Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje ieškovės I. G. ieškinį atsakovams O. K., V. N., D. N. dėl pažeistų teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams O. K., V. N., D. N. dėl pažeistų teisių gynimo. Atsakovai atsiliepime prašė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 (ankstesnis Nr. 2-18022-779/2012) pagal pareiškėjų M. K., O. K., D. N., V. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Preiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinį faktą, kad jie įgyjamosios senaties būdu įgijo teisę į po garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu (duomenys neskelbtini), esantį rūsį (sandėliukus), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu K, turintį 9 kv. m. bendro ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovų pareikštu prašymu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-11 nutartimi atsakovų prašymą patenkino ir sustabdė civilinės bylos Nr. 2-14600-809/2012 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams O. K., V. N., D. N. dėl pažeistų teisių gynimo nagrinėjimą, iki įsiteisės Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-18022-779/2012 (dabartinis Nr. 2-2135-779/2013).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės vienas iš reikalavimų yra nutraukti neteisėtą naudojimą patalpomis po jos nuosavybės teise priklausančiu garažu. Atsakovai naudojasi patalpomis (sandėliukais) esančiais po ieškovės nuosavybės teise priklausančiu garažu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-18022-779/2012 (dabartinis Nr. 2-2135-779/2013) ir galimai patenkinus pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ši aplinkybė tikėtina gali būti teisiškai reikšmingas faktas šioje civilinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nustatyti faktai civilinėje byloje Nr. 2-18022-779/2012 (dabartinis Nr. 2-2135-779/2013) turės įrodomąją ir prejudicinę galią šioje civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14600-809/2012 ir perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti bylą iš esmės.

Ieškovė teigia, kad nagrinėjama civilinė byla sustabdyta nepagrįstai ir nurodo, kad ji nėra įtraukta į kitos civilinės bylos Nr. 2-2135-779/2013, dėl kurios buvo sustabdyta ši civilinė byla nagrinėjimą, tai nagrinėjama byla negali būti stabdoma.

Ieškovė tvirtina, kad atsakovai nuslėpė faktą, kad patalpos (sandėliukai) yra ieškovei nusavybės teise priklausančio garažo sudedamoji apatinė dalis, kurią ieškovė įsigijo 2002-08-08 žemės sklypo ir garažo pirkimo-pardavimo sutartimi.

Ieškovė nurodo, kad vadovaujantis CK 4.15 str. esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu.

Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip teisiškai nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-11 nutartį.

Atsakovai nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir prašymais, teigia jog jie yra nepagrįsti, neturintys jokio teisinio pagrindo, todėl atmestini.

Atsakovai pažymi, kad vadodovaujantis LR CPK 163 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, tol kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo kiekvienu atveju turi nustatyti, kad tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra toks teisinis ryšys, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai.

Atsakovai nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 (ankstesnis Nr. 2-18022-799/2012) jie prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į po ieškovei nuosavybės teise priklausančiu garažu esančias patalpas (sandėliukus).

Atsakovai teigia, kad išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-2135-779/2013 ir galimai patenkinus jų pareiškimą, ši aplinkybė neabejotinai bus teisiškai reikšmingas faktas. Be to civilinės bylos teisingas išnagrinėjimas, nesant sprendimo civilinėje byloje dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, yra neįmanomas.

Atsakovai pažymi, jog nesustabdžius civilinės bylos nagrinėjimo, bus nepagrįstai švaistomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas, nes abiejose bylose teks nustatinėti bei nagrinėti tas pačias faktines aplinkybes. Be to egzistuoja ne maža tikimybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme tuo pačiu metu nagrinėjant dvi tarpusavyje susijusias civilines bylas gali būti priimti prieštaringi to paties teismo sprendimai.

Atsakovai nurodo, kad ieškovė atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog ji nėra įtrauktą į civilinės bylos Nr. 2-2135-779/2013 nagrinėjimą, kaip byloje dalyvaujantis proceso dalyvis. Atsakovai pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 ieškovė buvo įtraukta į civilinės bylos Nr. 2-2135-779/2013 nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, todėl ieškovės nurodyta aplinkybė yra neatitinkanti tikrovės bei teisiškai nereikšminga.

I. A. teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) ir teisinių pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas atskirojo skundo ribose.

