Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00136-2013-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.5.1.1; 1.2.26.2.1; 2.1.3.1; 2.1.15.3.3.3; 2.4.2.1; 2.4.2.3; 2.4.6.4.1; 2.4.7.

2015 m. kovo 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta pagal Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės dalis bei skirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. kovo 10 d. iki 2012 m. kovo 12 d. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš S. V. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai 460,87 Lt (keturi šimtai šešiasdešimt litų 87 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 10 d., apie 2.50 val., viešoje vietoje – klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas neblaivus, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, t. y., lauke, prie įėjimo į klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, dujų balionėliu „Police-Max“ purškė ašarines dujas ant pašalinių asmenų, po ko klubo „(duomenys neskelbtini)“ vestibiulyje grūmėsi su I. P. ir grumtynių metu dūrė jam lenktiniu peiliu į krūtinę, dėl ko nukentėjusiajam I. P. buvo padaryta krūtinės kairės pusės durtinė-pjautinė žaizda, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Skunde nurodo, kad su nuosprendyje nurodytomis nustatytomis aplinkybėmis, nuosprendžio motyvais ir jam skirta bausme nesutinka. Nuteistojo teigimu, jis 2012 m. kovo 10 d. apie 2 val. buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Prie staliuko su juo sėdėjo L. B.. Be to, kartu buvo dar trys merginos. Kažkas priėjęs jam papurškė ašarinių dujų į veidą ir trenkė kumščiu. Jis bandė gintis, buvo nugriuvę ant grindų. Jam skaudėjo sumuštą veidą, iš nosies bėgo kraujas, blogai matė, kai prie jo priėjo apsaugos darbuotojas ir, pasakė, kad jam vakaras baigėsi, išvedė jį iš salės. Jis paprašė atnešti jo pirktus gėrimus, likusius ant staliuko. Jam su atiduotais gėrimais išėjus į lauką, lauke vėl kažkas jam papurškė dujų į akis. Jis taip pat turėjo dujų balionėlį bei lenktinį peilį-kamščiatraukį kišenėje. Jam atrodo, kad jis jų nei lauke, nei klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nenaudojo. Tačiau pripažįsta, kad dėl fizinio skausmo veide, dujų poveikio akims, jausdamas pašalinių asmenų grėsmę, gindamasis, galėjo panaudoti dujas ar mojuoti turimu peiliu. Nejuto, kad būtų kam nors įdūręs. Konfliktą klube sukėlė ne jis, o tas, ar tie, kurie jį užpuolė ir sumušė sėdintį prie staliuko salėje, vėliau puolė lauke. Tie asmenys nenustatyti, teisme neapklausti, nors nuosprendyje konstatuota, kad jis sumušė kažkokį vyriškį. Kaip matyti iš specialisto išvados, jam buvo sumuštas veidas, sulaužyti nosies kaulai, suduotas ne vienas smūgis. Kad jam buvo pripurkšta dujų į akis, patvirtina apsaugos darbuotojas, nuvedęs jį nusiprausti, taip pat vaizdo įrašas. Mano, kad jo veiksmai (jeigu tokie buvo) traktuotini kaip būtinoji gintis, nes jie nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą. Su juo sėdėję prie staliuko L. B., merginos, viena iš jų D. B., ji žino ir kitų dviejų merginų pavardes, į teismą neiškviesti ir liudytojais neapklausti. Iš teisme peržiūrėtų vaizdo įrašų matyti, kad jis iš klubo holo išėjo į lauką ir po minutės grįžo. Jokio peilio rankoje neturėjo. Nukentėjusysis I. P., pirmą kartą atėjęs iš lauko į klubo holą, rodo savo krūtinę, praėjus kuriam laikui po jo sugrįžimo. Visą tą laiko skirtumą jis buvo lauke, o apeliantas viduje, todėl netiki, kad jis galėjo jį sužaloti. I. P. dar ne vieną kartą išėjo į lauką ir vėl sugrįžo. Pasak apelianto, vaizdo įraše matyti, kad kažką jis laiko rankoje tik po to, kai jam klubo hole vėl į akis papurškė dujų. Minėti ikiteisminio tyrimo trūkumai, taip pat ir jam pateiktame kaltinime nurodytos aplinkybės, kad nenustatyti asmenys, kuriems jis lauke purškė dujų balionėliu, nurodyti dar 2013 m. vasario 7 d. teisėjos A. K. nutartyje perduoti bylą prokurorui, tačiau šie trūkumai nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylą nagrinėjant teisme nepašalinti. Teismas buvo nutaręs kviesti ir apklausti liudytoju apsaugos darbuotoją K. V., kuris visą laiką tą naktį buvo netoliese, tačiau, pastarajam į teismo posėdį neatvykus, nesiėmė priemonių jį atvesdinti. Nuteistojo teigimu, įvykio vietoje apsaugos darbuotojas paprašė atiduoti dujų balionėlį ir peilį, kuriuos jis ir atidavė. Peilis apžiūrėtas, parašyta, kad matyti geltonos dėmės, bet tų dėmių kilmė, ar tai kraujas, ar kas kita, nenustatyta, specialisto išvados nėra. Netirta, ar I. P. padaryta žaizda, jos matmenys atitinka iš jo paimto peilio matmenis, t. y., ar tuo peiliu padarytas sužalojimas.

