baigta, renkami duomenys, dokumentai, jie yra renkami ir kitais būdais.

20. Institucijos atstovė Svetlana Žemčiugova 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo poziciją išdėstė atsiliepime. Laikosi pozicijos, kad dokumentai nebuvo pateikti, jie iš viso nebuvo gauti Institucijoje. Teigia, kad Pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta, jeigu elektroninis laiškas viršija 14 MB, jį galima pateikti kitokiu būdu. Tie dokumentai buvo atmesti sistemos dėl didelės apimties ir grąžinti su laišku su informacija apie jų nepristatymą. Negavus dokumentų, buvo inicijuotas administracinio nusižengimo procesas, išsiųsti šaukimai, kiti dokumentai, buvo surašytas ir išsiųstas protokolas. Nuo bandymo pateikti dokumentus 2024 m. sausio 15 d. iki Skundžiamo nutarimo priėmimo (2024 m. vasario 27 d.) praėjo daugiau kaip mėnuo. Jokių Pareiškėjo paaiškinimų per šį laikotarpį nebuvo gauta. Prisiskambinti nepavyko, nes nebuvo atsiliepta. Dėl tos priežasties buvo priimtas Skundžiamas nutarimas, paskirta bauda. Jeigu laikyti, kad dokumentai buvo pateikti, tai jie buvo gauti tik 2024 m. birželio 4 d., tačiau ten trūksta sutarties ir 2 punktų, kurie buvo išdėstyti Institucijos 2024 m. sausio 3 d. nurodyme, t. y. nėra nė vieno paaiškinimo dėl lėšų kilmės. Vienos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dar trūksta. Institucijos atstovė prašo teismo bylos nenutraukti, nuobaudos nepanaikinti, kadangi ji yra paskirta teisėtai. Prašo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir visus turimus dokumentus, kurie buvo gauti iki 2024 m. vasario 27 d. ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą visa apimtimi. Atsakydama į teisėjo klausimą nurodė, kad dokumentų yra prašoma nuo 2023 m. gegužės mėn. Tai antra J. S. nusižengimo byla. Pirminis laiškas buvo išsiųstas 2024 m. balandžio 25 d., kuriame Institucija prašė pateikti atsakymą. Jeigu nurodymas būtų įvykdytas, nebūtų ir Skundžiamo nutarimo. Laiko dokumentams pateikti buvo pakankamai, tačiau dokumentai nepateikti. 2023 m. gruodžio 19 d. dėl mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdymo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, administraciniu nurodymu paskirtą 40 Eur baudą Pareiškėjas sumokėjo 2023 m. gruodžio 20 d. Atstovė teigė, kad iki šios dienos Institucija nėra gavusi visų prašytų dokumentų. Ankstesnė J. S. administracinio nusižengimo byla yra Administracinių nusižengimų registre.

21. 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu Institucija buvo įpareigota pateikti dokumentus, kurie minimi 2024 m. balandžio 11 d. Institucijos atsiliepime. Institucija pateikė šiuos dokumentus: 2023 m. balandžio 25 d. raštą dėl dokumentų pateikimo, 2023 m. gegužės 19 d. prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą, 2023 m. birželio 23 d. el. laišką su 2023 m. birželio 8 d. paaiškinimu, 2023 m. spalio 3 d. mokesčių administratoriaus nurodymą, 2023 m. spalio 11 d. prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą, 2023 m. spalio 11 d. mokesčių administratoriaus nurodymą, 2023 m. lapkričio 10 d. prašymą perduoti mokestinį tyrimą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir iki perdavimo pratęsti dokumentų pateikimo terminą, 2023 m. lapkričio 27 d. atsakymą į 2023 m. lapkričio 7 d. prašymą, 2023 m. gruodžio 11 d. kvietimą atvykti protokolo surašymui dėl mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdymo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, 2023 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo protokolą.

