Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-12 · Civilinė byla Nr. 2A-77-527/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-01-12Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-05-14Marijampolės apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-10-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-12
Bylos Nr.
2A-77-527/2012
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04989-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
Marijampolės „Žagrės“
Atsakovas
D. L.
Civilinė byla Nr. 2A-77-527/2012;proceso Nr. 2-28-3-04989-2010-8;
pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Zaržeckienė;procesinių sprendimų kategorijos: 16.7; 121.15; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo ieškinį atsakovei D. L. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas (b. l. 1, 22-23) priteisti iš atsakovės 2.528,29 Lt materialinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad atsakovė (ieškovo darbuotoja, kuri buvo įdarbinta pardavėja) turi atsakyti pagal jos pasirašytą grupinę visiškos materialinės atsakomybės sutartį, tai yra sumokėti dalį proporcingai dirbtam laikui susidariusio trūkumo. Išeinant atsakovei iš darbo 2010-07-30 nebuvo vykdoma vertybių perdavimo procedūra, o trūkumas nustatytas 2010-08-03 atliktos inventorizacijos metu, imant už pagrindą kainas, kuriomis prekės parduodamos.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-06-22 sprendimu (b. l. 88-89) ieškinio netenkino. Teismas nusprendė nesiremti 2010-08-03 vertybių patikrinimo rezultatų aktu, įforminusiu inventorizacijos rezultatus, nes atsakovė nedalyvavo atliekant inventorizaciją, o, be to, inventorizacija buvo atlikta jau pasibaigus šalis siejantiems darbo santykiams. Be to, ieškovas neįrodė atsakovės kaltės, kaip vienos iš materialinės atsakomybės sąlygų.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu (b. l. 92-93) prašo panaikinti teismo 2011-06-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo, kad bylos duomenys paneigia teismo išvadą, kad atsakovė nedalyvavo atliekant inventorizaciją, nes 2011-06-13 teismo posėdžio metu atsakovė, atsakydama į ieškovo atstovo klausimą, nurodė: „2010-08-03 inventorizacijoje dalyvavau“ (b. l. 85 antra pusė). To, kad inventorizacija buvo atlikta jau pasibaigus atsakovės darbo santykiams, teismas neturėjo traktuoti kaip pagrindo kvestionuoti 2010-08-03 inventorizacijos rezultatus. Tai, kad inventorizacija buvo atlikta ne atsakovės atleidimo dieną, o vėliau, turi tik tokią reikšmę, kad yra mažinamas atsakovei tenkančios atlyginti žalos dydis tokia apimtimi, kokia mažėja jos darbo laiko ir kitų darbuotojų darbo laiko santykis. Kitokių įrodymų, kurie paneigtų inventorizacijos metu nustatytus faktus, atsakovė nenurodė. Be to, ieškovas nesutinka kad jis neįrodė atsakovės kaltės, kaip vienos iš materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) parduotuvės darbuotojos - pardavėjos ir vedėja - dirbo kolektyve ir kad jų atliekamų funkcijų, susijusių su materialinių vertybių apskaita, apsauga, pardavimu ir kt., nėra galimybės atriboti. Vadinasi, byloje nustatyta DK 256 str. 2 d. numatyta aplinkybė, kuriai esant buvo pagrindas įvesti darbuotojų visišką grupinę materialinę atsakomybę. Nustačius, jog su atsakove sudaryta visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartis, jos kaltė dėl patikėtų materialinių vertybių praradimo yra preziumuojama, t. y. atsakovė laikoma kalta, kol neįrodo priešingai (LAT 2007-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2007). Atsakovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jos nekaltumą, teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė nėra atsakinga už nustatytą trūkumą ir neprivalo atlyginti padarytos žalos. Jeigu būtų nustatyti faktai, patvirtinantys buvus konkrečius atsakovės ar kitos darbuotojos veiksmus, sukėlusius žalos atsiradimą, kitaip tariant, jeigu būtų įmanoma atriboti konkretaus darbuotojo materialinę atsakomybę, tuomet materialinė atsakomybė pagal bendras taisykles būtų taikoma tik to konkretaus darbuotojo, dėl kurio veiksmų kilo žala, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo įvertinti darbuotojo materialinės atsakomybės specifiką esant visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutarčiai. Šiuo atveju padaryta žala atlyginama ne pagal darbuotojų kaltės laipsnį, kaip yra padarius žalą keliems darbuotojams, nesusietiems bendra sutartimi, o proporcingai jų dirbtam laikui.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (b. l. 100-103) prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad apeliantas, pateikdamas ieškinį dėl materialinės žalos priteisimo, teismui nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio atsakovės neteisėtus veiksmus. Atsakovė pažymėjo, kad 2010-08-03 atliktos inventorizacijos metu ji su ieškovu jau nebuvo darbiniuose santykiuose, darbo sutartis nutraukta 2010-07-30. Be to, su atsakove ir kitomis darbuotojomis 2010-03-08 buvo sudaryta visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartis, kurios paskutinės dalies „Papildomos sutarties sąlygos“ 2 p. numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki to laiko, kuriam darbdavys patikėjo materialines vertybes. Atsakovės nuomone, pasibaigus darbiniams santykiams, pasibaigia ir visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutarties galiojimas. Ieškovas teismui yra pateikęs ieškovo direktorės 2010-08-03 įsakymą Nr. 38 „dėl inventorizacijos komisijos sudarymo“, kuriame nurodoma, kad atsakovė kartu su kitomis darbuotojomis 2010-08-03 atliekamos materialinių vertybių inventorizacijos metu perduoda materialines vertybes kitiems materialiai atsakingiems asmenims. Jos atleidimo iš darbo dieną darbdavys neatliko jokio materialinių vertybių patikrinimo, nebuvo surašytas prekių ir pinigų priėmimo–perdavimo aktas, nebuvo prekės bei pinigai perduoti kitiems materialiai atsakingiems asmenims. Inventorizavimo taisyklių I skyriaus 5 p. numato, kad, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojamos materialinės vertybės ir perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui pagal perdavimo–priėmimo dienos būklę (LR Vyriausybės 2008-04-17 nutarimas Nr. 370). Materialinės žalos reikalavimas, žalos dydžio sumažinimas, atsižvelgiant į darbo laiko ir kitų darbuotojų darbo laiko santykį pasibaigus darbiniams santykiams tarp šalių, neturi jokio juridinio pagrindo. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad darbuotojo kaltės ieškovas (darbdavys) neprivalo įrodinėti, nes nagrinėjamo ginčo atveju šalys buvo sudarę visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartį, kuria siekiama apginti darbdavio interesus. Darbo teisėje egzistuoja bendra taisyklė - darbuotojo kaltę turi įrodyti darbdavys. Manytina, kad ne darbuotojas, o darbdavys privalo teismui pateikti visus galimus įrodymus, pagrindžiančius darbuotojo kaltę. Apelianto motyvas, jog vien dėl to, kad sudaryta visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartis, yra preziumuojama atsakovės kaltė, juolab, kad inventorizacijos atlikimo momentu visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartis jau negaliojo, kaltės prezumpcija šiuo ginčo atveju netaikytina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartimi (b. l. 8-9) atsakovė su kitomis šios parduotuvės darbuotojomis J. B. ir I. K. įsipareigojo darbdaviui padarytą žalą atlyginti lygiomis dalimis; proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala. Byloje nustatyta, kad atsakovė dirbo ieškovo parduotuvėje pardavėja nuo 2009-08-10 iki 2010-07-30. Iš byloje esančio ieškovo įsakymo 2010-07-30 (b. l. 25) matyti, kad atsakovė, prašymą nutraukti darbo sutartį pateikusi 2010-07-26, iš darbo buvo atleista nuo 2010-07-31. Įsakymas dėl inventorizacijos komisijos sudarymo priimtas 2010-08-03, tai yra jau pasibaigus darbo santykiams tarp šalių (b. l. 26). 2010-08-03 atliktos inventorizacijos metu vertybių patikrinimo rezultatų aktu, kuriuo buvo įforminti inventorizacijos rezultatai, buvo nustatytas materialinių vertybių trūkumas – 7.610,98 Lt, kurio 2/3 dalis (po 1/3) padengė vedėja J. B. ir pardavėja I. K. bei kurio dalį, paskaičiuotą proporcingai atsakovės dirbtam laikui, t. y. 2.2528,29 Lt, šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės

