Kauno apygardos teismo sprendimas

Ieškovei su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą padalinti natūra nėra galimybės. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis, gyvenamojo namo bendras plotas yra 226,85 kv. m, iš jų penkių kambarių gyvenamas plotas – 86,69 kv. m, rūsių (pusrūsių plotas) – 90,89 kv. m. Ginčai kiltų dėl kambarių bei bendro naudojimosi patalpų. Gyvenamas namas (vieno buto pastatas) pritaikytas gyventi vienai šeimai. Jame gyvena ieškovė su dviem jos ir atsakovo vaikais bei savo tėvu trečiuoju asmeniu N. E., kuriam suteikta uzufrukto teisė naudotis šiuo turtu. Gyvenamojo namo išplanavimas neleidžia padalyti patalpas natūra be didesnės žalos turtui, nėra galimybės suformuoti du atskirus butus. Nedalūs yra ir namo priklausiniai, kiti pastatai. Negalima atidalinti ir žemės sklypo šioje valdoje, todėl galimas atidalijimo būdas – vienam iš bendraturčių pripažinti nuosavybės teises į šią valdą natūra, o kitam – piniginė kompensacija už jam priklausančią 1/2 dalį. Tai, jog atsakovas nesinaudoja ir nesirūpina jam priklausančios valdos 1/2 dalimi jau daugiau nei 5 metai, tai tik patvirtina, jog šis turtas jam nėra reikalingas.

Vadovaujantis byloje eksperto V. G. atliktu rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 20-01-VKNT-06, viso abiem šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertė nustatyta 148 000 Eur, 1/2 šio turto dalis yra 74 000 Eur. Šią sumą ieškovė sutinka sumokėti atsakovui.

Dėl skolos už komunalinius mokesčius priteisimo nurodo, kad šiuos mokesčius sudaro mokesčiai už dujas žiemos laikotarpiu, kadangi šiuo laikotarpiu visas gyvenamas namas yra apšildomas dujomis. Atsakovas nors ir negyvena ginčo name, tačiau privalo rūpintis jam priklausančio gyvenamojo namo 1/2 dalimi ir mokėti mokesčius žiemos laikotarpiu. Už žiemos laikotarpius nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. vasario 1 d. ieškovė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ sumokėjo 6 390,58 Eur, iš kurių 3 195,29 Eur priteistina iš atsakovo. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškovei sumokėjo ne 8 688,60 Eur, bet 9 313,90 Eur, iš jų 450 Eur civilinėje byloje Nr. 2S-1113-480/2019, kurioje ieškovei iš atsakovo priteista 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl mokesčių už komunalines paslaugas suma mažinama 175,30 Eur.

Dublike papildomai nurodo, kad atsakovas vadovaujasi išimtinai tik savo interesais, visiškai neatsižvelgia nei į kitos bendrasavininkės, t. y. ieškovės interesus, nei į savo paties nepilnamečių vaikų poreikius, ignoruoja aplinkybę, kad atidalijimas ar naudojimosi tvarkos nustatymas neturi pažeisti kitų bendrasavininkių, o ypač nepilnamečių vaikų interesų augti psichologiškai saugioje ir ramioje aplinkoje. Atsakovas taip pat visiškai ignoruoja ieškovės tėčio, kurio dėka visas nekilnojamasis turtas buvo iš pagrindų atkurtas, teises į saugią ir ramią senatvę, o svarbiausia – į oficialiai jam nustatytą uzufrukto teisę. Iš pateiktų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, kad nustačius naudojimosi tvarką turtu, tokios tvarkos įgyvendinimas pažeis trečiojo asmens – ieškovės tėčio – teises.

Ieškovė nekreipia dėmesio į tai, kad be namo 1/2 dalies atsakovas nuosavybės teise nevaldo jokio kito nekilnojamojo turto, kuris būtų pritaikytas gyventi, t. y. kuriame atsakovas galėtų gyventi. Ieškovės pabrėžiama aplinkybė, kad atsakovas neva nesinaudoja jam priklausančia turto 1/2 dalimi daugiau kaip 5 metus per se (iš lot. savaime) negali būti pagrindu taikyti išimtinį turto atidalijimo būdą, teigiant, kad atsakovui turtas neva nėra reikalingas. Name gyvena atsakovo ir ieškovės bendri vaikai, su kuriais atsakovo bendravimas nėra nutrūkęs. Be to, name yra atsakovo daiktų.