22. 2024 m. liepos 2 d. posėdžio metu Institucijos atstovė Svetlana Žemčiugova, atsakydama į Pareiškėjo atstovo klausimus, nurodė, kad negali atsakyti, nes nežino, kokiu pagrindu Pareiškėjas statė tą namą, ar tai yra jo nuosavybė, ar ne. Ji yra tik atstovė, ji nevykdo stebėsenos bei nurodymų todėl negali atsakyti, kokie teisės aktai reglamentuoja privalomumą kaupti ir saugoti tokius dokumentus. Prašė teismo apklausti nurodymą davusį asmenį, t. y. A. S. – O., kuri atliko stebėseną, nes ji nuo pradžios iki pabaigos su Pareiškėju bendravo, atsakinėjo jo į raštus ir davė jam šį nurodymą.

23. Institucija pateikė teismui A. S. – O. 2024 m. liepos 12 d. tarnybinį pranešimą, kuriame ji nurodė negalėsianti dalyvauti 2024 m. liepos 30 d. teismo posėdyje dėl nedarbingumo. Tarnybiniame pranešime pateiktas išsamus stebėsenos veiksmų paaiškinimas pagrindimas, todėl, teismas, įvertinęs minėtos specialistės nedarbingumą, išklausęs proceso dalyvių nuomones, nusprendė nevilkinti bylos nagrinėjimo ir į posėdį minėtos specialistės nebekviesti, išnagrinėti bylą pagal joje esančius įrodymus ir atstovų žodinius paaiškinimus.

24. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Institucija, įgyvendindama MAĮ 19 straipsnyje nustatytus uždavinius bei vykdydama MAĮ 26 straipsnyje pavestas funkcijas, 2023 m. sausio 17 d. pavedė Panevėžio AVMI MPD III skyriaus vyriausiajai specialistei A. S.- O. atlikti MAĮ 135 straipsnyje bei Mokestinio tyrimo taisyklių III skyriuje reglamentuotą J. S. veiklos stebėseną nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 19 d., siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus ir prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Stebėsena atliekama pagal Institucijos Atrankos ir paramos auditui departamento (toliau – APAD) pateiktą 2023 m. sausio 13 d. mokesčių mokėtojo veiklos analizės išvadą. APAD surinkęs bei įvertinęs turimą informaciją Institucijos duomenų bazėse, suformavo užduotį atlikti J. S. tinkamiausius stebėsenos veiksmus už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 19 d., siekiant išsiaiškinti „kokiu tikslu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 19 d. į Pareiškėjo asmeninę banko sąskaitą pervedė 61700 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad J. S. 2021 m. bankinės apyvartos yra žymiai didesnės negu buvo gautos pajamos. Taip pat tikslinga išsiaiškinti, kokios buvo gyvenamojo namo statybų 2018-2021 m. išlaidos, ar J. S. užteko lėšų namo statybai. Vykdant stebėsenos veiksmus buvo vertinama ne tik mokesčių mokėtojo veiklos analizės išvadoje surinkta ir pateikta informacija, bet buvo kreiptasi ir į kredito įstaigas, paprašyta J. S. pateikti aktualią informaciją (dokumentus, sutartis, susitarimus) vykdytoms transakcijoms pagrįsti, nes įžvelgiama rizika dėl neapmokestintų pajamų gavimo iš J. S. žinomų šaltinių, kurias jis galimai naudojo asmeninio nekilnojamo turto sandoriams vykdyti, namo statyboms ir pragyvenimui.

Stebėsenos metu buvo renkama (vertinama) informacija: 1) laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 19 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) (toliau-Bendrovė) banko sąskaitos pervesta 61700 Eur J. S., mokėjimo paskirtyje nurodant „apmokėjimam“; Sodros duomenimis J. S. Bendrovėje nebedirbo nuo 2020 m. spalio 30 d. (buvo įdarbintas nuo 2017 m. birželio 6 d.), akcijas buvo įsigijęs laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d.; nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovės vadovė S.B.. J. S. metinėse gyventojo pajamų mokesčio deklaracijose už 2018-2021 m. iš UAB (duomenys neskelbtini) deklaruoja tik su darbo santykiais gautas pajamas; 2) Institucijos duomenimis 2017-2021 m. laikotarpiu gauta apie 282888,96 Eur pajamų bei patirta 119517,52 Eur išlaidų (J. S. gautos pajamos 163371,44 Eur viršija patirtas išlaidas, tačiau analizės metu nevertintos statistinės vartojimo išlaidos bei gyvenamojo namo statybų išlaidos); 3) Institucijos duomenimis, J. S. 2018-2022 m. laikotarpiu nusipirko keturis žemės sklypus; 4) Institucijos duomenimis, J. S. nuo 2018 iki 2021 m. statėsi gyvenamąjį namą (pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini)). Statybos prasidėjo 2018 m., o baigėsi 2021 m. Gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 125000 Eur, 2021 m. sausio 22 d. atkuriamoji vertė 198000 Eur, tikslinga nustatyti, kokios gyvenamojo namo 2018-2021 m. statybos išlaidos ir ar J. S. užteko lėšų namo statybai.