Teisinis, ieškovo faktinį reikalavimų pagrindą atitinkantis, pagrindas – DK 256 str. 2 d., nustatanti darbuotojų grupės, nesant galimybės atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės dėl jų dirbamo darbo pobūdžio, atsakomybės sąlygas bei jos taikymo tvarką. Ši teisės norma numato ir atlygintinos žalos apskaičiavimo principų skirtingumą, lyginant su darbuotojo atsakomybe pagal individualiai sudarytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį (DK 256 str. 1 d.), t. y. nenustatinėjant kiek ir kuris grupinę sutartį pasirašęs asmuo prisidėjo prie žalos padarymo (subjektyvus kriterijus), o ją atlyginant pagal objektyvų, įstatymo leidėjo valia nustatytą kriterijų – proporcingai dirbtam laikui, per kurį ši žala susidarė. Esant įtvirtintam būtent tokiam darbuotojų materialinės atsakomybės teisniam reglamentavimui, žalą pagal darbuotojų grupės sutartį nurodytuoju principu – pagal kiekvieno jų faktiškai dirbto laiko trukmę turėtų atlyginti visi ją pasirašę darbuotojai.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 320 str. 2 dalimi, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais privalo aptikrinti, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Vienu iš numatytų pagrindų yra toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Kadangi apeliacinės instancijos teismas turi pareigą patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovės atsakomybė kildinama pagal 2010-03-08 visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartį, kurią kartu su atsakove pasirašė ir J. B. bei I. K., geranoriškai sutikusios atlyginti joms paskaičiuotus po 1/3 dalį nuo bendros 7.610,98 Lt trūkumo sumos, sprendžia, kad šios darbuotojos turėjo būti įtrauktos dalyvaujančiais byloje asmenimis, o jų neįtraukimas dalyvauti byloje sudaro pagrindą konstatuoti esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 str. 2 d. 2 p.. CPK 266 str. yra įtvirtintas imperatyvus draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje teismas sprendime nors ir netiesiogiai, bet pasisakė ir dėl J. B. bei I. K. teisių ir pareigų ieškovo atžvilgiu. Nors teismas sprendime ir nurodė bylą nagrinėjantis tik pagal pareikštus reikalavimus ir tai, jog dėl kitų asmenų atsakomybės ar jos nebuvimo nepasisako, tačiau, kolegijos nuomone, atsakovės atsakomybę kildinant ne iš visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties (DK 256 str. 1 d.), o iš visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutarties (DK 256 str. 2 d.), teismui atmetus ieškinį taip pat ir tuo pagrindu, kad materialinių vertybių trūkumas buvo nustatytas 2010-08-03, t. y. jau po atsakovės atleidimo iš darbo (atleista nuo 2010-07-31), už laikotarpį nuo 2010-03-08 iki 2010-08-03 (t. y. ir už laikotarpį nuo 2010-07-31 iki 2010-08-03, kai atsakovė jau nebedirbo), tokiu būdu ieškovui suteikė galimybę materialinės žalos atlyginimo ieškotis iš kitų sutartį pasirašiusių asmenų, tuo metu dirbusių pas ieškovą. Be to, kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog, atsakovės teigimu teismo posėdyje, jai išeinant iš darbo į jos vietą ,,atėjo dirbti kita mergina ir ji dalyvavo patikrinimo metu“. Kaip matyti iš 2010-08-03 ieškovo įsakymo (b. l. 26), jame nurodyta, jog ,,perima: J. B., I. K. ir Š. G.“. Byloje nėra duomenų apie tai, kada Š. G. faktiškai pradėjo dirbti atsakovės vietoje ir kada su ja buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (jeigu tokia buvo pasirašyta), todėl kolegija be papildomo aplinkybių aiškinimosi negali nuspręsti ir dėl šios darbuotojos įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu.

