- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-06
- Bylos Nr.
- 1-2413-598/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39164-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- M. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) ir gyvena (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, teistas:
1) 2001 m. balandžio 9 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atidedant 3 metams;
2) 2002 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2 ir 11 p., 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 6 p. (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), galutine, subendrinta su 2001 m. balandžio 9 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme - 10 metų laisvės atėmimo;
3) 2002 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), galutine, subendrinta su 2002 m. birželio 7 d. Klaipėdos m. apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 10 metų;
4) 2013 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014 m. spalio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., 215 str. 1 d., 300 str. 1 d., 214 str. 1 d. 198¹ str. 1 d., 302 str. 1 d. - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5) 2016 m. gegužės 10 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64 ¹ str. - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
6) 2018 m. birželio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 64¹ str. - 30 parų arešto;
7) 2018 m. spalio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., 147 str. 1 d., 307 str. 2 d. galutine, subendrinta su 2018 m. birželio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – 4 metai 15 dienų laisvės atėmimo;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023 m. birželio 1 d. (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) redakcija), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. L. kaltinamas tuo, kad 2022 m. spalio 8 d. apie 19.35 val., Jonavoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), suradęs pamestą rankinę, iš rankinėje buvusios piniginės pagrobė svetimą, M. J. priklausantį turtą – pinigus 300 eurų.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, M. L. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje. Paaiškino, kad galimai 2022 m. spalio 8 d. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ rado pamestą rankinuką, kurį pasiėmė į automobilį. Apžiūrėjo rankinuko turinį, rado pinigus ir telefoną. Į telefoną paskambino nukentėjusios draugė. Maždaug po minutės atėjo nukentėjusios draugė ir nukentėjusioji. Nukentėjusiajai grąžino rankinuką, telefoną ir dalį pinigų. Kokią pinigų dalį pavogė – neprisimena. Pinigų negrąžino, nes buvo gėda. Pripažįsta, kad galėjo pavogti 300,00 Eur. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Be kaltinamojo M. L. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusioji M. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 8 d. kartu su pussesere E. Č. ir mažamete dukterimi parvažiavo į Jonavą, E. Č. nuėjo savais reikalais, o jai reikėjo iš paštomato prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Jonavoje, pasiimti siuntą ir tuo pačiu ketino parduotuvėje apsipirkti. Po to su E. Č. turėjo susitikti ir kartu parvažiuoti namo. Apie 19.10 – 19.20 val. laikotarpiu ji apsipirko „(duomenys neskelbtini)“. Žino, kad prie šios parduotuvės ji pametė rankinę, tačiau jos praradimo aplinkybių neprisimena, nes rankose nešė pirkinių krepšį ir rankinę, be to, stebėjo savo 3 metų amžiaus dukrą. Kad pametė rankinę, suprato būdama prie Jonavos meno mokyklos. Iš karto grįžo atgal, nuėjo į parduotuvę paklausti ar kas nors rankinę atnešė. Gavusi neigiamą atsakymą iš parduotuvės išėjo ir automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė E. Č., kuri prie automobilio kalbėjosi su nepažįstamu vyru ir moterimi. Vėliau E. Č. jai pasakojo, kad ji skambino jai (M. J.). Telefonu atsiliepęs nepažįstamas žmogus, neprisimena, vyras ar moteris, jai pasakė, kad surado prie „(duomenys neskelbtini)“ rankinę, siūlė kuo greičiau ateiti ją pasiimti, nes norėjo išvažiuoti. Priėjusi prie jų, ji (M. J.) piniginės turinį apžiūrėjo jų akivaizdoje. Matė, kad piniginėje tik maža dalis pinigų ir apie tai pasakė vyrui ir moteriai girdint, sakė, kad pinigai pavogti. Kiek pamena, būtent moteris tada jai pasakojo, kad rankinėje buvę daiktai iš rankinės buvo iškritę ar išmėtyti, ir dar priėjusi prie „Omnivos“ paštomato rodė, kad rankinę rado prie paštomato kampo ant šaligatvio ir kad ant šaligatvio buvo pabirę daiktai. Be to, kalbėdama moteris jai padavė nosies purškalo flakonėlį, kurį ji (M. J.) buvo nupirkusi dukrai. Sakė, kad ir šį flakonėlį rado ant šaligatvio prie rankinės. Apie tai, kad vyras arba moteris arba abu jie pasisavino jos pinigus, nei vienas jų neužsiminė, kaip tik atvirkščiai, ją įtikinėjo, kad pinigus galėjo paimti bet koks praeivis. Pagalvojo, kad galėjo taip būti, kadangi nėra tikra, ar išeidama iš parduotuvės ji rankinę užsegė. Tačiau kai rankinę apžiūrėjo, moters paaiškinimas jai sukėlė įtarimų, nes dauguma daiktų rankinėje buvo tose vietose, kuriose buvo palikusi: centai – mažoje neužsegtoje kišenėje, „(duomenys neskelbtini)“ popierėliai su sumuštinio likučiu ir kiti, kurie tikrai būtų iškritę, o jei būtų surinkti, būtų sumesti į vieną vietą. Negali tiksliai pasakyti, kokia pinigų suma buvo piniginėje, kuomet pametė rankinę. Tikrai žino, kad piniginėje buvo apie 400 eurų, o kai piniginę atgavo, joje buvo likę 65 eurai smulkiomis kupiūromis (po 10 ir 5 eurus). Todėl ji įsitikinusi, kad iš jos buvo pagrobta ne mažiau kaip 300 eurų įvairiomis kupiūromis – viena kupiūra 100 eurų vertės, 2 kupiūros po 50 eurų ir ne mažiau kaip 5 kupiūros po 20 eurų. Ji planavo laikyti vairavimo kursus, todėl 300 eurų buvo nusiėmusi „Swedbank“ bankomate ir laikė piniginėje (1 t., b. l. 34-37, 38-41, 42-45).