Atsižvelgiant į tai, vykdomos stebėsenos metu mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti buvo duoti Institucijos nurodymai (forma FR0706), nes būtina gauti reikalingą informaciją (duomenis ir dokumentų nuorašus), kuri žinoma tik J. S. apie jo turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vertinant surinktą informaciją, įžvelgus pajamų nepaskaitymo, mokesčių vengimo riziką disponuojant didelėmis pinigų sumomis, kurių kilmė nepagrįsta apskaitos dokumentais, mokesčių mokėtojui nebendradarbiaujant ir neteikiant dokumentų, bus svarstoma dėl J. S. griežtesnių kontrolės veiksmų iniciavimo (mokestinio patikrinimo pradėjimo vadovaujantis Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėmis).

25. 2024 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu Institucijos atstovė teigė, kad nurodymo teisėtumo klausimas buvo išspręstas tų posėdžių metu, kai buvo nurodytos taisyklės, kuriomis remiantis buvo pradėta stebėsena. Tas atvejis paskirtas anksčiau minėtai specialistei būtent dėl trūkumų ir prieštaravimų pašalinimo tarp fizinio asmens J. S. pateiktų deklaracijų ir gautų piniginių lėšų. Stebėsena atlikta dėl deklaracijos sumų neatitikimo, atliekant stebėseną duoti atitinkami mokesčių administratoriaus nurodymai. Tokiu būdu nurodymas yra teisėtas, pateiktas ir įteiktas. Surašytas protokolas. Atstovė teismo posėdžio metu ir toliau palaikė Skundžiamą nutarimą ir Institucijos atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, pakartojo jame ir praeituose teismo posėdžiuose nurodytus argumentus ir aplinkybes.

III. Teismo argumentai ir išvados

26. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamu nutarimu J. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 945 Eur bauda. Skundu nesutinkant su kalte padarius administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 505 straipsnio 2 dalyje, iš esmės akcentuojami du momentai: Institucijos nurodymo neteisėtumas ir inkriminuojamo administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių nebuvimas Pareiškėjo veikoje. Prieš atsakant į minėtus ir esminius skundo argumentus pažymėtina, jog administraciniame nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta.

28. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Šiuo atveju iš Skundžiamo nutarimo matyti, kad Pareiškėjui inkriminuotas MAĮ 40 straipsnio 2, 8 punktuose ir 49 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas. MAĮ 40 straipsnio 2 punkte nustatyta mokesčių mokėtojo pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, o to paties straipsnio 8 punkte numatyta pareiga pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją. MAĮ 49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei įstatymai nenustato ko kita, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 punkte nurodyta informacija bei duomenys, būtini mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, turi būti pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos arba mokesčių administratoriaus nustatytu, ilgesniu negu minėtasis, terminu. MAĮ 33 straipsnio 7 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais.

