Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. L. paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. spalio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi, M. L. paskirtos bausmės likusia neatlikta dalimi – 1mėnesiu ir 28 dienomis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė –2 (du) mėnesiai ir 18 (aštuoniolika) dienų laisvės atėmimo.

Bausmę skirta atlikti kalėjime.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuspręsta iš M. L. priteisti M. J. naudai 300 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jos kvalifikacijos ar nukentėjusiajai priteistos nusikaltimu padarytos žalos dydžio. M. L. nesutinka tik su jam pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta 20 parų arešto bausme, o kartu ir paskirta galutine bausme, kuri buvo nustatyta subendrinus jam šią bausmę su Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi. Savo iniciatyva nenustačiusi kokių nors esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimų (toliau – ir BPK), teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant M. L. bausmę.

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. M. L. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. spalio 6 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas M. L. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei į tai, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Motyvuodamas bausmės skyrimą M. L. apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos rūšį (nurodė, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą), jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (pažymėjo, jog M. L.) praeityje yra teistas septynis kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, VšĮ Alytaus poliklinikos PSC į stebimų pacientų sąrašą neįrašytas, tačiau gauti duomenys iš Klaipėdos PSC, kad gydėsi ir nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu 2023 m. birželio 5 - birželio 8 d. Nr. 83TPK-352/2023 nustatyta, jog tiriamos nusikalstamos veikos metu M. L. konstatuotas (duomenys neskelbtini), tačiau jis savo veiksmų esmę suprato ir juos valyti galėjo; šiuo metu jam konstatuotas (duomenys neskelbtini); jis savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali; sugeba objektyviai perteikti galimos nusikalstamos veikos prasmę ir turinį, jam nereikalinga skirti priverčiamųjų medicinos priemonių). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė skirti M. L. griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

10. Patikrinusi bylos duomenis bei dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su nuteistajam skirtos bausmės rūšimi, tačiau konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą aplinkybę.

11. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį recidyvistu, turi būti nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Šiuo atveju visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos nėra nustatytos, nes nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje, už kurią nuteistas M. L., yra baudžiamasis nusižengimas, o ne nusikaltimas. Įvertinus šioje byloje apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos rūšį ir atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti nuteistojo M. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Kartu pastebėtina, kad tokia aplinkybė, kaip sunkinanti nuteistojo atsakomybę, nebuvo nurodyta ir kaltinamojo akto grafoje, kurioje prokuroras privalo nurodyti kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Nuteistasis apie galimybę pripažinti aptariamą aplinkybę jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nebuvo įspėtas ir bylos nagrinėjimo metu. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti M. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) pripažįstamas nepagrįstu ne tik dėl aukščiau nurodytos priežasties, bet ir dėl to, kad tokiu sprendimu, nesilaikant BPK nustatytos tvarkos, buvo išplėstos kaltinimo ribos ir pažeista nuteistojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas. Dėl to teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

13. Nors aukštesnės instancijos teismas nusprendė pašalinti pirmosios instancijos teismo pripažintą M. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau vien tai, įvertinus kitas byloje esančias bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nesudaro pagrindo švelninti apeliantui paskirtosios bausmės. M. L. skirta 30 parų arešto bausmė, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nei savo rūšimi, nei dydžiu, nelaikytina netinkama, per griežta, neproporcinga bei neteisinga, kaip kad nurodo nuteistasis. Tokios bausmės nėra pagrindo laikyti ir neatitinkančios teismų praktikos. Teigdamas priešingai, nuteistasis nenurodo nei vienos konkrečios bylos, kurioje, esant analogiškoms aplinkybėms, į kurias privalo atsižvelgti teismas skirdamas bausmę, kaltininkui buvo paskirta švelnesnė bausmė.

14. M. L. padaryta nusikalstama veika ypatingu pavojingumu nepasižymėjo, kadangi jis svetimą turtą – M. J. priklausančius 300 Eur grynaisiais pinigais pagrobė po to, kai rado šiuos pinigus pačios nukentėjusiosios pamestoje rankinėje. Tokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti, jog ji nebuvo iš anksto suplanuota, t. y. tyčia užvaldyti svetimą turtą nuteistajam kilo daugiau spontaniškai, atsitiktinai radus M. J. rankinę ant žemės, netoli prekybos centro. Nagrinėjamo klausimo kontekste iš esmės teigiamai vertintina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme M. L. savo kaltę pripažino visiškai. Vis tik, šios aptartos apelianto įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo elgesį teisminio bylos nagrinėjimo metu apibūdinančios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų bylos duomenų, o ypatingai nuteistojo asmenybę charakterizuojančios medžiagos.