Šioje byloje kilo ginčas dėl bylos proceso eigos ją teismui sustabdžius privalomuoju teisiniu pagrindu pagal CPK 163 str. 3 p. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias privalomojo civilinės bylos sustabdymo dėl kitos bylos nagrinėjimo teisines prielaidas ir dėl to, pagrįstai konstatavęs egzistuojant objektyvias kliūtis šiai bylai nagrinėti, ją sustabdė.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas neapibrėžtam terminui. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 164 str.). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų (CPK 163 str.), teismas bylą sustabdyti privalo ex officio, nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų išreikštos nuomonės (jos turinio), nes teismą tai padaryti imperatyviai įpareigoja įstatymas. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tuo tarpu esant fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindams, įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę tiek savo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva sustabdyti nagrinėjamą bylą (CPK 164 str.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 str. 3 p. įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas, kurį nagrinėjamoje byloje pritaikė pirmosios instancijos teismas, taikomas tuomet, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje – įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Priešingu atveju bylos sustabdymas neatitiktų civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.) bei prieštarautų koncentruotumo principui (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-309/2009; 2009-10-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-437/2009.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia ir tai, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Tačiau tuo atveju, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai pagal susiformavusią teismų praktiką nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 str. 3 p. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-06-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-261/2007; 2009-09-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-309/2009).

Spręsdamas dėl tiesioginio teisinio ryšio tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų egzistavimo, teismas privalo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti nagrinėjamoje byloje ir kokie nustatinėjami kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje, kuri, teismo nuomone, sudaro prielaidas nagrinėjamą bylą sustabdyti, t.y. teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 str. 3 p. įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo institutą, abiejose bylose turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla 2-2135-779/2013 pagal pareiškėjų M. K., O. K., D. N., V. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, I. G.. Pirmosios instancijos teismas 2013-08-05 sprendime pareiškėjų M. K., O. K., D. N., V. N. pareiškimą tenkino. Teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes ieškovė I.G. pateikė apeliacinį skundą, kuris nėra išnagrinėtas.

Vadinasi, jei šioje civilinėje byloje, kurioje ieškovė prašo apginti pažeistas jos teises ir nutraukti neteisėtą naudojimą patalpomis (sandėliukais), kurie yra jos nuosavybės teise priklausančio garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), priklausiniai, būtų priimtas ieškovei palankus sprendimas ir patalpos (sandėliukai) žemės sklypo plane pažymėti indeksu K, turintys 9 kv. m. bendro ploto, būtų pripažinti ieškovei nuosavybės teisę priklausančio garažo priklausiniai, o Vilniaus apygardos teismas vėliau, išnagrinėjęs kitą civilinę bylą apeliacine tvarka, patenkintų atsakovų pareiškimą ir nustatytų faktą, kad atsakovai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į po garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį rūsį (sandėliukus), kurio adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu K, turintį 9 kv. m. bendro ploto, tai susidarytų teisiškai neapibrėžta ir prieštaringa situacija, kadangi tarpusavyje konkuruotų du teismų sprendimai: pagal šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą (esant aukščiau nurodytai bylos eigai ir teisiniam rezultatui) atsakovai netektų teisės naudotis ginčo patalpomis, o pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/2013 (esant aukščiau nurodytam bylos teisiniam rezultatui) atsakovai turėtų teisėtą pagrindą toliau naudotis ginčo patalpomis. Civilinės bylos pagal pareiškėjų M. K., O. K., D. N., V. N. pareiškimą, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, I. G. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo išsprendimas turės įtakos priimant sprendimą šioje byloje. Apibendrinus išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuotina, jog tarp šioje civilinėje byloje nagrinėtino ieškinio reikalavimo dėl pažeistų teisių gynimo ir neteisėto naudojimosi patalpomis (sandėliukais) ir teisinio rezultato aukščiau nurodytoje civilinėje byloje yra tiesioginis teisinis ryšys, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina nagrinėjamu atveju esant pagrįstam pagrindui stabdyti šią civilinę bylą dėl reikalavimo apginti pažeistas teises ir nutraukti neteisėtą naudijimą ginčo patalpomis (sandėliukais).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2135-779/20143, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.), o ieškovės atskirasis skundas netenkinamas.

Kiti ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, esminės reikšmės neturi, nes nelėmė neteisingo bylos išsprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1d. 1 p., 338 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.