Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Rasos Gudžiūnienės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės L. U. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4069-262/2016 pagal pareiškėjos antstolės L. U. D ieškinį atsakovui Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismui (toliau – ir Antstolių garbės teismas) dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei L. U. D.“ panaikinimo ir Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo drausmės byloje Nr. 119/16 panaikinimo. Tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde pareiškėja antstolė L. U. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei L. U. D.“, panaikinti Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą skirti drausminę nuobaudą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1 R-327, neatsižvelgė į tai, kad jį priimant buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Šis įsakymas negalėjo būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes ministras jį priėmė neturėdamas antstolės paaiškinimų dėl patikrinimo akto. Kadangi veiklos patikrinimo akte teiginiai yra prieštaringi, o įsakymas buvo priimtas nesilaikant jo priėmimo procedūrų, todėl yra neteisėtas, prieštarauja teisėtų lūkesčių ir teisingumo principams. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo įsakymas nesukelia pareiškėjai padarinių ir negali būti skundžiamas. Įsakymas sukelia pareiškėjai padarinius, nes jo pagrindu buvo vykdomos tolesnės nuobaudos skyrimo procedūros.Teismas, spręsdamas klausimą, ar drausmės byla iškelta teisėtai, neatsižvelgė į tai, jog teisės aktuose imperatyviai nustatyta, kad Teisingumo ministerija kontroliuoja antstolių veiklą tiek, kiek tai nėra susiję su procesiniais veiksmais, ir nustato pažeidimus pagal savo kompetenciją. Ji neturi teisės kontroliuoti antstolių procesinės veiklos, nes tai bendrosios kompetencijos teismų funkcijos. Užklausų atlikimas vertintinas kaip procesinis veiksmas, nes tai vienas iš procesinių veiksmų siekiant toliau taikyti priverstinio vykdymo priemones. Teisingumo ministerijos darbuotojai, atlikdami antstolės veiklos eilinį patikrinimą, vertino antstolės procesinius veiksmus, nors neturėjo tokios įstatymu suteiktos teisės ir taip pažeidė teisės aktus ir teisingumo, teisėtumo bei pagrįstumo principus. Kišimasis į antstolio procesinę veiklą pažeidžia Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą antstolių nepriklausomumo principą.Teismo sprendime nėra aiškiai nurodyta, kokį pažeidimą antstolė padarė. Teismo sprendime nurodytas faktas, jog antstolė nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, yra ydingas todėl, kad tai antstolės procesinė veikla, o tokių pažeidimų negali konstatuoti nei Teisingumo ministerija, nei Antstolių garbės teismas. Be to, nėra teisės akto, kuriame reglamentuojama, kokių konkrečių priemonių ir kokiu periodiškumu turi imtis antstolis, vykdydamas išieškojimus. Tuo atveju, jeigu išieškotojo netenkina antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdant vykdomuosius dokumentus, jis gali naudotis įstatyme įtvirtinta teise skųsti antstolio procesinius veiksmus.Teismo sprendime nurodyti drausminei atsakomybei būtini elementai (neteisėti veiksmai, žalingi padariniai, priežastinis ryšys ir kaltė) nustatyti nemotyvuotai ir nepagrįstai.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos antstolių rūmai Antstolių garbės teismas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčijamas įsakymas savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, nes juo tik pradedama procedūra. Įsakymas arba nutarimas, kuriuo išspręstas drausmės bylos iškėlimo klausimas, yra procedūrinis dokumentas ir nesukelia materialinių teisinių padarinių, o savo teisę į teisminę gynybą antstolis gali efektyviai apginti pasinaudodamas teise skųsti Antstolių garbės teismo sprendimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-132/2013). Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus, kad drausmės byla iškelta ir nuobauda skirta už procesinius veiksmus. Antstolių garbės teismas nevertino pačių antstolės procesinių veiksmų. Užklausų neatlikimas ilgą laiko tarpą neužtikrina antstolio pareigų vykdymo imantis visų teisėtų priemonių, siekiant kuo efektyviau ir greičiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, o teismas nustatė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad tikrintose bylose ji atliko kokius nors veiksmus.Sprendime aiškiai konstatuota, jog antstolė savo veikloje pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 8 punkte nustatytą pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principą ta prasme, kad, nesilaikydama Antstolių įstatymo 3 straipsnio, Antstolių profesinės etikos kodekso 12 punkto, taip pat ir CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesiėmė visų priemonių, kad visiems privalomi vykdomieji dokumentai būtų vykdomi laiku. Antstolių garbės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylose nesiimta visų teisėtų priemonių sprendimams įvykdyti skirtingais laikotarpiais – vienose bylose nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki patikrinimo, kitose bylose nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn., ir įvertinęs antstolės pažeidimų pobūdį pagrįstai nustatė, kad atlikti pažeidimai yra tęstinio pobūdžio ir sisteminiai. Tai, kad teisės aktuose nenustatyti užklausų pateikimo laikotarpiai, nesudaro pagrindo antstolei teigti, kad antstolio sprendimas konkrečiu atveju neatlikti užklausų ilgą laiko tarpą (pavyzdžiui, nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn.) tinkamai užtikrina išieškotojo interesus. Nors teisės aktuose nenustatyta, kokiu periodiškumu turi būti atliekamos užklausos, tačiau Antstolių įstatymo bei CPK nuostatų analizė leidžia teigti, jog užklausos turi būti atliekamos vadovaujantis protingumo principu ir tokiu periodiškumu, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje (Nr. AS-148-575/2016) nutarė atmesti antstolės atskirąjį skundą dėl teismo nutarties nepriimti skundo bei konstatavo, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Todėl tokio pobūdžio dokumentai negali būti ginčo teisme objektu. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad drausmės bylos iškėlimo etapas yra neišvengiamas žingsnis siekiant išspręsti drausminės atsakomybės klausimą, tačiau ginčijamas įsakymas savaime nedaro įtakos teisiniam statusui – juo tik pradedama procedūra. Todėl toks įsakymas negali būti skundžiamas. Drausmės bylos iškėlimas ir drausminės nuobaudos skyrimas nėra susiję su procesiniais pažeidimais, nes buvo vertinama, ar antstolė savo funkcijas vykdė efektyviai, ar buvo imtasi teisėtų priemonių išieškotojo interesams apsaugoti. Teismas tinkamai nustatė, jog antstolė nepateikė jokių įrodymų, kad tikrintose bylose ji atliko kokius nors veiksmus. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad subjektas, turintis teisę iškelti antstoliui drausmės bylą, prieš ją iškeldamas, privalo antstoliui pasiūlyti per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Teisingumo ministerija 2015 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (1.16.)7R-7772 išsiuntė antstolei Teisingumo ministerijos 2015 m. lapkričio 11 d. veiklos eilinio patikrinimo aktą, kurį pastaroji gavo 2015 m. lapkričio 16 d., tačiau per 5 darbo dienas paaiškinimų nepateikė, jos paaiškinimai buvo gauti tik 2015 m. lapkričio 27 d., po to, kai įsakymas dėl drausmės bylos iškėlimo buvo parengtas pasirašyti teisingumo ministrui. Teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymas, kuriuo buvo iškelta drausmės byla, yra procedūrinis sprendimas, kuriuo nekeičiama antstolės turimų teisių ir pareigų apimtis, o visus jos paaiškinimus įvertino Antstolių garbės teismas. Be to, antstolė nepateikė jokių argumentų, kodėl minėtose vykdomosiose bylose ji neatliko vykdymo veiksmų.Vilkinimas atlikti vykdymo veiksmus sudarė sąlygas, kad piniginės lėšos iš skolininkų nebus išieškotos dėl išieškojimo vykdymo senaties termino. Antstolio veiklai taikomi ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek įstatymuose, kuriais reglamentuojama antstolių veikla, tiek ir Antstolių profesinės etikos kodekse, todėl pavestų funkcijų atlikimas, kai ilgą laiko tarpą neatliekami vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose, kuriose vykdomas išieškojimas valstybei, nėra suderinamas su antstolio nepriekaištingai veiklai keliamais didesniais reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Byloje keliamas antstolei paskirtos drausminės nuobaudos (pastabos) už profesinės veiklos etikos principų nesilaikymą atliekant vykdymo veiksmus pagrįstumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas drausminės nuobaudos paskyrimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Apeliantė tokį sprendimą kvestionuoja tuo, kad teismas neįvertino, jog drausmės byla apeliantei iškelta, pažeidžiant jos iškėlimo procedūrą, taip pat neatsižvelgė į tai, kad drausmės byla iškelta ir drausminė nuobauda skirta už antstolės procesinius veiksmus. Nurodyti klausimai sudaro šio apeliacinio proceso objektą.