Ieškovė nekreipia dėmesio į tai, kad atsakovą su namu sieja emocinis ryšys: namu naudojasi šalių vaikai; turtas iki 2010 m. balandžio 26 d. priklausė atsakovo motinai, kuri 2010 m. balandžio 26 d. dovanojimo sutartimi padovanojo visą turtą atsakovui (vėliau, 2010 m. rugsėjo 22 d. dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo ieškovei 1/2 dalį turto), taigi ieškovei yra žinoma, kad turtas – atsakovo artimųjų palikimas.

Ieškovė neįrodė, kad atsakovui priteistina 74 000 Eur kompensacija už 1/2 dalį turto neva atitinka atidalijimo turto dalies rinkos vertę. Atsakovas nesutinka su teismo eksperto V. G. 2020 m. sausio 10 d. surašyto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 20-01-VKNT-06 išvadomis. Ekspertizės aktas yra parengtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 32, 34–35, 37–39 punktų nuostatų, nes: prie ekspertizės akto nėra pridėtas Metodikoje nurodytos formos turto apžiūros aktas; ekspertas nepateikė jokių duomenų apie tai, ar turto savininkai buvo informuoti apie apžiūros datą bei laiką ir dėl kokių priežasčių jie nedalyvavo turto apžiūroje; prie ekspertizės akto pridėtose 2020 m. sausio 6 d. nuotraukose nėra užfiksuotas trijų ūkinių pastatų ir garažo vidus.

Be to, ekspertas argumentuotai nepagrindė, kodėl vieno lyginamojo metodo taikymas yra pakankamas, siekiant nustatyti ne tik namo, bet ir žemės sklypo, kiemo statinių, trijų ūkinių pastatų bei garažo rinkos vertę. Ekspertizės akto turinys ir išvada įrodo, kad ekspertas rinkosi turto vertinimo metodą, vadovaudamasis tuo, kad vertinamas turtas neva tik gyvenamosios paskirties namas. Neabejotina, kad ekspertas nevertino nei žemės sklypo, nei jame esančių ūkinių pastatų, garažo bei kiemo statinių vertės. Ekspertizės akte lyginamasis turto vertinimo metodas pritaikytas netinkamai, nes: ekspertizės akte pasirinkti lyginamieji objektai apima laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn., t. y. tik 24 mėnesių laikotarpį, nors turėtų būti 36 mėnesių laikotarpis (rengdamas ekspertizės aktą ekspertas dėl neaiškių priežasčių praleido du sandorius, kurie atitinka ekspertizės akte išskirtus paieškos kriterijus); trečiasis ir ketvirtasis lyginamieji objektai yra netinkamai palyginimui (tokiu būdu buvo pažeista lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimo su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui).

Ieškovė neįrodė, kad ji realiai galėtų sumokėti atsakovui 74 000 Eur kompensaciją už ieškovei priteisiamą atsakovui priklausančią turto 1/2 dalį. Su ieškiniu nepateikti jokie įrodymai, susiję su ieškovės galimybe sumokėti atsakovui nurodytą kompensaciją.

Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 1/2 dalį išlaidų, susijusių su name sunaudotomis dujomis. Žiemos metu dujos yra vartojamos tiek būsto šildymui, tiek karšto vandens paruošimui ir maisto gaminimui, t. y. būste gyvenančių asmenų asmeninių poreikių tenkinimui. Pateikti įrodymai patvirtina tik mokesčių už dujų panaudojimą visiems minėtiems poreikiams, neišskiriant namo šildymo, apmokėjimą. Ieškovė nepateikė nurodytų 6 390,58 Eur išlaidų už dujų sunaudojimą apskaičiavimo, iš kurio būtų aišku, kokių mėnesių išlaidos yra įtrauktos į šią sumą. Be to, ieškovė išlaidas, susijusias su name žiemos metu sunaudotomis dujomis, padalijo į dvi lygias dalis, nors: atsakovas, mokėdamas vaikams išlaikymą, faktiškai kas mėnesį iš dalies padengia name gyvenančių asmenų (nepilnamečių vaikų) dujų vartojimo išlaidas, įskaitant ir dujų, naudojamų namo apšiltinimui išlaidas; name gyvena ir trečiasis asmuo uzufrukto teisėmis; kartu su ieškove ilgą laiką gyvena asmuo, kuris neabejotinai naudojasi ne tik atsakovui priklausančia turto 1/2 dalimi ir name esančiais patogumais, bet ir karštu vandeniu, gaminasi maistą, tam panaudodamas namui tiekiamas dujas.

