Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1731-480/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-02
Bylos Nr.
2A-1731-480/2012
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04989-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
Marijampolės „Žagrės“
Atsakovas
D. L.
Trečiasis asmuo
J. B., I. K., Š. G.
Kategorijos
  • 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1731-480/2012(Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04989-2010-8)Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1.; 16.7.; (S) 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-724-896/2012 pagal ieškovo Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo ieškinį atsakovei D. L., tretiesiems asmenims J. B., I. K. ir Š. G. dėl materialinės žalos atlyginimo priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėja

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu/patikslintu ieškiniu (1 t., 22-23, 2 t., b.l. 1-3) prašė priteisti iš atsakovės 2528,29 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pagal Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo direktoriaus ir atsakovės sudarytą 2009 m. rugpjūčio 10 d. darbo sutartį Nr. 141 pastaroji buvo priimta dirbti pardavėjos pareigose. Su ja taip pat buvo sudaryta 2010 m. kovo 8 d. visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartis, kuria darbuotojos I. K., J. B. ir D. L. įsipareigojo padarytą darbdaviui žalą atlyginti lygiomis dalimis, kiekvieno jų dalį nustatant proporcingai dirbtam laikui, per kurį susidarė žala. Nuo 2010 m. liepos 31 d. atsakovė buvo atleista iš darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnio 1 dalį. Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyve atliktos inventorizacijos metu buvo nustatytas vertybių trūkumas - 7610,98 Lt ir konstatuota, kad šis trūkumas susidarė 2010 m. kovo 8 d. - 2010 m. rugpjūčio 3 d.. Šiuo laikotarpiu minėtos visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartyje nurodytų materialiai atsakingų darbuotojų I. K., J. B. ir D. L. bendras darbo laikas sudarė 2133 valandas, iš jų atsakovės darbo laikas sudarė 708 valandas, todėl jai tenkanti neatlygintos materialinės žalos dalis sudaro 2528,29 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu (2 t., 80-84) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo atsakovei D. L. 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovo Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo 68,45 Lt pašto išlaidų valstybei.

Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog tarp Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo ir D. L. 2009-08-10 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią D. L. priimta dirbti pardavėja. Tarp Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo ir J. B., D. L. bei I. K. 2010-03-08 buvo sudaryta visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartis. 2010-08-03 parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktos inventorizacijos metu per laikotarpį nuo 2010-03-08 iki 2010-08-03 buvo nustatytas 7610,98 Lt trūkumas. Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo direktorės 2010-07-30 įsakymu D. L. atleista iš darbo pačiai prašant. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė ne tik jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ar asmenų, kurie kartu buvo atsakingi pagal grupinės materialinės atsakomybės sutartį, kaltę, bet ir nepaaiškino, kokius atsakovės veiksmus traktavo kaip netinkamai įvykdytas darbines pareigas, dėl kurių buvo padaryta žala, o atsakovė negalėjo įrodinėti savo nekaltumo, nes nežinojo, kuo būtent pasireiškė jos kaltė, todėl teismas ieškovo argumentą, kad atsakovės kaltė preziumuojama, atmetė. Kadangi ieškovas negalėjo paaiškinti, kokiais atsakovės veiksmais padaryta žala, apibrėžti žalos padarymo momento, teismas padarė išvadą, kad žala galėjo būti padaryta ir pasibaigus atsakovės teisėms ir pareigoms pagal darbo ir grupinės materialinės atsakomybės sutartį. Teismas konstatavo, kad inventorizacija buvo atlikta pažeidžiant LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ nustatytą tvarką, ir sprendė, kad inventorizacijoje atsakovė dalyvavo tik kaip padėjėja, bet ne kaip materialiai atsakingas asmuo. Nustačius, kad inventorizacija buvo vykdoma atsakovei dalyvaujant ne kaip materialiai atsakingam asmeniui, teismas konstatavo, kad inventorizacijos tvarka buvo pažeista ir šiuo