Dėl drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo procedūrų

Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarka reglamentuojama Antstolių įstatyme, taip pat Antstolių garbės teismo veiklos nuostatuose ir Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) (Žin., 2009, Nr. 45-1777). Už Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, kuriais reglamentuojama antstolių neprocesinė veikla, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, nesusijusi su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba, jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma drausminė atsakomybė (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju apeliantės drausmės bylos nagrinėjimas Antstolių garbės teisme pradėtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei L. U. D.“ pagrindu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šis įsakymas nesukelia jai teisinių padarinių, todėl nepagrįstai nenagrinėjo savarankiško reikalavimo dėl šio įsakymo panaikinimo. Antstolių įstatymo III skyriaus ir Taisyklių nuostatos suponuoja, kad būtina skirti antstolių drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo stadijas. Antstolių garbės teismas pradeda antstolio drausmės bylos nagrinėjimą tik gavęs kompetentingo subjekto priimtą sprendimą iškelti antstoliui drausmės bylą (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 4, 5 punktai). Taigi antstolio drausmės bylos nagrinėjimo stadija gali būti pradedama tik esant išspręstam drausmės bylos iškėlimo klausimui, t. y. priimtam teisingumo ministro įsakymui ar Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimui dėl drausmės bylos iškėlimo. Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal Antstolių įstatymą ir Taisykles įgalioto subjekto priimtas sprendimas iškelti antstoliui drausmės bylą de jure (liet. teisinių) padarinių antstolio teisiniam statusui nesukelia. Nurodyto nutarimo ar įsakymo priėmimas yra tik viena iš antstolio drausminės atsakomybės nagrinėjimo procedūrų stadijų. Dėl šios priežasties ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisingumo ministro ar Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo sprendimai iškelti antstoliui drausmės bylą savaime nepažeidžia suinteresuotų subjektų įstatymais saugomų ir garantuojamų teisių ar interesų, o galiojančių teisės aktų taikymas, kai nutarimas ar įsakymas iškelti antstoliui drausmės bylą neskundžiamas, nepažeidžia antstolių, kuriems iškeliama drausmės byla, teisių ir nepaneigia konstitucinės teisės į teisminę gynybą, nes savo teises antstolis gali efektyviai apginti pasinaudodamas teise skųsti Antstolių garbės teismo sprendimus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-47/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-132/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-552/2014). Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Antstolių garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Vadinasi, klausimai, susiję su drausmės bylos iškėlimu ir nagrinėjimu, taip pat šioje (pirminėje) stadijoje galimai padarytais procedūriniais pažeidimais patenka į antstolio skundo dėl Antstolių garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo ribas. Dėl apeliacinio skundo argumentų esą teisingumo ministras, priimdamas įsakymą, nesilaikė jo priėmimo procedūrų, reglamentuojamų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 6 punkte nustatyto reikalavimo tikslas – užtikrinti, kad drausmės byla būtų iškelta tik išklausius antstolio, dėl kurio pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kvalifikavimo yra sprendžiama, poziciją. Šis reikalavimas nėra savitikslis, tačiau skirtas užtikrinti, kad drausmės byla būtų iškeliama atlikus visapusį preliminarų faktinių aplinkybių, susijusių su antstolio veiksmais ar neveikimu, vertinimą. Nors Taisyklių 6 punkte nustatytas procedūrinis reikalavimas yra suformuluotas imperatyviai, tačiau jo pažeidimas neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas pripažinti drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūras neteisėtomis, nes faktinės aplinkybės dėl drausminės atsakomybės taikymo antstoliui iš esmės yra išnagrinėjamos Antstolių garbės teisme. Taigi galimybė antstolei pasisakyti dėl aptartų aplinkybių yra garantuojama jau drausmės bylos nagrinėjimo stadijoje. Vien tik formalus Taisyklių 6 punkte nustatytų procedūrų vykdymo pažeidimas – nesilaikant 5 dienų termino antstolio paaiškinimams pateikti, negali lemti visos drausmės bylos iškėlimo procedūros neteisėtumo, juolab kad drausmės bylos iškėlimas antstolės teisiniam statusui jokių padarinių nesukėlė, o visas su drausmės bylos iškėlimu susijusias aplinkybes iš esmės nagrinėjo Antstolių garbės teismas.Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog apeliantei nebuvo užkirstas kelias teikti paaiškinimus ar įrodymus drausmės bylos nagrinėjimo stadijoje. Nustatyta, kad, priimant sprendimą drausmės byloje, buvo analizuojami 2015 m. lapkričio 23 d. pateikti apeliantės paaiškinimai, ji taip pat buvo išklausyta Antstolių garbės teismo posėdyje. Taigi apeliantei buvo sudarytos sąlygos pateikti visus su drausmės bylos iškėlimo pagrindais susijusius įrodymus ir paaiškinimus. Be to, apeliantė turėjo teisę įrodymus ar paaiškinimus, kurių nebūtų priėmęs Antstolių garbės teismas, pateikti kartu su skundu Vilniaus apygardos teismui. Tačiau jos apeliaciniame skunde nenurodoma, kokių būtent įrodymų, kurie būtų reikšmingi šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui, Antstolių garbės teismas nepriėmė ir (ar) neįvertino. Vien tik apeliantės subjektyvus nesutikimas su jos atžvilgiu priimtais sprendimais nesudaro pagrindo laikyti, kad priimant apskųstą sprendimą būtų buvę pažeisti procedūriniai ar procesiniai jų priėmimo pagrindai.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagrindo

Nustatyta, kad vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1R-3 patvirtintą 2015 metų antstolių veiklos tikrinimo planą, 2015 m. lapkričio 9 d. buvo atliktas antstolės L. U. D veiklos eilinis patikrinimas ir 2015 m. lapkričio 11 d. parengtas patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad patikrinus neužbaigtas vykdyti vykdomąsias bylas, kurios pradėtos vykdyti antstolės kontoroje 2004 metais, 2009 metais, nustatyta vykdymo vilkinimo atvejų, t. y. ilgą laiką (metus ir daugiau) antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų bylose, kuriose pagal priimtus vykdyti dokumentus antstolė privalo išieškoti baudas, teismo paskirtas už administracinius teisės pažeidimus ar nusikalstamą veiką (baudžiamosiose bylose). Todėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1 R-327 antstolei iškelta drausmės byla, o Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimu paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Apeliantė nurodo, kad drausminė nuobauda antstoliui gali būti paskirta tik už neprocesinę veiklą, o šiuo atveju antstolei drausmės byla buvo iškelta ir nuobauda paskirta būtent už procesinius veiksmus, todėl Antstolių garbės teismo sprendimas turi būti panaikintas. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Antstolio procesiniais veiksmais laikytini konkretūs vykdymo veiksmai kurie gali būti skundžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, ar atsisakymas juos atlikti, kuris taip pat skundžiamas CPK tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiama ne dėl atliktų procesinių vykdymo veiksmų teisėtumo arba pagrįstumo, ne dėl atsisakymo juos atlikti, bet dėl vykdymo veiksmų vilkinimo t. y. dėl antstolės profesinės veiklos, vertinant ją CPK 634 straipsnio 2 dalyje, Antstolių įstatymo 3 straipsnyje, Antstolių profesinės etikos kodekse įtvirtintų reikalavimų sąžiningai atlikti profesines pareigas aspektu.Nepaisant to, kad antstolio elgesiui taikomi specifiniai standartai ir reikalavimai, drausminės nuobaudos jiems gali būti skiriamos ištyrus visas reikšmingas aplinkybes ir tik esant įrodymais pagrįstam įsitikinimui, jog asmuo savo veiksmais ar poelgiais iš tikrųjų nusižengė etikos ar įstatymų keliamiems reikalavimams. Keliamų reikalavimų griežtumas bei interesas apginti profesines vertybes negali paneigti kiekvieno asmens teisės būti nubaustam tik esant nustatytam bei įrodytam nuobaudos skyrimo pagrindui. Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendime konstatuota, kad antstolė pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 3 punkto reikalavimus, pagal kuriuos antstolis, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir privalo būti objektyvus bei nešališkas, laikytis įtvirtintų antstolio veiklos principų, savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Antstolių įstatymu, kitais teisės aktais bei etikos kodeksu, antstolis turi užtikrinti tinkamą jo kontoros darbo organizavimą bei pareigas atliekančių kontoros darbuotojų kompetenciją, garantuoti, kad jo profesinės žinios ir praktiniai įgūdžiai neatsilieka nuo profesinio vystymosi (3 punktas). Taip pat Antstolių garbės teismas konstatavo, kad buvo pažeisti ir Antstolių profesinės etikos kodekso 8 ir 12 punktų reikalavimai. Pagal 8 punkte įtvirtintą pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principą antstolis savo veiksmus grindžia pagarba žmogui, visuomenei ir valstybei, veikdamas pagal valstybės suteiktus įgaliojimus antstolis gerbia ir laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat gerbia ir nepažeidžia kitų asmenų teisių, o savo veiksmais ir siūlomais sprendimais neskatina visuomenėje nepasitikėjimo teismais, antstoliais ar kitomis valstybės institucijomis, šis principas taip pat apima pagarbą teismui bei