Triplike papildomai nurodo, kad iš ieškovės pateikto ieškinio bei dubliko akivaizdu, jog ieškovė reikalavimą taikyti subsidiarų turto atidalijimo būdą iš esmės grindžia konfliktiškais šalių santykiais, tačiau pagal Lietuvos teismų praktiką šis būdas negali būti taikomas tik minėtos subjektyvios aplinkybės pagrindu.

Dublike niekaip neįrodyta, jog bylos šalių teisių ir pareigų, susijusių su N. E. naudai nustatytu uzufruktu, turinys neva pasikeistų po namo atidalijimo natūra arba naudojimosi namu tvarkos nustatymo. Nepriklausomai, ar namas būtų atidalytas natūra, ar būtų nustatyta naudojimosi juo tvarka, atsakovas nesudarytų jokių kliūčių N. E. toliau naudotis šiuo turtu, t. y. uzufrukto suteikiamomis teisėmis.

2021 m. gruodžio 15 d. projekte prie bendro naudojimo žemės sklypo dalies yra priskiriama žemės sklypo dalis, esanti po namu ir 1 kv. m atstumu aplink namą bei žemės sklypo dalis, esanti ties vienu iš įvažiavimų į žemės sklypą. Aplinkybė, kad schemoje inžineriniai statiniai – šulinys, kanalizacijos šulinys – yra paliekami bendram naudojimui, nors yra žemės sklypo dalyje, kuri priskirtina atsakovo naudojimui, per se (iš lot. savaime) neįrodo ieškovės teisių pažeidimo, o tuo pačiu ir schemos sprendinių nepagrįstumo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu ir tam tikrais jame esančiais objektais bylos šalims įgys res judicata (iš lot. galutinio teismo sprendimo) galią. Atsakovas privalės leisti ieškovei naudotis šuliniu, kanalizacijos šuliniu, nors jie ir yra atsakovo naudojimui priskiriamoje žemės sklypo dalyje.

Atidalinant su atsakovu šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausantį turtą natūra arba nustatyti naudojimosi tvarką nei pagal jokį atsakovo į bylą pateiktą projektą nėra jokios galimybės. Pastatas-gyvenamas namas yra vieno buto pastatas ir pastatytas gyventi vienai šeimai. Šiame name gyvena tik ieškovė su dviem nepilnamečiai vaikais, savo draugu bei tėvu N. E., kuriam suteiktos uzufrukto teisės naudotis tiek ieškovei priklausančia 1/2 dalimi, tiek atsakovui priklausančia 1/2 dalimi valdos. Atsakovas negyvena adresu: (duomenys neskelbtini), daugiau nei 8 metus. Gyvenamojo namo išplanavimas neleidžia padalinti patalpas natūra be didesnės žalos turtui. Nedalūs yra ir namo priklausiniai, kurie įrengti skirtingose žemės sklypo dalyse ir jie negali būti dalijami. Negalima nustatyti ir naudojimosi žemės sklypu bei pastatais tvarkos, kaip siūlo atsakovas, todėl galimas tik vienintelis atidalijimo būdas – vienam iš bendraturčių pripažinti nuosavybės teises į šią valdą natūra, o kitam – piniginė kompensacija už jam tenkančią 1/2 dalį. Be to, sprendžiant šalių ginčą dėl turto atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo būtina įvertinti ir tai, jog šalių santykiai buvo ir šiuo metu yra itin konfliktiški ir tai patvirtina į bylą pateikti rašytinai įrodymai. Atsakovas su vaikais negyvena kartu daugiau nei 8 metus, jie bendrauja tik retkarčiais, todėl vaikai nenori, kad tėvas grįžtų gyventi į ginčo valdą.