29. Skundžiamu nutarimu konstatuota, kad J. S. stebėsenos veiksmų metu nevykdė Institucijos 2024 m. sausio 3 d. nurodymo Nr. (42.59Mr)FR0706-21, kuris 2024 m. sausio 4 d. buvo siųstas el. paštu, o 2024 m. sausio 6 d. buvo įteiktas registruotu laišku ir iki 2024 m. sausio 16 d. mokesčių administratoriui nepateikė: 2018 m. sausio 19 d. žemės sklypo Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. SK-627 kopijos; 2019 m. gegužės 22 d. žemės sklypo Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 6801 kopijos; 2022 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2438 kopijos; 2024 m. balandžio 5 d. žemės sklypo Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1455 kopijos; pastato – vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų (statybinių medžiagų, įrengimų pirkimą ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, statybos darbų atlikimo sutarčių, sąskaitų faktūrų bei apmokėjimą už juos patvirtinančių dokumentų); paaiškinimo apie tai, kas atliko minėto pastato statybos, stogo dengimo, santechnikos, elektros instaliacijos, kitus su pastato statyba ir įrengimu susijusius darbus ir nenurodė žemės sklypo pirkimui, gyvenamojo namo statybai, įrengimui panaudotų piniginių lėšų šaltinių; 2018 – 2022 metais į asmenines banko sąskaitas iš fizinių asmenų (S. B., I. C., D. K., T. R., G. J.) gautų piniginių lėšų (90087 Eur) kilmę pagrindžiančių dokumentų; pagal avansines apyskaitas iš UAB (duomenys neskelbtini) į asmenines atskaitomąsias sąskaitas UAB „Medicinos Bankas“, Luminor Bank AS ir Swedbank AB gautų piniginių įplaukų (171600 Eur) panaudojimą pagrindžiančių dokumentų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 10 d. iki 2022 m. sausio 19 d. Pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė būdamas baustas Institucijos 2023 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo protokolu (ROIK: 23228227114) pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad nevykdė 2023 m. spalio 11 d. Institucijos nurodymo pateikti atitinkamus paaiškinimus ir dokumentus, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 20 d. sumokėjo Institucijos 2023 m. gruodžio 19 d. administraciniu nurodymu jam paskirtą 40 Eur baudą

30. Iš Pareiškėjo skundo ir jo atstovo žodinių paaiškinimu matyti, kad Pareiškėjas ginčija Institucijos 2024 m. sausio 3 d. nurodymo Nr. (42.59Mr)FR0706-21 teisėtumą, tačiau Pareiškėjo atstovo teiginiai dėl minėto nurodymo neteisėtumo vertinti kaip nepagrįsti dėl žemiau nurodytų argumentų.

30.1. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo (nėra) pradėtas mokestinis patikrinimas, todėl skunde minimos Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87, šiuo atvejus netaikomos. Kaip minėta aukščiau, Pareiškėjo atžvilgiu atliekami stebėsenos veiksmai, kaip numatyta Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108. Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad mokėtojo veiklos stebėsena atliekama be atskiro pavedimo, darbuotojams atliekant tiesiogines funkcijas. Apie atliekamą mokėtojo veiklos stebėseną mokėtojas neinformuojamas, išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus funkcijų vykdymui yra prašoma mokėtojo pateikti papildomos informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų. Tokiu atveju kreipiantis į mokėtoją telefonu, el. paštu, raštu ar per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį (Mano VMI) dėl papildomos informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo, jam turi būti pranešama jo veiklos stebėsenos tikslas (praneštas 2023 m. balandžio 25 d.). Taisyklių 12 punkte nurodyta, kad atlikęs mokėtojo veiklos stebėseną ir nustatęs trūkumus ir (ar) prieštaravimus, mokesčių administratorius apie tai informuoja mokėtoją ir nurodo būdus trūkumams ir prieštaravimas pašalinti. Nurodytų trūkumų ir (ar) prieštaravimų mokėtojo mokesčių deklaracijose ir (ar) kituose dokumentuose nepašalinimas yra pagrindas pradėti mokestinį patikrinimą arba inicijuoti kitus veiksmus, skirtus prievolių vykdymui užtikrinti mokestinį patikrinimą arba inicijuoti kitus veiksmus, skirtus prievolių vykdymui užtikrinti (Taisyklių 13 punktas).

30.2. MAĮ 40 straipsnio 2 punkte nustatyta mokesčių mokėtojo pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių, o to paties straipsnio 8 punkte numatyta pareiga pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją. MAĮ 33 straipsnio 7 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais.