Liudytoja E. Č., apklusta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, vakare su pussesere M. J. ir jos mažamete dukra grįžo autobusu į Jonavą. Sutarė, kad kartu važiuos autobusu namo, o tada išsiskyrė, nes abi turėjo savo reikalų. Prieš 19.00 val. atėjo į autobusų stotelę Jonavos centre. Pusseserės joje nebuvo. Ji skambino M. J., bet ši neatsiliepė. Po kelių minučių paskambino dar kartą. Atsiliepė vyras, kuris pasakė, kad prie parduotuvės „Rimi“ surado rankinę, siūlė ateiti ją pasiimti. Ji iš karto ten nuėjo. Automobilių stovėjimo aikštelėje šalia paštomatų stovėjo tamsios spalvos automobilis, iš kurio, jai priėjus, išlipo vyras ir moteris. Jei gerai prisimena, moteris jai padavė pusseserės rankinę. Ar rankinė tuo metu buvo užsegta, neprisimena, nes iš karto po to pamatė nuo parduotuvės jų link ateinančią M. J. su dukra. Jai priėjus, padavė jos rankinę. Jai atrodo, kad pusseserė rankinę apžiūrėjo vietoje ir kalbėjo, kad piniginėje trūksta pinigų. Ar tada vyras arba moteris jai ką nors sakė, ar jie ką nors aiškinosi, nebeprisimena. Žino, kad grąžinę rankinę, minėti žmonės sėdo į automobilį ir nuvažiavo, o M. J. pasakojo, kad iš piniginės pagrobta maždaug 400 eurų suma. Pinigus ji buvo pasiėmusi iš bankomato, nes ketino artimiausiu metu susimokėti už vairavimo kursus (1 t., b. l. 96-99).
Liudytoja A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. L. yra jos geras pažįstamas, jis apie tris metus atlieka laisvės atėmimo bausmę, o kai būna išleidžiamas, atvyksta pas ją į svečius. 2022 m. spalio 8 d. M. L. pas ją svečiavosi. Apie 19.00 val. abu sėdo į jai priklausantį automobilį Kia Sportage, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kadangi iš paštomato prie parduotuvės ji ketino pasiimti siuntą. Atvažiavus prie parduotuvės, prieš pastatant automobilį stovėjimo aikštelėje, prieš juos išvažiavo šviesios spalvos automobilis. Kiek pamena, automobilį pastatė į išvykusio automobilio vietą ir tada pamatė ant žemės gulinčią rankinę. Ji buvo atsegta, bet daiktai iš jos nebuvo iškritę – tik kažkokia smulkmena, lyg purškiklis į nosį. Rankinę matė abu su M., todėl kai sustojo, jis išlipęs iš karto priėjo prie rankinės, ją pakėlė, įdėjo į galinę automobilio dalį, tada nuėjo paimti siuntos. Kai grįžo į automobilį, ji jam pasakė, jog pažiūrėtų, gal rankinėje yra telefonas. Tikėjosi, jog moteris, pametusi rankinę, bandys susisiekti. Ir iš tiesų, po akimirkos suskambėjo telefonas. Kuris iš jų kalbėjo telefonu, nepamena. Gali būti, kad atsiliepė M., tačiau įjungė garsiakalbį - pokalbį ji girdėjo. Buvo aišku, kad netrukus ateis moteris - kita moteris, nei pametusi rankinę ir daiktus pasiims. Jei gerai prisimena, dar prieš skambutį M. iš rankinės išėmė piniginę. Ji buvo stačiakampė, tamsios spalvos, su daug skyrių. Kiek pinigų ten buvo iš viso, ji nežiūrėjo ir tikrai nežino. Matė, kad iš piniginės M. išėmė ne mažiau kaip 180 eurų: tikrai matė, jog jis paėmė dvi kupiūras po 50 eurų ir ne mažiau kaip 4 po 20 eurų. 100 eurų vertės kupiūros ji nematė. Mano, kad M. iš piniginės pagrobė ne daugiau kaip 180 eurų, tačiau nestebėjo situacijos nuolatos, jam išiminėjant pinigus iš piniginės, todėl kategoriškai to tvirtinti ji negali. Kai prie jų priėjo moteris, kuri, kaip suprato, skambino į rankinėje buvusį telefoną, beveik tuo pat metu iš kitos pusės priėjo rankinę pametusi moteris su vaiku. Moteris apžiūrėjo piniginę ir iš karto pasakė, kad piniginėje trūksta pinigų. Nepamena, kiek tiksliai sakė, kad trūksta - 600 ar 400 eurų. Bet ji (A. P.) nemano, kad piniginėje buvo tokia pinigų suma, kita vertus, ji neskaičiavo, kokia suma buvo. Ji moteriai nesakė, kad jos akivaizdoje M. pinigus pagrobė iš piniginės - juk neišduotų artimo žmogaus, nors jam ir negalėjo pasakyti, kad pinigų jis neimtų, jis jos neklausytų. Pokalbis su moterimis prie parduotuvės buvo trumpas, į kalbas per daug nesileido, sėdo į automobilį ir nuvažiavo, o kai atvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), M. L. jai siūlė kažkokią pinigų sumą - 80 ar 100 eurų, bet ji atsisakė imti pinigus. Vyras vienas nuėjo į parduotuvę ir ko gero apsipirko už pagrobtus pinigus. Ji į parduotuvę kartu su juo nėjo. Žino, kad jis pirko pledą, rūkalų, dar kažką (1 t., b. l. 102-105, 106-109).
Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta rankinė, kurią 2023 m. vasario 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė nukentėjusioji M. J.. Rankinė 2023 m. vasario 13 d. pakvitavimu grąžinta nukentėjusiajai (1 t., b. l. 64-69, 61-63, 70-71).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį elektroniniu paštu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugumo specialistė S. V.. Vaizdo įraše 2022 m. spalio 8 d. 19.27 val. užfiksuota moteris, einanti nuo parduotuvės „Rimi“ ir priešais save rankose nešanti pirkinių krepšį. Paskui moterį eina mažametis vaikas. Prie automobilių stovėjimo aikštelės moteriai pasitaisius rankose nešamą krepšį, nuo pirkinių krepšio viršaus nukrenta ir lieka gulėti į rankinę panašus daiktas. Moteris su vaiku nueina. 19.31 val. į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja tamsios spalvos automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš automobilio priekinės keleivio vietos išlipa vyras, kuris apeina automobilį pro galinę jo dalį, 19.32 val. pakelia rankinę ir atidaręs kairės pusės keleivio dureles, pakeltą daiktą įdeda ir nueina į dešinę pusę. 19.32.51 val. grįžta prie automobilio, rankoje nešasi paketą, įsėda į priekinę keleivio vietą. Matyti, kad vyras lyg kažką paima nuo galinės automobilio sėdynės. 19.37.32 val. prie automobilio prieina moteris (E. Č.). Automobilio vairuotoja ir keleivis išlipa, prieina prie moters, vyras paduoda priėjusiai moteriai rankinę. 19.38 val. nuo parduotuvės prie automobilio prieina moteris su vaiku (1 t., b. l. 81-83).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 5 vaizdo įrašai, kuriuos elektroniniu paštu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė A. S.. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 8 d. 19.23 val. užfiksuota pro paštomatą einanti moteris su vaiku. Moteris rankose nešasi pirkinių krepšį, ant krepšio viršaus matoma tamsios spalvos rankinė. Moteris eina link automobilių stovėjimo aikštelės. Prieš įžengdama į aikštelę, moteris krepšį rankose pasitaiso ir kartu su vaiku nueina. 19.27.15 val. iš aikštelės išvažiuoja tamsios spalvos automobilis ir ekrano dešinėje ties ant šaligatvio krašto matomas gulintis tamsios spalvos daiktas. 19.30 val. į aikštelę atvažiuoja ir sustoja tamsios spalvos automobilis. Automobilio vairuotoja – šviesiaplaukė moteris, pro vairuotojo pusės langą žiūri gulinčio daikto kryptimi. Iš priekinės keleivio vietos išlipa vyras, eina prie ant žemės gulinčio daikto, jį pakelia, padeda ant galinės automobilio sėdynės ir eina prie paštomato. Paėmęs siuntą, grįžta prie automobilio, įsėda į priekinę keleivio vietą. 19.33.37 pro automobilį praeina ir link parduotuvės eina moteris su vaiku ir rankose nešasi pirkinių krepšį. 19.37.06 val. prie automobilio prieina moteris. Vairuotoja ir keleivis išlipa iš automobilio, kalbasi su moterimi, vairuotoja rodo ranka į žemę. 19.37.27 val. pro paštomatą praeina moteris su vaiku. Anksčiau prie automobilio priėjusi moteris rodo jai rankinę. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ 2022-10-08 19.32 val. užfiksuotas prie paštomato priėjęs tamsiaplaukis vyras (M. L.) (1 t., b. l. 89-91).