Dėl atsakovo siūlomo gyvenamojo namo atidalinimo nurodo, kad atsakovui atitektų tik vienas kambarys 15,94 kv. m pirmajame aukšte, nors jam priklausančia 1/2 dalimi patalpų servituto teise turi teisę naudotis trečiasis asmuo. Be to, atsakovui nuosavybės teise atitektų pusrūsyje įrengta katilinė (P-4/6,46 kv. m). Bet to, pusrūsio patalpose, kurios nuosavybės teise būtų paskirtos tik atsakovui, yra visam namui įrengtas vandentiekio įvadas, gamtinių dujų apskaitos mazgas, vandens apskaitos mazgas. Tai, kad projekte nurodytos tik vietos, kur ieškovei paskirtose pirmojo aukšto patalpose gali būti įrengti vandens apskaitos mazgas, elektros apskaitos mazgas, gamtinių dujų apskaitos mazgas, nepatvirtina, jog tokia galimybė yra, nepateikti projektai bei suderinimai su atitinkamomis institucijomis. Ieškovei prašoma paskirti nuosavybės teise ūkinį pastatą 4Ilp, garažą 5Ilp ir lauko tualetą. Lauko tualetas yra pastatytas atsakovo motinos. Šiuo statiniu nei ieškovė, nei jos šeimos nariai nesinaudoja, todėl jį skirti ieškovės asmeninėn nuosavybėn nėra jokio pagrindo. Atsakovas savo asmeninėn nuosavybėn prašo priteisti visas patalpas, esančias pusrūsyje, kur patalpoje P-4 yra vienintelė katilinė, skirta viso namo apšildymui, ūkinius pastatus 211 p ir 3Ilp bei kiemo aikšteles b1 ir b2. Kiemo aikštelės yra gyvenamojo namo priklausiniai ir priklauso po 1/2 dalį abiems bendraturčiams lygiomis dalimis, tačiau atsakovas nepagrįstai prašo jas paskirti nuosavybės teise tik jam. Atsakovas, prašydamas tenkinti jo priešieškinį dėl atidalijimo, net nenurodo, kaip bus išspręstas šulinių (k1 – šulinys, k2 – kanalizacijos šulinys) klausimas, nors jie įregistruoti registre kaip gyvenamojo namo priklausiniai ir priklauso abiems bendraturčiams lygiomis dalimis.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nurodo, kad naudotis bendrai priklausančiais priklausiniais, kurie yra žemės sklypo dalyje, kurią atsakovas prašo tik jam paskirti asmeninės nuosavybės teise arba nustatant naudojimosi tvarką ir tik jam paskiriant naudotis šia dalimi, ieškovė tikrai negalės jais naudotis. Patenkinus šiuos atsakovo priešieškinio reikalavimus, tarp bendraturčių ir toliau kils pastovūs konfliktai.

Sprendžiant tiek atidalijimo, tiek naudojimosi tvarkos nustatymą būtina atsižvelgti į gyvenamojo namo patalpų bei pastatų paskirtį, kas nebuvo padaryta. Neaiškūs ir netikslūs paskaičiavimai dėl naujai įrengiamų sienų gyvenamojo namo patalpose. Projektas parengtas neatvykus šiam asmeniui į (duomenys neskelbtini), ir neįvertinus natūroje visų pastatų išdėstymo, galimybės patekti (įvažiavimo) į žemės sklypą.

2010 m. rugsėjo 22 d. notarinėje kontoroje buvo pasirašyta dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovė tapo 1/2 dalies bendraturte viso nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), o trečiajam asmeniui šia sutartimi buvo įregistruotos uzufrukto teisės naudotis visu žemės sklypu, kurio 1/2 dalis jau priklausė atsakovui ir 1/2 dalis ieškovei bei visais šiame žemės sklype esančiais pastatais.