kitų institucijų vykdytiniems sprendimams, antstolis nevengia vykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų ir kitų institucijų vykdytinų sprendimų, priimtų jo atžvilgiu. Pagal Antstolių profesinės etikos kodekso 12 punkto nuostatas kiekvienas antstolis privalo sąžiningai vykdyti teisės aktuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.Nagrinėjamu atveju Antstolių garbės teismo išvadas dėl paminėtų Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimų lėmė 2015 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akte nustatytos aplinkybės. Kaip matyti, eilinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad patikrinus neužbaigtas vykdyti vykdomąsias bylas, kurios pradėtos vykdyti antstolės kontoroje 2004 metais, 2009 metais, nustatyta vykdymo vilkinimo atvejų, t. y. ilgą laiką (metus ir daugiau) antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų bylose, kuriose pagal priimtus vykdyti dokumentus antstolė privalo išieškoti baudas, teismo paskirtas už administracinius teisės pažeidimus ar nusikalstamą veiką (baudžiamosiose bylose). Pavyzdžiui, vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/00897, kurioje vykdomas administracinės baudos išieškojimas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 10 d. nutarimą, šios bylos duomenimis, paskutiniai vykdymo veiksmai atlikti tik 2013 m. balandžio mėnesį, daugiau informacijos apie vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje nėra. Vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/00900, kurioje išieškoma bauda pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, vykdymo veiksmai atlikti 2013 m. balandžio 4 d.; vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/00902 (išieškoma bauda pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą) 2014 m. sausio mėnesį antstolė paskirstė dalį išieškotų lėšų, po to duomenų apie vykdymo veiksmus šioje byloje nėra. Vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/00904 paskutiniai procesiniai veiksmai atlikti 2013 m. vasario 5 d. Tokia pat padėtis ir kitose tikrintose vykdomosiose bylose, pavyzdžiui, vykdomosiose bylose Nr. 0050/09/01642, Nr. 0050/09/01643, Nr. 0050/09/01644, Nr. 0050/09/016452, pradėtose 2012 m. gruodžio 4 d.; Nr. 0056/09/01675 (pradėta 2009 m. gruodžio 21 d.), paskutiniai vykdymo veiksmai atlikti 2014 metų liepos mėnesį; vykdomojoje byloje Nr. 0050/12/00712 (pradėta 2012 m. birželio 14 d.) ir vykdomojoje byloje Nr. 0050/12/00746 (pradėta 2012 m. liepos 2 d.) paskutiniai vykdymo veiksmai atlikti 2014 m. lapkričio mėnesį. Atsitiktinės atrankos būdu patikrinus 2015 metais pradėtas vykdomąsias bylas, kuriose išieškojimas vykdomas valstybės naudai, nustatyta, kad antstolė taip pat vilkina šių vykdomųjų dokumentų vykdymą. Pavyzdžiui, patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimą (vykdomosiose bylose iki 57 Eur išieškojimo ir patvarkymą areštuoti lėšas bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo) antstolė skolininkui išsiunčia praėjus 14–30 ir daugiau dienų po vykdomosios bylos pradėjimo ir minėtų procesinių dokumentų surašymo, nors pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktą šiuos dokumentus antstolis privalo išsiųsti nedelsdamas. Tikrintose vykdomosiose bylose Nr. 0050/15/00071, Nr. 0050/15/00074, Nr. 0050/15/00093, Nr. 0050/15/00145, Nr. 0050/15/00149 nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2015 m. spalio 31 d.–lapkričio 3 d. antstolė neatliko vykdymo veiksmų, vykdomojoje byloje Nr. 0050/15/00309 vykdymo veiksmai neatliekami nuo 2015 m. balandžio mėnesio, ir tik nuo 2015 m. lapkričio 3 d. užklausta „Sodra“. 2015 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte taip pat atkreiptas dėmesys, kad tose vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma juridiniams asmenims, vykdymo veiksmus antstolė atlieka operatyviai. Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolės veiksmai, kuriuos Antstolių garbės teismas įvertino kaip sisteminius, tęstinio pobūdžio pažeidimus, remiantis Antstolių profesinės etikos kodekso 3, 8 ir 12 punktų reikalavimais, pagrįstai kvalifikuoti kaip neprocesinės veikos pažeidimai. Šiuo konkrečiu atveju apeliantė sudarė sąlygas šios profesijos atstovų prestižui sumenkinti, ir tai patvirtina 2015 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte ir drausmės bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, susijusios su vykdymo veiksmais, atskirų kategorijų vykdomosiose bylose. Todėl konstatuotina, kad drausminė atsakomybė apeliantei buvo taikyta pagrįstai. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia byloje surinktos medžiagos pagrindu priimtų sprendimų teisėtumo, todėl nėra pagrindo spręsti dėl apeliantei taikytos drausminės atsakomybės nepagrįstumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.