VĮ Regitra duomenimis nustatoma, kad automobilio Kia Sportage valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra A. P. (1 t., b. l. 110).
(duomenys neskelbtini)AB išrašu, kurį prie 2022 m. gruodžio 22 d. apklausos protokolo pateikė M. J., patvirtinančiu, kad iš M. J. banko sąskaitos 2022 m. spalio 4 d. nuimti grynieji pinigai - 300 eurų (1 t., b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.
Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako ir tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnį nedidelės vertės turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju pagrobto turto vertė yra 300 Eur.
Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią.
Kaltinamasis neneigia radęs nukentėjusios rankinuką ir turėjęs visas galimybes grąžinti jai jos prarastą turtą, tačiau pasinaudojęs susidariusia situacija pagrobė rankinuke buvusius 300 Eur ir nukentėjusiajai negrąžino. Jo kaltę įrodo ne tik liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai esantys byloje.
Neabejotina, kad M. L. baudžiamąjį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, kvalifikuota teisingai. Nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis realiai disponavo pagrobtu turtu.
M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
M. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą, jis praeityje teistas septynis kartus (2 t. b. l. 24-35), daug kartų baustas administracine tvarka (2 t. b. l.99-101), VšĮ (duomenys neskelbtini) į stebimų pacientų sąrašą neįrašytas, tačiau gauti duomenys iš (duomenys neskelbtini), kad gydėsi ir nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 88). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada 2023 m. kovo 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įtariamajam M. L. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 149). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu 2023 m. birželio 5 - birželio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiriamos nusikalstamos veikos metu - 2022 m. spalio 8 d., M. L. konstatuotas (duomenys neskelbtini); nusikalstamos veikos darymo metu M. L. savo veiksmų esmę suprato ir juos valyti galėjo. M. L. neturėjo psichikos sutrikimų dėl kurių jis negalėjo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų. Šiuo metu M. L. konstatuotas (duomenys neskelbtini). M. L. dėl savo psichikos būklės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir geba duoti parodymus, jam nereikalinga skirti priverčiamųjų medicinos priemonių. Šiuo metu įtariamasis M. L. gali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu bei galimo bylos nagrinėjimo teisme metu (2 t., b. l. 15-18). VšĮ (duomenys neskelbtini) į stebimų pacientų sąrašą neįrašytas (2 t., b. l. 88).
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas ir už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančių aplinkybė ir vien sunkinanti aplinkybė, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta arešto bausmė, nustatant terminą, artimą minimaliam.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. J. pareiškė 300 Eur civilinį ieškinį. Kaltinamasis ieškinį pripažįsta. Ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kalto asmens.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena - nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Kardomoji priemonė kaltinamajam neskirtina.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 28 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad M. L. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 221,67 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas vyko pirmos instancijos teisme, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, kaltinamasis jokių pajamų neturi, byloje nėra duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl iš M. L. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir nubausti 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 20 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,2 dalimis, 65 straipsniu bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. spalio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi paskirtos bausmės likusia neatlikta dalimi - 1 mėnesiu ir 28 dienomis, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) mėnesius ir 18 (aštuoniolika) dienų laisvės atėmimo.
Bausmę skirti atlikti kalėjime.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
M. L. kardomosios priemonės neskirti.
Civilinio ieškinio tenkinimui priteisti iš M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. J., gim. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų).
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo M. L..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.