Už gautus pinigus, pardavus ieškovei priklausantį minėtą butą, buvo imtasi ginčo gyvenamojo namo ir kitų pastatų remonto, kuris užtruko daugiau nei 6 mėnesius. Remontui atlikti buvo panaudoti ne tik visi pinigai, gauti už butą, bet ir trečiojo asmens asmeninės lėšos. Namo remonto darbams atlikti buvo samdyta net dizainerė. Buvo visiškai perplanuotos ir pertvarkytos vidinės pertvaros, elektros, kanalizacijos instaliacijos, palėpėje įrengtos naujos patalpos – miegamasis su vonia ir rūbinė. Visame name buvo naujai išdažytos sienos, namas buvo apšiltintas, atnaujintas jo fasadas, stogas, sklypas aptvertas nauja tvora. Tai buvo atliktas iš esmės kapitalinis remontas, dėl kurio atlikimo niekur nesikreipė ir jokių projektų nedarė.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nurodo, kad atsižvelgiant į trečiojo asmens įdėtas asmenines lėšas, tiek ieškovė, tiek atsakovas trečiajam asmeniui suteikė teisę išsirinkti sau asmeniniam naudojimuisi kambarį ir trečiasis asmuo išsirinko pusrūsyje esančią patalpą R-4/16,05 kv. m, kuria naudojasi vienas jau daugiau nei 8 metus. Priešieškiniu atsakovas prašo paskirti jam naudotis visas pusrūsyje įrengtas patalpas, tarp kurių yra ir trečiojo asmens kambarys. Gyvenamajame name yra tik viena katilinė, įrengta pusrūsyje ir ją atsakovas prašo skirti tik jam. Pusrūsyje specialiai trečiojo asmens naudojimuisi buvo įrengta ir dar viena virtuvė, kuria trečiasis asmuo naudojasi iki šiol. Atsakovas, prašydamas nustatyti naudojimosi tvarką kitais pastatais, neatsižvelgia į tai, kas jais faktiškai naudojasi ir kiek laiko.

Prašydamas nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, atsakovas neatsižvelgė į tai, jog prašomame tik jam skirti naudotis žemės sklype B/549 yra bendri gyvenamojo namo priklausiniai (kiemo aikštelės, šuliniai). Šioje žemės sklypo dalyje trečiasis jau apie 8 metus augina daržoves, ten stovi jo šiltnamis ir atsakovas tam niekada neprieštaravo. Atsakovas jau apie 5 metus negyvena adresu: (duomenys neskelbtini), nesinaudoja jokiomis patalpomis, jomis nesirūpina, nors joms reikalinga pastovi priežiūra.

Trečiojo asmens vardu įregistruotas uzufruktas suteikia jam teisę naudotis ne tik atsakovo prašomomis ieškovei paskirti naudotis patalpomis, bet ir patalpomis, kurios, teismui patenkinus ieškinį, būtų paskirtos naudotis atsakovui. Tačiau trečiasis asmuo negali pasitikėti atsakovu, jaučia baimę gyventi kartu su juo dėl jo elgesio.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl tinkamiausio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo ar turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Teismas pažymi, kad ši byla nagrinėjama pakartotinai po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (civilinės bylos Nr. e2A-502-1120/2021).

Teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, būtina tirti ir vertinti, ar egzistuoja realios galimybės šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą atidalyti natūra be neproporcingos žalos daiktų paskirčiai taip, kad po atidalijimo neliktų ne tik bendro naudojimo patalpų, bet ir kitų objektų, tarp jų – inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, šildymo sistemų), nes tik tokiu būdu galėtų būti užtikrinama socialinė taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti. Nustačius, kad tokia turto atidalijimo galimybė realiai egzistuoja, turėtų būti nustatinėjama atidalijimo darbams reikalinga lėšų suma bei sprendžiama, ar ji nėra neproporcingai didelė, taip pat išsiaiškintos bendraturčių finansinės galimybės padengti visas su atidalijimo įgyvendinimu susijusias išlaidas, o nesant atidalijimo galimybės ar atidalijimo kaštams esant neproporcingai dideliems, tirti ir vertinti, ar yra techninės galimybės pagal atsakovo pateiktą planą nustatyti naudojimosi tvarką taip, jog abi šalys galėtų atskiromis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, nepaliekant bendro naudojimo patalpų, racionaliai naudotis pagal paskirtį (nutarties 40 pastraipa).

Nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad notariškai patvirtinta (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2010 m. balandžio 26 d. sutartimi V. B. padovanojo asmeninėn nuosavybėn sūnui M. B. (toliau – atsakovas) 0,1278 ha ploto žemės sklypą ir jame esančius pastatus – gyvenamąjį namą, tris ūkinius pastatus, garažą, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą, šulinį, kanalizacijso šulinį, lauko tualetą (toliau visas kartu nekilnojamasis turtas – Turtas), esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas rodo, kad po 1/2 dalį Turto priklauso atsakovui 2010 m. balandžio 26 sutarties Nr. GDM1-1095 pagrindu ir ieškovei E. E. (toliau – ieškovė) 2010 m. rugsėjo 22 d. dovanojimo sutarties Nr. 3852 pagrindu. Taip pat minėtos Dovanojimo sutarties pagrindu N. E., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta uzufrukto teisė naudotis visu Turtu. 2019 m. vasario 14 d. įregistruoti nauji kadastriniai duomenys.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, kurį vėliau patikslino, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo ji siekia išsaugoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą natūra, atsakovui sumokant atitinkamą kompensaciją. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo atidalinti ginčo turtą (statinius) natūra suformuojant du nekilnojamojo turto vienetus, nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu, o, nusprendus, kad to padaryti negalima, nustatyti naudojimosi tvarką visu ginčo turtu.

Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų yra išplėtota, suformuluoti jų parinkimo kriterijai. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 yra išaiškinta, jog CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.

Ieškovė byloje laikosi nuoseklios pozicijos, kad gyvenamojo namo išplanavimas neleidžia padalyti patalpas natūra be didesnės žalos turtui, nėra galimybės suformuoti du atskirus turto vienetus. Nedalūs yra ir namo priklausiniai – kiti pastatai, negali būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Gyvenamasis namas pritaikytas gyventi vienai šeimai: jame gyvena ieškovė su dviem jos ir atsakovo vaikais, savo draugu bei savo tėvu N. E., kuriam suteikta uzufrukto teisė naudotis šiuo turtu. Todėl galimas Turto atidalijimo būdas – piniginės kompensacijos atsakovui išmokėjimas už jam priklausančią 1/2 dalį Turto, jai (ieškovei) pripažįstant nuosavybės teises į Turtą natūra. Atsakovas nesutinka su ieškovės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų pasirinkimu, t. y. nesutinka, kad už jam priklausančią 1/2 dalį Turto ieškovė sumokėtų kompensaciją pinigais. Taip pat nurodo, kad ieškovė iki šiol nėra įrodžiusi teiginių, jog namo neįmanoma atidalyti natūra, nepadarant jam neproporcingos žalos.

Kaip jau buvo minėta, teismas bylą nagrinėja ją Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi perdavus nagrinėti iš naujo. Minėtojo nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog šalims nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra gana didelio bendro ploto (gyvenamasis namas – 224,17 kv. m, žemės sklypas – 1 278 kv. m), name yra du vonios ir virtuvės kambariai, du išoriniai įėjimai į namą (įskaitant atskirą įėjimą į namo pusrūsio patalpas), du atskiri įvažiavimai į sklypą, susisiekimas su viešaisiais keliais. Tiek patalpų atidalijimo projektą rengęs architektas, tiek naudojimosi tvarkos planus rengęs matininkas patvirtino, jog ginčo gyvenamasis namas yra dalus ir jį įmanoma atidalyti natūra arba nustatyti naudojimo juo tvarką. Įvertinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturėjo pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindė išimtinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo taikymo būtinybę ir buvo išnaudotos visos galimybės atidalyti bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ar nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką (minėtos nutarties 30 pastraipa). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad tuo atveju, jeigu atsakovas neteiktų tinkamai parengto turto atidalijimo / naudojimosi turtu tvarkos nustatymo projekto, o ieškovei neįrodinėjant, kad atidalijimas natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai nėra galimas ir / ar kad atidalijimo kaštai neproporcingai dideli, būtų pagrindas ieškinį ir priešieškinį atmesti, o ne atidalinti bendrąją nuosavybę, vienam iš bendraturčių išmokant kompensaciją pinigais (minėtos nutarties 39 pastraipa).