CPK 47 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms arba pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nei viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo eigoje matydamas, kad sprendime neišvengiamai turės pasisakyti dėl nedalyvaujančio byloje asmens teisių ar pareigų bet kurios iš ginčo šalių atžvilgiu, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.

Kolegijos nuomone, vertinant šias byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog sprendimo priėmimas, J. B. bei I. K. (o galbūt ir Š. G.) nesant byloje dalyvaujančiais asmenimis, pažeidžia paminėtus CPK 47, 266 str. reikalavimus ir dėl šios priežasties teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

Šio procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl privalo naikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (2000-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000; 2002-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2002; 2003-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2003; 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2003; 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006) yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t.y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme; be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Kolegijai įtraukus šias ieškovės darbuotojas į bylą trečiaisiais asmenimis, pagal CPK 47 str. 2 dalį jos įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti tik pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog vien sutarties dėl visiškos materialinės atsakomybės pasirašymas nesuponuoja darbuotojo tiesioginės prievolės atlyginti bet kokią darbdaviui padarytą žalą ar esamus (tikėtinus) praradimus, negautas pajamas. Privalo būti nustatyta bei įrodyta kitų įstatyme įvardintų sąlygų visuma darbuotojo materialinei atsakomybei kilti, ir būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti tiek patį žalos padarymo faktą, tiek žalos dydį, tiek ir darbuotojo (-ų) veiksmų neteisėtumą. Nustačius, jog su darbuotoju sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jo kaltė dėl patikėtų materialinių vertybių praradimo yra preziumuojama, t. y. darbuotojas laikomas kaltu, kol neįrodo savo nekaltumo. Dėl kaltės (bet kuria jos forma), atsižvelgiant į darbo santykių specifiką, pažymėtina, jog kaltė yra traktuojama juridine, o ne buitine, plačiai vartojama prasme. Tai reiškia, kad darbuotojas, norėdamas ir siekdamas įrodyti savo nekaltumą, visų pirma turėtų neabejotinai žinoti, kokius ir kada atliktus jo veiksmus darbdavys traktuoja kaip netinkamai įvykdytas darbines pareigas (veiksmų neteisėtumas), kurių pasekoje buvo padaryta žala (priežastinis ryšys). Tik tokiu būdu galima patvirtinti arba paneigti bendrųjų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų egzistavimą (DK 246 str. 2 p. - 4 p.).

Kadangi dėl nurodyto pažeidimo teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, dėl kitų apeliacinio skundų argumentų, kaip teisiškai nebereikšmintų šios apeliacijos rezultatui, kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-06-22 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti Marijampolės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai: Evaldas BurzdikasEgidijus Tamašauskas