30.3. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Institucija, įgyvendindama MAĮ 19 straipsnyje nustatytus uždavinius bei vykdydama MAĮ 26 straipsnyje pavestas funkcijas, 2023 m. sausio 17 d. pavedė Panevėžio AVMI MPD III skyriaus vyriausiajai specialistei atlikti MAĮ 135 straipsnyje bei Mokestinio tyrimo taisyklių III skyriuje reglamentuotą J. S. veiklos stebėseną nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 19 d., siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus ir prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Stebėsena buvo atliekama pagal APAD pateiktą 2023 m. sausio 13 d. mokesčių mokėtojo veiklos analizės išvadą. APAD surinkęs bei įvertinęs turimą informaciją Institucijos duomenų bazėse, suformavo užduotį atlikti J. S. tinkamiausius stebėsenos veiksmus už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 19 d., siekiant išsiaiškinti „kokiu tikslu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 19 d. į Pareiškėjo asmeninę banko sąskaitą pervedė 61700 Eur. Institucijos vertinimu, J. S. 2021 m. bankinės apyvartos yra žymiai didesnės negu buvo gautos pajamos. Taip pat Institucija siekia išsiaiškinti, kokios buvo gyvenamojo namo statybų 2018-2021 m. išlaidos, ar J. S. užteko lėšų namo statybai. Vykdant stebėsenos veiksmus buvo vertinama ne tik mokesčių mokėtojo veiklos analizės išvadoje surinkta ir pateikta informacija, bet buvo kreiptasi ir į kredito įstaigas, paprašyta J. S. pateikti aktualią informaciją (dokumentus, sutartis, susitarimus) vykdytoms transakcijoms pagrįsti, nes įžvelgiama rizika dėl neapmokestintų pajamų gavimo iš J. S. žinomų šaltinių, kurias jis galimai naudojo asmeninio nekilnojamo turto sandoriams vykdyti, namo statyboms ir pragyvenimui. Stebėsenos metu buvo renkama (vertinama) informacija: 1) laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. sausio 19 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos pervesta 61700 Eur J. S., mokėjimo paskirtyje nurodant „apmokėjimam“; Sodros duomenimis J. S. Bendrovėje nebedirbo nuo 2020 m. spalio 30 d. (buvo įdarbintas nuo 2017 m. birželio 6 d.), akcijas buvo įsigijęs laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d.; nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. Bendrovės vadovė S. B. J. S. metinėse gyventojo pajamų mokesčio deklaracijose už 2018-2021 m. iš UAB (duomenys neskelbtini) deklaruoja tik su darbo santykiais gautas pajamas; 2) Institucijos duomenimis, 2017-2021 m. laikotarpiu gauta apie 282888,96 Eur pajamų bei patirta 119517,52 Eur išlaidų (J. S. gautos pajamos 163371,44 Eur viršija patirtas išlaidas, tačiau analizės metu nevertintos statistinės vartojimo išlaidos bei gyvenamojo namo statybų išlaidos); 3) Institucijos duomenimis, J. S. 2018-2022 m. laikotarpiu nusipirko keturis žemės sklypus; 4) Institucijos duomenimis, J. S. nuo 2018 iki 2021 m. statėsi gyvenamąjį namą (pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini)). Statybos prasidėjo 2018 m., o baigėsi 2021 m. Gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 125000 Eur, 2021 m. sausio 22 d. atkuriamoji vertė 198000 Eur, todėl Institucija siekia nustatyti, kokios gyvenamojo namo 2018-2021 m. statybos išlaidos ir ar J. S. užteko lėšų namo statybai.

30.4. Institucijos 2024 m. sausio 3 d. nurodymo Nr. (42.59Mr)FR0706-21 teisėtumas nebuvo skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o dėl ankstesnio Institucijos nurodymo pateikti iš esmės tuos pačius paaiškinimus ir dokumentus nevykdymo 2023 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo protokolu (nurodymu) jam paskirtą 40 Eur baudą Pareiškėjas sumokėjo 2023 m. gruodžio 20 d., t. y. iš esmės pripažino Institucijos reikalavimus teisėtais ir pagrįstais, pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

30.5. Administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo (ANK 41 straipsnis).

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija, vykdydama stebėseną ir siekdama nustatyti ir pašalinti trūkumus ir prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, turėjo teisinį pagrindą reikalauti, kad Pareiškėjas pateiktų Institucijos 2024 m. sausio 3 d. nurodyme Nr. (42.59Mr)FR0706-21 nurodytus paaiškinimus ir dokumentus.