atžvilgiu. Kadangi būtent atlikta inventorizacija ir yra juridinis pagrindas, konstatuojantis žalą ir jos dydį, ieškovui iš esmės pažeidus inventorizacijos atlikimo tvarką, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė materialinės atsakomybės sąlygų, o taip pat neįrodė, kad atsakovę ir ieškovą žalos padarymo metu siejo darbo teisiniai santykiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 89-91) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) 2010 m. rugpjūčio 3 d. atliktos inventorizacijos metu buvo nustatytas materialinių vertybių, už kurių tausojimą buvo atsakinga atsakovė, trūkumas, kas reiškia, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 228 straipsnio bei visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutarties reikalavimus ta apimtimi, kuria neišsaugojo darbdavio turto; 2) vadovaujantis šiuo atveju taikytinomis Lietuvos Respublikos CK 6.221 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pasibaigus grupinės materialinės atsakomybės sutarčiai, sutarties šalių teisė reikalauti žalos atlyginimo nepasibaigia; 3) ieškovo 2010 m. rugpjūčio 3 d. atlikta inventorizacija apėmė laikotarpį, kuriuo atsakovė buvo materialiai atsakingu asmeniu. Dalyvaudama inventorizacijoje ji galėjo naudotis visomis teisėmis, kurias Inventorizavimo taisyklės nustato materialiai atsakingam asmeniui. Tai, kad ieškovė pati prisiskyrė sau padėjėjos statusą, neturi teisinės reikšmės vertinant 2010 m. rugpjūčio 3 d. inventorizacijos teisėtumą; 4) aplinkybę, kad inventorizacija buvo atlikta jau pasibaigus atsakovės darbo santykiams, teismas negalėjo traktuoti kaip pagrindą kvestionuoti 2010 m. rugpjūčio 3 d. inventorizacijos rezultatus. Tai, kad inventorizacija buvo atlikta ne atsakovės atleidimo dieną, o vėliau, turi tik tokią reikšmę, kad yra mažinamas atsakovei tenkančios atlyginti žalos dydis tokia apimtimi, kokia mažėja jos darbo laiko ir kitų darbuotojų darbo laiko santykis; 5) atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nekaltumą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė nėra atsakinga už nustatytą trūkumą ir neprivalo atlyginti padarytos žalos. Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo įvertinti darbuotojo materialinės atsakomybės specifiką esant visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutarčiai. Šiuo atveju padaryta žala atlyginama ne pagal darbuotojų kaltės laipsnį, kaip yra padarius žalą keliems darbuotojams, nesusietiems bendra sutartimi, o proporcingai jų dirbtam laikui. Teismas netinkamai aiškino visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutarties teisinę reikšmę ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė (2 t., b.l. 100-103) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė teisės aktų reikalavimus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus, kad būtent ji neišsaugojo darbdavio turto, dėl ko susidarė trūkumas. 2010-08-03 atliktos inventorizacijos metu atsakovę su ieškovu nesiejo darbiniai santykiai, su ja darbo sutartis nutraukta 2010-07-30. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti analogiją pagal civilinės teisės normas, kadangi darbo kodekso normos pakankamai reglamentuoja materialinės atsakomybės pagrindus bei sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atleidimo iš darbo dieną ieškovas neatliko privalomų funkcijų atleidžiant materialiai atsakingą asmenį iš darbo, be to, inventorizacija buvo atliekama jai dalyvaujant ne kaip materialiai atsakingam asmeniui, o tik kaip „padėjėjui“ padėti kitoms pardavėjoms suskaičiuoti prekes, inventorizacijos tvarka buvo pažeista. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos žalos atsiradimui, o taip pat ir kitų būtinųjų sąlygų materialinei atsakomybei atsirasti. Kaltės prezumpcija šiuo atveju netaikytina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šio konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (DK 245 straipsnis). DK 245 straipsnyje nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma šio teisės pažeidimo elementų – materialinės atsakomybės sąlygų, išvardytų DK 246 straipsnyje, – visuma. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2002; 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004, kt.).

Apeliantas teigia, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –DK) 228 straipsnio bei visiškos materialinės atsakomybės sutarties reikalavimus ta apimtimi, kuria neišsaugojo darbdavio turto.

