Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės L. U. D. ieškinį atsakovui Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismui dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei L. U. D.“ panaikinimo ir Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo drausmės byloje Nr. 119/16 panaikinimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas skundą prašė atmesti.

Bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1 R-327 nutraukiama; kita bylos dalis dėl Antstolių garbės teismo sprendimo panaikinimo atmetama.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Teisingumo ministras 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1R-327 antstolei L. U. D., dirbančiai antstolės L.U. D. kontoroje, (duomenys neskelbtini), veiklos teritorija - Kauno apylinkės teismo veiklos teritorija, iškėlė drausmės bylą. Antstolė L. U. D. informavo, kad 2015 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2015 m. gruodžio 15 d. skundu dėl Įsakymo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-4970-244/2016 atsisakė priimti antstolės L. U. D. skundą. 2016 m. sausio 8 d. Antstolių garbės teismas (toliau – Garbės teismas) priėmė L. U. D. drausmės byloje Nr. 119/16 sprendimą skirti antstolei L. U. D. drausminę nuobaudą - pastabą.

Pareiškėja prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei L. U. D.“.

Drausmės bylos iškėlimo etapas yra neišvengiamas žingsnis siekiant išspręsti pareiškėjos drausminės atsakomybės klausimą, tačiau ginčijamas įsakymas savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui - juo tik pradedama procedūra. T. y. įsakymas, kuriuo išspręstas drausmės bylos iškėlimo klausimas, yra procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių, o yra tik vienas iš procedūros, kurios metu ir bus priimtas sprendimas, priimamų dokumentų. Taigi, toks įsakymas apskritai negali būti skundžiamas. Todėl nutraukiama bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1 R-327.

Pareiškėja teigia, kad Garbės teismas nepagrįstai jai skyrė nuobaudą. Su tokiais pareiškėjos argumentais taip pat nesutiktina.

Pareiškėja nurodo, kad drausmės byla neteisėtai iškelta ir nuobauda skirta už procesinius veiksmus. Su šiuo argumentu nesutiktina. Antstolių garbės teismas nevertino pačių procesinių veiksmų. Buvo vertinama, ar antstolė vykdė savo funkcijas, ar jai pavestas funkcijas vykdė efektyviai, ar buvo imtasi teisėtų priemonių apsaugoti išieškotojo interesus. Antstolių įstatymo 3 str. ir Antstolių profesinės etikos kodekso 12 p. numatyta, kad antstolis turi imtis visų teisėtų priemonių apginti išieškotojo interesus. CPK 634 str. 2 d. numatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Išieškotojo interesas yra kuo greičiau atgauti skolą, todėl jokių vykdymo veiksmų neatlikimas (funkcijų nevykdymas) vykdomosiose bylose pažeidžia išieškotojo interesą atgauti skolą maksimaliai greitai, pažeidžia CPK 7, 18 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad tikrintose bylose ji atliko kokius nors veiksmus. Tikrintose bylose konstatuota, kad antstolė netikrino skolininko turtinės padėties daugiau nei metus (pavyzdžiui, vykdomosiose bylose Nr. 0050/04/00897, 0050/04/00902, 0050/04/00904 vykdymo veiksmai iki patikrinimo 2015 m. atlikti 2013 m. pirmą ketvirtį), todėl Antstolių garbės teismas skirdamas nuobaudą pagrįstai konstatavo, kad antstolė nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Vykdymo veiksmų atlikimas po bylų patikrinimo nepaneigia fakto, kad patikrintose bylose ilgą laiką nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai, t.y. šiose bylose antstolė nevykdė savo funkcijų, todėl nuobauda pagrįstai skirta už Antstolių įstatymo 3 str. Antstolių profesinės etikos kodekso 12 p. CPK 634 str. 2 d. pažeidimą.

Klausimas ar antstolis tinkamai ir efektyviai atlieka savo funkcijas, ar sugeba efektyviai organizuoti savo kontoros darbą, ar gali užtikrinti operatyvų ir sistemingą vykdymo veiksmų atlikimą yra darbo organizavimo, o ne procesinis, todėl nuobaudos skyrimas už vykdymo veiksmų neatlikimą negali būti traktuojamas kaip nubaudimas už procesinę veiklą. Taigi, skiriant nuobaudą pagrįstai vadovautasi ir Antstolių profesinės etikos kodekso 3 punktu, kur numatyta, kad antstolis užtikrina tinkamą jo kontoros darbo organizavimą bei pareigas atliekančių kontoros darbuotojų kompetenciją.

Antstolė savo veikloje pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 8 p. numatytą pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principą, nes nesilaikydama Antstolių įstatymo 3 str. Antstolių profesinės etikos kodekso 12 p., CPK 634 str. 2 d. nesiėmė visų priemonių, kad visiems privalomi vykdomieji dokumentai būtų laiku vykdomi.

Patikrinimo metu nustatyta, kad antstolė nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas išieškant skolas ne vienoje, bet skirtingose, skirtingu laiku užvestose vykdomosiose bylose (0050/04/00897, 0050/04/00902, 0050/04/00904; 0050/09/01642, 0050/09/01643, 0050/12/00712 ir kt.). Taip pat nustatyta, kad bylose nesiimta visų teisėtų priemonių sprendimų įvykdymui skirtingais laikotarpiais - vienose bylose nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki patikrinimo, kitose - nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. Taigi, sprendime dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstai buvo konstatuota, kad atlikti pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, sisteminiai bei pasikartojantys.

Pareiškėjos veikoje yra visi drausminei atsakomybei būtini elementai - neteisėti veiksmai (nesiimta visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas), žalingi padariniai (neišieškota skola, menkinamas sprendimų privalomumo principas, menkinamas antstolio, kaip profesionalaus, atidaus, efektyvaus sprendimų vykdytojo įvaizdis ir pan.), priežastinis ryšys ir kaitė (vykdymo funkcijų atlikimas pavestas pareiškėjai ir tik nuo jos darbo ir darbo organizavimo priklausė, ar vykdymo veiksmai patikrintose bylose bus atliekami ar ne, ar bus imtasi visų priemonių, kad sprendimas būtų realiai įvykdytas).

Taigi, Garbės teismas, tinkamai įvertino antstolės veiklą ir todėl pagrįstai skyrė drausminę nuobaudą - pastabą. Dėl šių priežasčių priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei L. U. D.“.

Netenkinti pareiškėjos antstolės L. U. D. skundo dėl Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo drausmės byloje Nr. 119/16 panaikinimo.

Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą drausmės byloje Nr. 119/16 palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.