Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsakovui VĮ Registrų centrui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).

Teismas nustatė, kad ieškovas Z. V. pareiškė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo 318,35 eurų atlyginimo. Ieškovo turtinė žala 318,35 eurų susideda: iš 201,07 nepagrįstai nurašytų lėšų, 1,86 eurų skolos AB Swedbank, 114,78 eurų avanso už liudytojų dalyvavimą teismo posėdyje. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti neturtinę žalą 350 eurų. Ieškovas patirtą žalą kildina iš aplinkybės, kad piniginės lėšos buvo nurašytos be teisinio pagrindo. Nurodytos aplinkybės ieškovui Z. V. sukėlė išgyvenimus, nepatogumus ir neturtinę žalą 350 eurų.

Atsakovas į ieškinį atsikirto argumentais, kad 2022 liepos 1 d. dėl keičiamos programos laisvai disponuojama suma ieškovui buvo sumažinta nuo 830 eurų iki 607 eurų ir piniginės lėšos iš ieškovo sąskaitos banke buvo nurašytos. Atsakovas VĮ Registrų centras akcentuoja,kad pagal norminius aktus jis nenustatė ieškovui laisvai disponuojamos sumos, įvykusios sistemos klaidos rezultate pervestų pinigų atsakovas negali ir neturi galimybės jų iš naujo perskirstyti ir grąžinti.2022-09-05 antstolis D. K. nustatė 791 euro neišieškomą sumą ieškovui.

Teismas ieškinį atmeta, nes ieškovui Z. V. atsakovas VĮ Registrų centras nepadarė žalos (LR CK 6.249 str.), nes nurašyti pinigai buvo pervesti anstoliams, vykdantiems priverstinį išieškojimą iš ieškovo kreditoriams. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutioinintegrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas. Žalos dydis – fakto klausimas, todėl žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministras 2021 m. gegužės 14 d. Nr. 1R-165 įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 1R-126 „Dėl Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 „Dėl Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, ir juos išdėstė nauja redakcija, įsakymas įsigaliojo 2022 m. liepos 1 d. Pagal patvirtintų nuostatų 10.12. punktą Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (toliau – PLAIS) tvarkytojas netikrina į PLAIS pateiktų nurodymų teisingumo. Pagal nuostatų 11 punktą PLAIS valdytoja ir šioje sistemoje tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – PLAIS valdytojas), o pagal 13 punktą PLAIS tvarkytoja ir šioje sistemoje tvarkomų asmens duomenų tvarkytoja yra valstybės įmonė Registrų centras. Įvykus informacinės sistemos klaidai debitorius kreditoriams padengė dalį skolos, ką rodo ieškovo pateiktas įrodymas – sąskaitos išrašas (b.l.10). Iš išrašo nustatyta, kad pinigai pervesti antstoliams, kas rodo ieškovo skolos dydžio sumažėjimą pagal vykdomuosius dokumentus. Atsakovas naudos iš įvykusios sistemos klaidos neturėjo, todėl neturi deliktinės prievolės atlyginti nuostolius ieškovui. Įvykusi PLAIS sistemos klaida nepadarė nuostolių ieškovui, nes sumažėjo ieškovo skola kreditoriams pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, kuriuos vykdo antstoliai. Ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė, piniginės skolos dydis nepasikeitė, atsakovo tvarkomos sistemos klaida nesuponavo ieškovui papildomų nuostolių.

Byloje nenustatyta ryšys tarp E. K. paskolintų pinigų ir teismo pareigos ieškovui sumokėti už liudytojos R. J. atvykimą į teismo posėdį 2022-04-29. Vilniaus apygardos teismo 2022-09-27 nutartyje (civilinė byla proceso Nr.2-55-3-01260-2017-4) 9 punkte nurodoma, kad ieškovas nepagrįstai ginčija liudytojos R. J. patirtų išlaidų atvykstant į 2022-04-29 teismo posėdį pagrįstumą, įpareigojamas sumokėti 114,78 eurus į teismo depozitinę sąskaitą. Ieškovas turėjo galimybę skolintas lėšas pervesti tiesiogiai į teismo depozitinę sąskaitą, nes yra susipažinęs su Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos veikimo principu, kad neišieškomą sumą nustato nurodymų teikėjas. 2022-09-05 antstolis D. K. nustatė 791 euro neišieškomą sumą. Ieškovas, kaip civilinių teisinių santykių subjektas, turėdamas galimybę įgyvendinti savo civilines teises, gali skolintis pinigus, prašyti kitų asmenų pervesti už ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumas, todėl V. S. pervesta suma už ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą nėra ieškovo patirtą žala, o ieškovo skolos padengimas – apmokėta už liudytojos patirtas 2022-04-29 atvykimo į teismo posėdį išlaidas.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d., ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta, nes ji atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais.Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad dėl klaidos atsakovas neatsiprašė. 26 bylos lape atsakyme į ieškovo laišką 1 punkte atsakant į ieškovo klausimus yra sakinys :“Atsiprašome už šią sistemos klaidą“.

Vadovaujantis išdėstytu ieškinys atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str. 1 d., iš ieškovo priteisia pašto išlaidas 17,76 eurus ir trūkstamą žyminio mokesčio dalį 13,81 eurą į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio dalį valstybės naudai 13 eurų 81 centą.

Priteisti iš ieškovo Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17 eurų 76 centų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.