Be to byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jis sukėlė muštynes klubo salėje, kad lauke be jokios priežasties ant pašalinių asmenų purškė dujas, kad turėtu lenktiniu peiliu- kamščiatraukiu sužalojo I. P., kad elgėsi chuliganiškai, o ne gynėsi, jau būdamas sumuštas.

Dėl minėtų aplinkybių, apeliantas mano, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendis, priimtas šališkai, dėl jo praeities (teistumo), neišsiaiškinus esminių įvykio aplinkybių, byloje nesant patikimų įrodymų, kad jis savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką t. y., padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Bausmės skyrimą teismas motyvuoja ir tuo, kad jis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų, bei visuomenėje priimtų dorovės normų, nors nuosprendžio priėmimo dieną jau gyveno su šeima, išlaikė mažametį vaiką, ūkininkavo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo įrodymus, tačiau priimdamas nuosprendį netinkamai įvertino įrodymus, ir tai, kolegijos vertinimu, turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl S. V. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendis dėl S. V. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas.

BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-212/2014, 2K-141/2015).

Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).

Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-141/2015). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis S. V. 2012 m. kovo 10 d. kartu su pažįstamais linksminasi klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 2 valandą, S. V. sėdint prie staliuko, prieš jį, be aiškių priežasčių, panaudojamas fizinis smurtas. Tą patvirtina apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojais apklausti kartu su nuteistuoju buvę L. B. ir D. B., bet tai nebuvo nukentėjusysis I. P.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto teismo mediko išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. V. nustatytas nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, kaktos kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai dviejų arba daugiau trauminių poveikių pasekoje: vienas – į nosies sritį, padarant nosies kaulų lūžį, vienas – į galvos kairę pusę, padarant poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, kaktos kairėje pusėje ir šie sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 83 b. l.). Klubo apsaugos darbuotojai nuteistajam pasako, kad šventė jam baigėsi ir išveda jį į vestibiulį. Nuteistasis nesipriešina, vestibiulyje paprašo, kad jam atneštų nebaigtą gerti butelį viskio ir gėrimą „Pepsi“. Tai patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai A. Kr. – R., D. U., A. D.. Vestibiulyje prie nuteistojo priėjo I. P. ir jie abu kartu iš butelio gėrė viskį. Po to nuteistasis su I. P. išėjo iš klubo. Vaizdo įraše užfiksuota, kad prie įėjimo į klubą „(duomenys neskelbtini)“ I. P. nusileidžia laiptais žemyn, o nuteistasis purškia balionėliu į aplinkinius asmenis, kurie stovi ant laiptų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenustatyta ar dėl nuteistojo veiksmų kam nors buvo padaryti sveikatos sutrikdymai, ar buvo sutrikdyta klubo veikla.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto teismo mediko išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. P. nustatyta krūtinės kairės pusės durtinė – pjautinė žaizda. Sužalojimas padarytas duriančiu – pjaunančiu daiktu. Padarytas sužalojimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (1 t., 81 b. l.).

Kolegijos vertinimu vien tik savigynai skirtų dujų purškimas negali būti laikomas viešosios tvarkos pažeidimu ir nesudaro BK 284 straipsnio 1 dalies sudėties požymių visumos, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas.

Klubo apsaugos darbuotojai, liudytojai D. U. ir A. D., parodė, kad nuteistajam ir I. P. išėjus iš klubo, po kelių minučių prie klubo laukujų durų sugrįžo nuteistasis S. V. ir paprašė įleisti, nes norėjo nusiplauti veidą nuo ašarinių dujų. Nuteistajam iš tualeto grįžus į vestibiulį, įbėgo I. P., kuris puolė nuteistąjį, purškė jam į veidą dujas, ir tarp jų prasidėjo grumtynės. Beskiriant besigrumiančius nuteistąjį ir I. P., pastarasis pradėjo šaukti, kad jam peilis įdūrė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog nuteistasis savo veiksmais siekė tyčia iš chuliganiškų paskatų sužaloti I. P. ir tokiais savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką.

Byloje nustatyta, kad pats I. P. puolė nuteistąjį, purškė jam į veidą dujas, tai buvo jų tarpusavio konfliktas, kurio metu nebuvo sutrikdyta klubo veikla, pašalinių asmenų, išskyrus klubo apsaugos darbuotojus, nebuvo, konfliktas truko neilgai, klubo apsaugos darbuotojai konfliktą greitai nutraukė, nuteistasis S. V. jiems nesipriešino, šios aplinkybės kolegijos vertinimu leidžia teigti, kad veika neperžengė privataus konflikto tarp nuteistojo S. V. ir I. P. ribų, ir nebuvo pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan., o šių požymių nuteistojo S. V. veiksmuose nenustatyta.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad viešoji tvarka nuteistojo S. V. veiksmais sutrikdyta nebuvo.

Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmai buvo būtinoji gintis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp nuteistojo S. V. ir I. P. įvyko konfliktas prie klubo įėjimo, o vestibulyje vyko jo tęsinys, todėl nelaikytina, kad jis buvo užpultas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013, 2K-25-942/2015). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013).

Dėl pirmiau paminėtų priežasčių nuosprendis dėl S. V. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį naikintinas, kadangi neįrodyta, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, nes nėra I. P. skundo (BPK 407straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis S. V. išteisintinas, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliktinas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

išteisinti S. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.