Kauno apylinkės teismo nutartis

jos atstovei Alinai Ivanovai;

suinteresuotiems asmenims K. K., F. K., K. K., jos atstovui advokato padėjėjui Donatui Dužinui,

nedalyvaujant išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti bei teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys K. K., F. K., K. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje neprieštaravo dėl pareiškime išdėstytų reikalavimų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo, mano, jog praleistas terminas nepilnamečio vaiko vardu palikimui priimti turėtų būti atnaujintas. Teismo leidimas pareiškėjai nepilnamečio vaiko D. K. vardu priimti paveldėtą turtą turėtų būti išduodamas pagal turto apyrašą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Dėl termino atnaujinimo

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. K., gimusi 2004 m. spalio 9 d., yra K. K., mirusio 2019 m. vasario 23 d., dukra. Pareiškėja K. K. yra D. K. motina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011).

Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad K. K. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes ji nežinojo apie pareigą įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei kreiptis į teismą dėl teismo leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, o apie tai sužinojusi iškart kreipėsi į teismą pareiškimu, tačiau neturėdama teisinio išsilavinimo netinkamai surašė prašymą, todėl jį teismas atsisakė priimti. Dėl šių priežasčių kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, jai suteikus antrinę teisinę pagalbą, buvo kreiptasi pakartotinai į teismą. Teismo nuomone, pareiškėja elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir pagal savo sugebėjimus bei išsilavinimą atliko visus būtinus veiksmus savo nepilnametės dukros teisės į palikimą įgyvendinimui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad K. K. būtų sudaręs testamentą.

Teismo nustatyti duomenys yra pakankami išvadai, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Prieštaravimų, kad pareiškėjos dukrai būtų atnaujintas terminas priimti palikimą, negauta. Byloje nėra jokių duomenų apie kitus į palikimą pretenduojančius asmenis. Nustačius šias aplinkybes, įstatyme numatytas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Atnaujinus terminą bus apgintos nepilnamečio vaiko teisės priimti palikimą.

Dėl teismo leidimo išdavimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, todėl teismo leidimas pareiškėjų nurodytiems veiksmams atlikti būtinas. Iš pareiškėjos kartu su prašymu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra D. K., gimusios 2004 m. spalio 9 d., motina. 2019 m. vasario 23 d. mirė jos nepilnametės dukros tėvas K. K.. Nepilnametė D. K. yra K. K. pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. K. yra nepilnametė, todėl jos motina neturi teisės be išankstinio teismo leidimo savo nepilnamečio vaiko vardu priimti (ar atsisakyti priimti) palikimą. Teismo leidimas yra papildoma nepilnamečių vaikų turtinių teisių apsaugos garantija.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštaravo, kad teismo leidimas pareiškėjai K. K. nepilnamečio vaiko D. K. vardu priimti paveldėtą turtą būtų išduodamas tik pagal turto apyrašą.

Kadangi asmuo, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.52 straipsnis), teismas, spręsdamas klausimus, liečiančius nepilnamečių vaikų teises, turi vadovautis išimtinai vaikų interesais (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos apžvalgoje AC-35-1 „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ nurodė, jog tinkama teismų praktika pripažintina, sprendžiant klausimą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo, nustatyti, kad palikimas priimtinas pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko interesus, į tai, jog ateityje gali paaiškėti ir palikėjo kreditorių, pareiškėjos prašymas tenkinamas ir pareiškėjai išduotinas teismo leidimas nepilnametės D. K. vardu priimti palikimą, atsiradusį po K. K. mirties pagal turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Palikimo pagal apyrašą priėmimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, nes įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pareiškėjai ketinant perleisti nepilnamečio vaiko įgytą turtą, jai būtų būtina gauti papildomą teismo leidimą naujam sandoriui sudaryti.

Pareiškėjai taip pat išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291, 579, 580, 582 straipsniais, Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, 3.188 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įstatyminės atstovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2019 m. vasario 23 d., mirties.

Išduoti teismo leidimą K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2019 m. vasario 23 d., mirties pagal turto apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.