32. Savo skundą Pareiškėjas motyvuoja ir tuo, kad reikalavimus, keliamus jam, kaip mokesčių mokėtojui, jis įvykdė ir atsakymą Institucijai pateikė 2024 m. sausio 15 d., todėl jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės požymių. Pareiškėjo atstovas nesutinka su Skundžiamu nutarimu, kuriuo Pareiškėjui paskirta 950 Eur bauda už tai, kad Pareiškėjas neįvykdė 2024 m. sausio 3 d. Institucijos nurodymo, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad J. S. nurodymą įvykdė, pateikė prašomą informaciją, dokumentus teikė net 2 kartus, tačiau tie laiškai su dokumentais sugrįžo. Atstovui kilo klausimas, ar objektyviai Pareiškėjas nevykdė Institucijos nurodymo. Mano, kad būtų geriau, jeigu mokesčių administratorius paskambintų ir nurodytų, kaip Pareiškėjui reikia vykdyti atitinkamus nurodymus. J. S. nurodė, kad gavo tik vieną nurodymą, o į antrą laišką jokio atsakymo dėl dokumentų priėmimo negavo, todėl manė, kad dokumentai pateikti tinkamai ir mokesčių administratorius jokių problemų neįžvelgė. Atstovas nurodė, kad ne visi asmenys supranta nurodymus taip, kaip juos supranta Institucija. Kaip asmuo įrodymus supranta, taip juos ir įvykdo. Jis prižadėjo, kad jie tikrai pateiks dokumentus ir pašalins trūkumus. Reikalavimas buvo vykdytinas, nes Pareiškėjas teikė dokumentus.

33. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas, gavęs 2024 m. sausio 3 d. Institucijos nurodymą, jo nustatytu laiku (iki 2024 m. sausio 16 d.) neįvykdė – nepateikė paaiškinimų ir dokumentų, išvardytų nurodyme. Pareiškėjas prie skundo pridėjo dviejų elektroninių laiškų kopijas, tačiau Institucija tokių laiškų nėra gavusi – apie tai informuotas Pareiškėjas iš karto automatiniu atsakymu, jog siųsti laiškai nepriimti dėl per didėlės apimties. Institucijos atstovė Svetlana Žemčiugova 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dokumentai nebuvo pateikti, jie iš viso nebuvo gauti Institucijoje. Teigia, kad Pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta, jeigu elektroninis laiškas viršija 14 MB, jį galima pateikti kitokiu būdu. Tie dokumentai buvo atmesti sistemos dėl didelės apimties ir grąžinti el. pranešimu su informacija apie jų nepristatymą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys automatiniai pranešimai apie Pareiškėjo siųstų laiškų nepristatymą Institucijai (b. l. 51). Negavus prašomų paaiškinimų ir dokumentų, buvo inicijuotas administracinio nusižengimo procesas, išsiųsti šaukimai, kiti dokumentai, buvo surašytas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas. Pažymėtina, kad nuo Pareiškėjo bandymo pateikti dokumentus (2024 m. sausio 15 d.) iki Skundžiamo nutarimo priėmimo (2024 m. vasario 27 d.) praėjo daugiau kaip mėnuo. Jokių Pareiškėjo paaiškinimų per šį laikotarpį Institucijoje nebuvo gauta. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad prisiskambinti Pareiškėjui nepavyko, nes nebuvo atsiliepta. Dėl tos priežasties buvo priimtas Skundžiamas nutarimas, paskirta 945 Eur bauda. Jeigu laikyti, kad minėti dokumentai buvo pateikti, tai jie buvo gauti tik 2024 m. birželio 4 d., kai byla jau buvo nagrinėjame teisme, tačiau iki šiol negauta viena žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir nėra paaiškinimo dėl lėšų kilmės. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Institucija, laiku negavusi visos reikiamos informacijos, neturėjo objektyvių galimybių tinkamai ir laiku vykdyti savo funkcijų, nustatytų MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 7 punkte – kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, Institucija turėjo teisinį pagrindą pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t. y. MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktų ir 49 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų.

34. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Darydamas administracinį nusižengimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju padarytas vienas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 505 straipsnio 2 dalyje, kuris užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų. J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui paskirta ANK 505 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį atitinkanti administracinė nuobauda – 945 Eur bauda, atitinka aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Esant minėtoms aplinkybėms, Skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas ir Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. VMI-05-ANR_N-664-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24231028556) palikti nepakeistą ir J. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.