Nepaisydama aukščiau minėtų apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų, nagrinėjant bylą pakartotinai, ieškovė, žinodama savo procesines teises ir laisvai jomis disponuodama (teigia esanti kvalifikuota teisininkė ir naudojasi advokato paslaugomis), vėl pateikė iš esmės identišką, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstą išaiškinimą dėl nesamos galimybės Turtą atidalinti natūroje ir tokiems teiginiams pagrįsti pateikė naujus įrodymus – 4 fotonuotraukas, kurios, jos manymu, patvirtina, kad dėl ažiūrinės sienelės prie laiptų turto atidalijimas natūra pagal atsakovo pateiktą projektą be neproporcingos žalos nėra galimas. Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad Turto atidalijimui natūra yra objektyvių kliūčių, ar tai techniškai ir teisiškai neįmanoma. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, šalių konfliktiniai santykiai yra grindžiami aplinkybe apie prieš daugiau kaip dvejus metus įvykusį ginčą tarp ieškovės ir atsakovo, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos sudėties. Jokių kitų duomenų apie šalių konfliktinį elgesį byloje nėra pateikta (minėtos nutarties 28 pastraipa). Aplinkybė, kad trečiasis asmuo N. E. (uzufruktorius), kuriam uzufruktas nustatytas į visą Turtą, šiuo metu naudojimui yra pasirinkęs pusrūsio patalpas, nereiškia, kad jis neteks teisės gyventi pasirinktoje ar kitose namo patalpose, o tuo pačiu, kad atsakovo siūlomi turto atidalijimo tvarkos projekto sprendiniai yra pažeidžiantys uzufruktoriaus interesus ir sąlygoja turto atidalijimo taikymo išimtį. Ieškovės aiškinimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, kuomet atsakovas 2010 m. rugsėjo 22 d. padovanojo jai 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, o 2014 m. birželio 3 d. teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigojo ieškovei už panaudotas jos asmenines lėšas gerinant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią turto dalį išmokėti atitinkamą kompensacijos sumą, kad atsakovas ignoruoja jos tėčio, kurio dėka buvo atkurtas visas turtas, teises į saugią ir ramią senatvę, nėra teisingas ir taip pat negali būti pagrindu taikyti išimtį atidalijant turtą. Teismas pažymi, kad pasikeitus daikto, į kurį nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas išlieka (CK 4.142 straipsnio 4 dalis). Taip ieškovė ne tik nesivadovavo apeliacinio teismo išaiškinimais ir padarytomis išvadomis, bet ir kasacinio teismo išaiškinimais, kad jos pasirinktas atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, yra parinktas toks, kuris atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktas). Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, neturi pagrindo kitaip vertinti tų pačių įrodymų, nei juos jau įvertino Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje, o naujai ieškovės pateikti įrodymai (4 fotonuotraukos) ir jos atstovės cituojama gausi kasacinio teismo praktika, kuomet akcentuojamas tik atidalinant bendrąją nuosavybę vienam iš bendraturčių kompensacijos pinigais išmokėjimas, bet jokios turto (ne)dalumo aplinkybės nėra tapatinamos su faktinėmis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, neteikia teismui pagrindo padaryti kitokią išvadą, nei yra padaręs apeliacinės instancijos teismas – nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė išimtinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo taikymo būtinybės. Tokiu atveju teismas neanalizuoja ir nevertina kompensacijos dydžio pagrįstumo. Ieškovei nepagrindus išimtinio atidalijimo būdo taikymo sąlygų, jos patikslinto ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jos asmeninėn nuosavybėn atsakovui priklausančią 1/2 dalį viso Turto, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui atitinkamą (74 000 Eur) piniginę kompensaciją, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178, 185 straipsniai).

Jau minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje pažymėjo, kad apelianto (atsakovo) byloje pateiktas patalpų atidalijimo planas nėra pakankamas išvadai apie atidalijimo natūra galimybę padaryti (minėtos nutarties 36 pastraipa) ir nurodė, kad siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, būtina tirti ir vertinti, ar egzistuoja realios galimybės šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą atidalyti natūra be neproporcingos žalos daiktų paskirčiai taip, kad po atidalijimo neliktų ne tik bendro naudojimo patalpų, bet ir kitų objektų, tarp jų – inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, šildymo sistemų), nes tik tokiu būdu galėtų būti užtikrinama socialinė taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti. Nustačius, kad tokia turto atidalijimo galimybė realiai egzistuoja, turėtų būti nustatinėjama atidalijimo darbams reikalinga lėšų suma bei sprendžiama, ar ji nėra neproporcingai didelė bei kita (minėtos nutarties 40 pastraipa).