15. Kaip matyti iš bylos duomenų, iki šioje byloje jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo M. L. Lietuvos Respublikoje buvo teistas net septynis kartus. Ankstesni nuteistojo teistumai susiję su įvairaus pobūdžio nusikalstamomis veikomis – jis teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turiniams interesams (vagystės, turto sunaikinimas ar sugadinimas), elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (BK 198¹ straipsnio 1 dalis), finansų sistemai (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), valdymo tvarkai (BK 300 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnio 1 dalis) bei už daug sunkesnius nusikaltimus, kuriais pasikėsinta į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą (išžaginimas), laisvę (prekyba žmonėmis), dorovę (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos) ir netgi žmogaus gyvybę (kvalifikuotas nužudymas). Nusikalstamas veikas apeliantas darė sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Šie duomenys rodo, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir analogiško pobūdžio, kas leidžia konstatuoti, jog nusikalstama veika, dėl kurios jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nepaisant to, jog sumanymas ją įvykdyti ir kilo spontaniškai, vis tik nebuvo padaryta atsitiktinai, o buvo tik dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Apeliantas yra ne kartą atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tačiau net ir pačių griežčiausių bausmių skyrimas ir jų atlikimas jokios teigiamos įtakos jam nedarė, jis ir toliau sistemingai vykdo nusikalstamas veikas, ką neabejotinai patvirtina ir šioje byloje nustatytos aplinkybės – būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, M. L. ir vėl nusikalto netgi pilnai neatlikęs jam ankstesniu, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų itin griežtų sankcijų, apeliantas ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, kėsindamas į įvairiausias vertybes, kurios saugomos baudžiamojo įstatymo. Todėl teisėjų kolegija nemano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti skyrus M. L. ne su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę (areštą), o baudą, kaip to pageidauja apeliantas, ar bet kurią kitą BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą už areštą švelnesnę bausmę.

16. Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nors šioje byloje M. L. inkriminuotas baudžiamasis nusižengimas ir buvo įvykdytas tokiomis aplinkybėmis, kurios leidžia vertinti jį kaip sąlyginai mažiau pavojingą, tačiau vis tik jis buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis turėjo galimybę grąžinti nukentėjusiajai pinigus savanoriškai iš karto po to, kai rado rankinę, kadangi ją su kitais joje buvusiais daiktais (išskyrus pasisavintais 300 Eur) jis dar tą pačią dieną pats asmeniškai grąžino M. J.. Tačiau M. L., net ir nukentėjusiajai jo akivaizdoje patikrinus rankinę ir nurodžius, kad joje trūksta pinigų, neigė juos paėmęs. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apeliantas tik iš dalies pripažino savo kaltę, kadangi tvirtino, jog negalėjo paimti iš nukentėjusiosios rankinės daugiau nei 175 Eur. Aptartos aplinkybės, apibūdinančios M. L. veiksmus iš karto po to, kai jis spontaniškai įvykdė vagystę, bei jo ikiteisminio tyrimo metu pasirinkta pozicija, kaip ir tas faktas, kad nukentėjusiajai turtinės žalos jis iki šiol taip ir nėra atlyginęs, rodo, jog M. L. gailėjimasis dėl savo neteisėto poelgio, vis tik, nėra nuoširdus, jis buvo išreikštas daugiau formaliai, tikintis palankesnės jam bausmės.

17. Visapusiškai įvertinusi M. L. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, tai, kad veika buvo padaryta veikiant tyčine kaltės forma, turint savanaudišką motyvą, taip pat įvertinusi duomenis, kurie leidžia neigiamai vertinti M. L. asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik nuteistajam skirtinos bausmės rūšį, bet ir jos trukmę. Pažymėtina, jog nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 5 dalį buvo paskirta 30 parų arešto bausmė. Toks nustatytas arešto terminas atitinka šios bausmės rūšies vidurkį, galimą skirti už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Vien tai, jog M. L. nuo 2021 m. liepos 30 d. dirba, jokios esminės reikšmės, vertinant kokios rūšies ir dydžio bausmė jam turi būti paskirta, neturi, kadangi, kaip matyti iš šioje byloje jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymo laikotarpio, net ir turėdamas apmokamą darbą, nuteistasis vis tiek įvykdė nusikalstamą veiką, kuria siekė neteisėtai pasipelnyti.

18. Teisėjų kolegija nesutinka ir su skundo argumentu dėl netinkamai pritaikytų BK 64 straipsnio nuostatų, bendrinant skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį apeliantui paskirtą bausmę su Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi, paskirta bausme. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą M. L. padarė dar neatlikęs minėtu ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 4 metų ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, taigi, bausmės buvo pagrįstai bendrintos vadovaujantis BK 64 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Įstatymas nereglamentuoja kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai – kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).

19. Iš rezoliucinės Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalies matyti, jog šiuo nuosprendžiu bei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi, paskirtas bausmes teismas bendrino visiško sudėjimo būdu. Savo sprendimo bendrinti M. L. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes būtent šiuo, nuteistajam nepalankesniu, būdu pirmosios instancijos teismas nemotyvavo. Tačiau įvertinusi ankstesnėje pastraipoje aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, taip pat atsižvelgusi į jau aukščiau aptartas aplinkybes, kurios charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, taip pat atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, teisėjų kolegija mano, jog sprendimas subendrinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. spalio 6 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi, paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu, yra teisingas.

20. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, yra teisinga, proporcinga, švelninti jos nėra teisinio ir faktinio pagrindo, bausmių bendrinimo taisyklės taip pat nepažeistos.

21. Teisėjų taip pat pastebi, kad iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas pripažino įrodyta, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nurodant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, paliko kaltinimo formuluotę „M. L. kaltinamas tuo, kad“. Ši klaida taip pat ištaisytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad M. L. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti nusikalstamos veikos formuluotę „kaltinamas tuo, kad“.

Kitose dalyse nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.