Pagal DK 228 straipsnį darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė neišsaugojo darbdavio turto ir yra atsakinga už inventorizacijos metu nustatytus trūkumus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo ir D. L. 2009-08-10 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią D. L. priimta dirbti pardavėja (t. 1, b.l. 7). Tarp Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo ir J. B., D. L. bei I. K. 2010-03-08 buvo sudaryta visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartis (t. 1, b.l. 8-9). Pagal Visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės D. L., trečiųjų asmenų J. B. ir I. K., sąlygas, atsakovė bei tretieji asmenys įsipareigojo visiškai materialiai atsakyti už darbdavio joms perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, o darbdavys įsipareigojo sudaryti būtinas normalias darbo ir joms perduotų materialinių vertybių išsaugojimo sąlygas, nustatyta tvarka atlikti materialinių vertybių inventorizaciją. Šalių sudarytos sutarties sąlygomis ieškovas prisiėmė pareigą atlikti materialinių vertybių inventorizaciją ir įsipareigojimą, kad padarytos žalos dydis nustatomas ir jį atlyginama Lietuvos Respublikos galiojančių įstatymų nustatyta tvarka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę) (LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių I skyriaus 5 p.) (toliau –Taisyklės). Nustatyta, kad 2010 m. kovo 7 d. ieškovo direktorės įsakymu buvo sudaryta inventorizacijos komisija, kuri turėjo atlikti inventorizaciją parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 27). Iš pateiktų Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo prekių apyskaitų suvestinių matyti, kad parduotuvėje 2010 m. kovo mėn. -2010 m. liepos mėn. buvo atliekami kasmetiniai prekių nurašymai (t. 2, b.l. 65-70). Tačiau įrodymų, patvirtinančių apie materialinių vertybių perdavimą atsakovei jai pradėjus dirbti ar pasirašant Visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartį 2010-03-08, byloje nėra (CPK 178 str., t. 1 b.l. 75 a.p.). Už inventorizacijos atlikimą atsakingas yra darbdavys ir jo pareiga yra pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius teisingai atliktą inventorizaciją ir tinkamai įformintus jos duomenis. Tinkamai nustatyti materialinių vertybių trūkumą galima tik atliekant inventorizaciją. 2010-07-30 priėmęs įsakymą apie atsakovės atleidimą iš darbo 2010-07-31 pagal DK 127 str. 1 d. (t.1, b.l. 25), ieškovas neužtikrino, kad atsakovės atleidimo iš darbo dieną būtų atliekama materialinių vertybių inventorizacija. Nors darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad atsakovė 2010-07-31 (t. y. šeštadienį) dirbo 8 val. (t. 1, b.l. 33), o darbo santykiai su darbuotoju nutraukiami jo paskutinę darbo dieną, kuri yra ir jo atleidimo iš darbo diena, tačiau Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo direktorės F. S. teisme parodymai (t. 2, b.l. 75), pačios atsakovės paaiškinimai (t. 2 b.l. 76), trečiųjų asmenų Š. G., I. K. ir J. B. raštu pateiktų atsiliepimų turinys ( t. 2, b.l. 23-27, 31-33), leidžia daryti išvadą, kad atsakovė 2010 m. liepos 31 d. nedirbo, o parduotuvė dirbo 2010-07-31 (šeštadienį), 2010-08-01 (sekmadienį). 2010-07-30 tarp Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo ir Š. G. buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią Š. G. priimta dirbti pardavėja nuo 2010-08-02 (t. 2, b.l. 11); 2010-08-02 tarp Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo ir J. B., I. K. bei Š. G. sudaryta visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartis (t. 2, b.l. 9-10); iš Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad Š. G. dirbo 2010 m. rugpjūčio 1, 2 dienomis (t. 1, b.l. 34), nors pati Š. G. teigia, kad realiai į darbą pirmą kartą ji atėjo 2010-08-03 ( t. 2, b.l. 24). 