Atsakovas, atsižvelgdamas į minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktus nurodymus ir nesutikdamas su ieškovės pasiriktu turto atidalijimo būdu, patikslintu priešieškiniu (2022 m. sausio 18 d.) prašo atidalinti turtą natūra, sukuriant du nekilnojamojo turto objektus pagal architekto S. M. 2021 m. gruodžio 15 d. parengtą projektą „Dviejų nekilnojamojo turto kadastrinių vienetų projektavimo vieno buto gyvenamajame pastate (name) (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo schema“. Pagal šį projektą vienam bendraturčiui atitektų 116,59 kv. m nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. l (jį atsakovas prašo skirti ieškovei). Šį vienetą sudarytų namo patalpos, projekte pažymėtos indeksais: 1-1 (18,01 kv. m), 1-2 (8,41 kv. m), 1-3 (4,30 kv. m), 1-4 (12,53 kv. m), 1-5 (11,92 kv. m), 1-6A (16,47 kv. m), 1-7 (7,88 kv. m), 1-8 (20,77 kv. m), 1-9 (11,23 kv. m), 1-10 (5,07 kv. m); ūkinis pastatas, plane pažymėtas indeksu 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas plane pažymėtas indeksu 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko tualetas plane pažymėtas indeksu V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto kadastrinis vienetas Nr. 2, kurį atsakovas prašo atidalijant skirti jam, atitektų 107,58 kv. m. Šį vienetą sudarytų namo patalpos, projekte pažymėtos indeksais: P-l (2 kv. m), P-2 (13,78 kv. m), P-3 (10,77 kv. m), P-4 (6,46 kv. m), P-5 (6,70 kv. m), P-6 (17,62 kv. m), P-7 (16,52 kv. m), P-8 (15,98 kv. m), P-9 (1,06 kv. m), 1-1A (1,65 kv. m), 1-6B (15,94 kv. m); ūkinis pastatas plane pažymėtas indeksu 2I1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, plane pažymėtas indeksu 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo aikštelė, žemės sklypo plane pažymėta indeksais b1, b2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraturtis, kuriam atitenka nekilnojamojo turto vienetas Nr. l, naudojasi projekto schemoje nurodyta 538 kv. m ploto žemės sklypo A dalimi; bendraturtis, kuriam atitenka nekilnojamojo turto vienetas Nr. 2, naudojasi projekto schemoje nurodyta 538 kv. m ploto – žemės sklypo B dalimi; bendraturčiams paliktina toliau bendrai naudotis projekto schemoje nurodyta 202 kv. m ploto žemės sklypo C dalimi ir inžineriniais statiniais – tvora, šuliniu, kanalizacijos šuliniu, kurie projekto schemoje yra pažymėti indeksais kl, k2. Teismui atmetus minėtus reikalavimus, atsakovas prašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), tvarką, vadovaujantis 2021 m. gruodžio 15 d. architekto S. M. (ind. veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) parengto projekto duomenimis (2022 m. sausio 18 d. Nr. DOK-1620). Kartu su patikslintu priešieškiniu atsakovas pateikė architekto S. M. 2021 m. gruodžio 15 d. parengtą, pakoreguotą projektą „Dviejų nekilnojamojo turto kadastrinių vienetų projektavimo vieno buto gyvenamajame pastate (name) (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo schema“. 2022 m. birželio 3 d. atsakovas dar kartą patikslino priešieškinį (2022 m. birželio 3 d. Nr. DOK-14912), kuriuo prieš tai paminėto priešieškinio reikalavimai liko nepakitę, tačiau kartu šiuo su patikslintu priešieškiniu atsakovas pateikė architekto S. M. 2021 m. gruodžio 15 d. parengto projekto „Dviejų nekilnojamojo turto kadastrinių vienetų projektavimo vieno buto gyvenamajame pastate (name) (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo schema“ naują redakciją.

Ieškovės teigimu, ji už žiemos laikotarpius nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio sumokėjo 6 390,58 Eur, todėl pusę sumos, kuri priteistina iš atsakovo, sudaro 3 195,29 Eur. Ieškovė šią sumą mažina 175,30 Eur suma iki 3 019,99 Eur, nes atsakovas, pasak ieškovės, 175,30 Eur yra sumokėjęs daugiau pagal kitose bylose priteistas sumas (turėjo sumokėti 450 Eur ir 8 688,60 Eur, sumokėjo 9 313,90 Eur). Jau minėta, patikslinto ieškinio dalyke nurodytas reikalavimas priteisti 2 569,99 Eur sumą.

Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad žiemos metu dujos vartojamos ne tik namo šildymui, bet ir karštam vandeniui ruošti, maistui gaminti; išlaidas ieškovė dalija tik į dvi dalis, nors atsakovas moka vaikų išlaikymui išlaidas, į kurias įskaičiuotos ir komunalinių patarnavimų išlaidos; name gyvena trečiasis asmuo bei su atsakove ilgą laiką gyvena asmuo, kuris naudojasi name esančiais patogumais, vandeniu.