2010-08-03 parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktos inventorizacijos metu per laikotarpį nuo 2010-03-08 iki 2010-08-03 buvo nustatytas 7610,98 Lt trūkumas (t.2, b.l. 26, 28). Nors atsakovė pripažįsta, kad ji jau dirbdama kitame darbe ir turėdama laisvų dienų norėdama padėti kitoms pardavėjoms dalyvavo inventorizacijoje (t. 2, b.l. 76), tačiau Vertybių patikrinimo rezultatų akto nei atsakovė, nei kiti materialiai atsakingi asmenys nėra pasirašę ( t. 1, b.l. 28). Kiti inventorizacijos įforminimo dokumentai į bylą nepateikti (Taisyklių VII skyrius). Todėl pateiktas aktas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu žalai ir jos dydžiui pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad su atsakove nutraukus darbo sutartį, inventorizacija nebuvo atliekama, ji buvo atlikta tik po trijų dienų, parduotuvė visą tą laikotarpį dirbo, joje taip pat dirbo naujai į pareigas priimtas materialiai atsakingas asmuo, konstatavęs, kad inventorizacija buvo atlikta pažeidžiant LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių IV skyriaus 28 p. nuostatas, 2010-08-03 Vertybių patikrinimo rezultatų akte nurodyta trūkumų suma – 7610,98 Lt apskaičiuota pažeidžiant teisės aktų nustatytą inventorizacijos atlikimo tvarką (Taisyklių VII skyriaus 64 p.), kas patvirtina įmonėje vykdomos inventorizacijos ydingą praktiką, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė materialinės atsakomybės sąlygų (neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo), o jų neįrodžius – ieškinį atmetė (DK 246 str. , CPK 178 str.). Ieškovui ir atsakovei, J. B., bei I. K. 2010-03-08 sudarius visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutartį, jų kaltė yra preziumuojama, tačiau žala, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga nėra praziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas reikšdamas ieškinį (DK 257 str., CK 6.249 str.). Nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl atsakovės kaltės preziumpcijos, tačiau ieškovas žalos, kaip vienos iš materialinės atsakomybės sąlygų, bei jos dydžio neįrodė (CPK 178 str.).

Apeliantas, remdamasis CK 6.221 straipsnio 2 dalies analogija bei teikdamas, kad ir pasibaigus grupinės materialinės atsakomybės sutarčiai, nepasibaigia sutarties šalių teisė reikalauti žalos atlyginimo, nepagrįstai sutapatina žalos bei jos dydžio nustatymo faktą su šios žalos išieškojimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad darbuotojui (atsakovei) išreiškus savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo, dėl to darbdaviui (apeliantui) atsirado ir DK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą. Pažymėtina, kad nutraukus darbo sutartį pasibaigia ir darbo įstatymuose, darbo sutartyje ir (arba) vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose įtvirtintos darbuotojo darbo pareigos (vykdyti darbo funkcijas, laikytis darbo drausmės, saugoti ir tausoti jam patikėtas materialines vertybes ir kt.), taip pat pasibaigia ir atitinkama darbdavio teisė reikalauti iš darbuotojo pirmiau nurodytų pareigų vykdymo ir juolab – taikyti materialinę atsakomybę už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Sisteminis DK 127 str. 1 d., Visiškos grupinės materialinės atsakomybės sutarties 3.4 punkto bei Taisyklių 1 skyriaus 5 punkto nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad iki darbo santykių su darbuotoju nutraukiamo (jo paskutinės darbo dienos), darbdavys turėjo nustatyta tvarka atlikti materialinių vertybių inventorizaciją ir tinkamai įformintus jos duomenis. Pažymėtina ir tai, kad, darbuotojo iniciatyva nutraukus darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, vien tik darbdavio uždelsimas atlikti materialinių vertybių perdavimą, savaime nepratęsia darbo sutarties galiojimo, nes priešingu atveju būtų paneigtas darbo santykių sutartinis pobūdis, be to, tokių pasekmių įstatyme neįtvirtinta.

Atsižvelgusi į tai, kad kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai yra susiję su pakartotiniu tarp šalių iškilusio ginčo aplinkybių dėstymu ir jie neturi teisinės reikšmės galutiniam tarp šalių ginčo išsprendimui, ieškovas apeliaciniame skunde išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir ieškinyje pirmosios instancijos teismui, į kuriuos skundžiamame sprendime detaliai ir motyvuotai atsakyta, tačiau naujų faktinių bei teisinių argumentų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikia, apeliacinės instancijos teismo teisėja detaliau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Remiantis išdėstytu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš apelianto atsakovei priteistina 500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2 t., b.l. 104-105, CPK 93 str. 1 d. 98 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Marijampolės „Žagrės“ vartotojų kooperatyvo, juridinio asmens kodas 16565128, atsakovei D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė