Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui K. K., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą byloje duodanti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo ir išvadą byloje duodančios institucijos argumentai

4. Atsakovui K. K. adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2018 m. rugpjūčio 25 d. asmeniškai (elektroninės bylos apyrašo l. 14). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdžius neatvyko, apie teismo posėdžius vietą, datą ir laiką pranešta, šaukimai įteikti asmeniškai arba kartu gyvenančiam pilnamečiam šeimos nariui (elektroninės bylos apyrašo l. 35, 43 – 44, 50, 61, 75).

5. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2018 m. gruodžio 14 d. išvadoje Nr. 4SD-2740 (elektroninės bylos apyrašo l. 72 – 73) nurodė, kad A. K. su nepilnamečiais vaikais K. Š., gimusiu 2015 m. sausio 15 d., ir A. K., gimusia 2017 m. rugsėjo 12 d., gyvena Agnės motinai skirtame socialiniame būste, kuriame yra kambarys ir virtuvė (bendra patalpa), su daliniais patogumais (yra vandentiekis ir kanalizacija), krosniniu šildymu, esančiame (duomenys neskelbtini). Kambaryje, kuriuo naudojasi šeima, yra minkšta dalis – kampas, dvivietis miegamasis fotelis, vaikiška lovytė, stalas, komoda ir televizorius. Šeimos buities ir gyvenimo patenkinamos, aplinka tinkama augti nepilnamečiams. Ieškovė nedirba, namuose augina dukrą. Šeimos pajamas sudaro 242,00 Eur socialinė pašalpa, 104,00 Eur išmoka vaikams ir išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo – 68,00 Eur (K. Š.). Bendros šeimos mėnesio pajamos yra apie 414,00 Eur. Atsižvelgiant į mergaitės amžių, į tai, kad jai labai reikalinga motiniška šiluma ir priežiūra, A. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, prašoma priteisti išlaikymo suma po 200,00 Eur ir reikalavimas dėl maksimalios bendravimo tvarkos su dukra nustatymo geriausiai atitinka nepilnametės interesus.

6. Išvadą duodančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu ieškovės reikalavimus palaikė (2019 m. sausio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 15:30:35 – 15:33:04).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

1 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. A. K. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – A. K. ir K. K. (elektroninės bylos apyrašo l. 6). Nepilnametė šalių dukra A. K. gyvena kartu su motina A. K. jos motinai skirtame socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo l. 72 – 73). A. K. nesusituokusi, jos šeimoje be nepilnametės dukros A. K. auga sūnus K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo l. 7). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2018 m. gruodžio 14 d. išvados Nr. 4SD-2740 matyti, kad ieškovės vaikai K. Š. ir A. K. yra sveiki, K. Š. lanko Prienų lopšelį darželį „Saulutė“, šeimos buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos, aplinka tinkama augti nepilnamečiams vaikams (elektroninės bylos apyrašo l. 72 – 73). Ieškovė nurodo, kad nepilnametės dukros A. K. poreikių tenkinimui kas mėnesį būtina skirti išlaikymui (maitinimui – 150,00 Eur, aprangai, avalynei – 50,00 Eur, būsto išlaikymui – 70,00 Eur vienam asmeniui, namų apyvokos daiktams – 20,00 Eur, vaistams, vitaminams – 30,00 Eur, sauskelnėms – 40,00 Eur, vaiko lavinimo priemonėms – 10,00 Eur, higienos priemonėms – 30,00 Eur) apie 400,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo l. 2 – 4). Ieškovė nedirba, namuose prižiūri dukrą Augustę (elektroninės bylos apyrašo l. 72 – 73). A. K. neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių (elektroninės bylos apyrašo l. 1, 11). Ieškovės šeimos pajamas sudaro 242,00 Eur socialinė pašalpa, 104,00 Eur išmoka vaikams ir 68,00 Eur išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo (K. Š.), t. y. bendros ieškovės šeimos mėnesio pajamos yra 414,00 Eur (elektroninės bylos apyrašo l. 8, 72 – 73). K. K. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (elektroninės bylos apyrašo l. 40, 41). VSDFV duomenų apie atsakovo darbo vietą nėra, mėnesio socialinio draudimo įmokos 2018 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais buvo skaičiuojamas nuo 247,00 Eur pajamų, 2018 m. balandžio mėnesį – nuo 82,33 Eur pajamų (elektroninės bylos apyrašo l. 40, 41). Atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje (elektroninės bylos apyrašo l. 72 – 73).

8. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

9. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdžiuose, apie kuriuos atsakovui pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo l. 35, 43 – 44, 50, 61, 75), nedalyvavo, todėl daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų dukrą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neprieštaravo reikalavimui šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2018 m. gruodžio 14 d. išvadoje Nr. 4SD-2740 nurodyta, kad šeimos buities ir gyvenimo patenkinamos, aplinka tinkama augti nepilnamečiams vaikams. Išvadoje taip pat nurodyta, kad, ieškovės teigimu, ji su atsakovu negyvena nuo 2018 m. liepos mėnesio, šalims gyvenant skyrium K. K. dukrą aplankė du kartus, buvo atvykęs labai trumpai – apie 5-10 minučių, yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auklėjimo. Ieškovė su dukra gyvena nuo pat gimimo.

10. Remiantis paminėtu, daroma išvada, kad ieškovės ir nepilnametės dukros tarpusavio emocinis ryšys yra glaudesnis, šalių nepilnametei dukrai ieškovės aplinka yra įprastinė aplinka, joje yra susiformavę šalių nepilnametės dukros socialiniai ryšiai. Vertinama ir tai, kad sprendimo priėmimo metu nepilnametė A. K. neturi dvejų metų, todėl akivaizdu, jog tokio amžiaus vaikas yra emociškai prisirišęs prie mamos, pripratęs prie įprastinių gyvenimo sąlygų, aplinkos bei jį supančių artimų žmonių. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad ieškovė su dukra visą laiką gyvena kartu, ieškovės teigimu, pastaruosius pusę metų dukra tėvą matė tik du kartus, tėvas dukra nesirūpina, teismas sprendžia, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis reglamentuoja, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

12. Ieškovė prašo teismo nustatyti jos siūlomą skyrium gyvenančio tėvo K. K. bendravimo su dukra A. K. tvarką, t. y. nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra A. K. neribojant laiko ir vietos. Spręsdamas dėl vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, teismas pažymi, kad ieškovės ieškinyje prašoma nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, teismo vertinimu, sudaro galimybes skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra surinkta (pateikta) jokių įrodymų, kad ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka galėtų turėti kokios nors neigiamos įtakos A. K. teisėms ar teisėtiems interesams. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo aktyvus ir nepateikė pasiūlymų dėl jo bendravimo su nepilnamete dukra A. K. tvarkos. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė nedraudžia vaikui bendrauti su tėvu, tačiau tėvas su dukra bendrauja retai. Duomenų, kad vaikas su tėvu nesutartų, kiltų ginčai dėl bendravimo, nėra. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė keisti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos ir nėra duomenų, kad atsakovas pažeidinėja vaiko teises, teismas nustato ieškovės ieškinyje siūlomą skyrium gyvenančio tėvo K. K. bendravimo su dukra A. K. tvarką, t. y. kad atsakovas tėvas K. K. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. K. pagal tėvų susitarimą be apribojimų.

13. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

14. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 555,00 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

15. Ieškovė nedirba, namuose prižiūri dukrą Augustę. Jos šeimoje be nepilnametės dukros A. K. auga sūnus K. Š., gimęs 2015 m. sausio 15 d. A. K. neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Ieškovės šeimos pajamas sudaro 242,00 Eur socialinė pašalpa, 104,00 Eur išmoka vaikams ir 68,00 Eur išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo (K. Š.), t. y. bendros ieškovės šeimos mėnesio pajamos yra 414,00 Eur. Ieškovė nesusituokusi, atsakovas gyvena atskirai, todėl jai vienai tenka ir būsto išlaikymo išlaidos. Duomenų, patvirtinančių su būsto išlaikymu susijusias išlaidas ieškovė nepateikė. Kadangi su ieškove lieka gyventi vaikas, jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad dukros poreikiams reikia apie 400,00 Eur per mėnesį. Išlaidos sudaro: maitinimui – 150,00 Eur, aprangai, avalynei – 50,00 Eur, būsto išlaikymui – 70,00 Eur vienam asmeniui, namų apyvokos daiktams – 20,00 Eur, vaistams, vitaminams – 30,00 Eur, sauskelnėms – 40,00 Eur, vaiko lavinimo priemonėms – 10,00 Eur, higienos priemonėms – 30,00 Eur.

17. Minėta, sprendžiant klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, svarbi aplinkybė yra realių vaiko poreikių nustatymas. Be to, vaiko poreikiai turi būti vertinami protingai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismas mano, kad ieškovės nurodytas išlaidų, tenkančių kasdienių dukros poreikių tenkinimui, dydis pilna apimtimi nėra objektyviai pagrįstas ir iš dalies neatitinka protingumo kriterijų. Ieškovė nepateikė su vaiko poreikiais susijusias išlaidas patvirtinančių duomenų, teismo posėdyje nurodė, kad vaikas yra sveikas, specialių poreikių nėra nustatyta, taip pat negalėjo paaiškinti, kas sudaro ieškovės nurodytas 20,00 Eur dydžio išlaidas namų apyvokos daiktams, be to, patikslino, kad ieškinyje nurodyta 70,00 Eur dydžio suma būsto išlaikymui, yra tenkanti ne vienam asmeniui, bet visiems (2019 m. sausio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas).

18. Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes ieškovės finansinė padėtis yra sunki, todėl, teismo vertinimu, ieškovė gali tenkinti tik minimalius dukros poreikius. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, t.y. tai, kad ieškovės dukra A. K. šiuo metu yra vienerių metų ir keturių mėnesių amžiaus, todėl jai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, reikalingos įvairios vaiko lavinimo priemonės, higienos priemonės, visgi, daroma išvada, kad šiuo atveju išlaidos vaiko išlaikymui yra nepagrįstai padidintos – ieškovės nurodomos 20,00 Eur dydžio išlaidos skiriamos vaikui namų apyvokos daiktams per mėnesį, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį ir vaiko poreikius, vertintinos kaip nebūtinos ir neprotingos tenkinant vaiko poreikius išlaidos, be to, vaikui tenkanti mėnesio būsto išlaikymo išlaidų dalis, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, yra apie 23,00 Eur, todėl ieškovės argumentas, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia apie 400,00 Eur yra nepagrįstas.

19. Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (555,00 Eur), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta (vaikas nėra nuolatinis ligonis, neserga konkrečiomis ligomis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė, jog realiems vaiko poreikiams reikalinga 400,00 Eur per mėnesį, konstatuojama, jog vaiko poreikius užtikrina 360,00 Eur suma per mėnesį, kuri vertintina kaip protinga ir pakankama vaiko poreikiams užtikrinti.

20. Ieškovės turtinė padėtis nėra gera, šiuo metu ji, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas, pati nebūtų pajėgi teikti dukros A. K. išlaikymui po 180,00 Eur kas mėnesį. Tačiau, byloje nėra duomenų, jog ieškovė nedarbinga ar turi sveikatos problemų. Teismo vertinimu, ieškovė sveika, darbinga, darbingo amžiaus, gali dirbti, ir įsidarbinusi turėtų galimybę teikti 180,00 Eur dydžio išlaikymą dukrai.

21. Atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. VSDFV duomenų apie atsakovo darbo vietą nėra, mėnesio socialinio draudimo įmokos 2018 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais buvo skaičiuojamas nuo 247,00 Eur pajamų, 2018 m. balandžio mėnesį – nuo 82,33 Eur pajamų. Atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje. Duomenų apie jo kitus išlaikytinius byloje nėra. Remiantis šiais duomenimis, atsakovo turtinė padėtis vertinama kaip sunki. Tačiau, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas tol, kol jie gyveno kartu, ją išlaikė, dirbo statybų sektoriuje nelegaliai. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tinkamai informuotas į teismo posėdžius neatvyko. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus byloje nėra, duomenų, jog dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali prisidėti prie dukros A. K. išlaikymo ar kad priteisus iš jo ieškovės prašomą dukros išlaikymo sumą jis būtų priverstas (įpareigojamas) teikti didesnį išlaikymą nei objektyviai leidžia jo turtinė padėtis ir (ar) galimybės gauti tokias pajamas atsakovas taip pat nepateikė.

22. Nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukros turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo (CPK 178 straipsnis). Dėl nepakankamų pajamų turėjimo atsakovas nėra atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką A. K.. Atsakovui nepateikus išsamių duomenų apie pajamas ir jų gavimo laikotarpį bei turimą turtą bei kitas svarbias aplinkybes, reikšmingas nustatant atsakovo turtinę padėtį, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog visos abejonės dėl tėvų turtinės padėties vertintinos vaiko interesų naudai, apie atsakovo turtinę padėtį sprendžia iš byloje esančių duomenų. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad atsakovas gali ir privalo materialiai prisidėti prie dukros A. K. išlaikymo, turėtų galimybę teikti savo nepilnametei dukrai A. K. 180,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

23. Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, teismo nuomone, šiuo metu gali būti nustatytas šalių dukros poreikius patenkinantis išlaikymo dydis – 360,00 Eur, nenustatyta žymaus šalių turtinės padėties skirtumo, dėl to pripažįstama, kad nėra pagrindo nukrypti nuo abiejų tėvų teikiamo vaikui išlaikymo lygių dalių principo, todėl abu tėvai išlaikymą dukrai turi teikti lygiomis dalimis po 180,00 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnyje įtvirtintu nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principu, iš atsakovo nepilnametei dukrai A. K. išlaikyti priteisiama 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. rugpjūčio 14 d.) iki vaiko pilnametystės. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad vaiko išlaikymui gautas sumas ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

24. Šalims išaiškinama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 19 d. teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. pažyma Nr. NTP-7-6984, kurioje nurodyta, jog valstybė byloje dėl valstybės garantuojamos pagalbos teikimo ieškovei A. K. patyrė 130,00 Eur išlaidų (elektroninės bylos apyrašo l. 52). Teismas šioje byloje patyrė 21,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. vasario 15 d. sprendimu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jai suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (elektroninės bylos apyrašo l. 9 – 10).

26. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Patenkinus 96,67 procentus ieškovės reikalavimų (reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 procentų, reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo patenkintas 100 procentų, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 90 procentų (180,00 x 100/200) (100 proc. + 100 proc. + 90 proc.)/3), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisiama 125,67 Eur (96,67 procentai nuo 130,00 Eur) ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei civilinėje byloje buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, iš ieškovės jai tenkanti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis nepriteisiama.

27. Kaip minėta, teismas šioje byloje patyrė 21,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 20,42 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (96,67 procentai nuo 21,12 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei civilinėje byloje buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, iš ieškovės jai tenkanti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis nepriteisiama.

28. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 54,00 Eur dydžio žyminis mokestis (200,00 Eur × 12 mėn. × 3 proc. = 54,00 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinus 90 procentų, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 49,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo mokamas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo tenkinamas visiškai, o nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė atleista, iš atsakovo priteisiama 75,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Taigi, viso iš atsakovo priteisiama 124,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo tėvo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką pagal tėvų susitarimą be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. rugpjūčio 14 d.) iki jo pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 125,67 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus ir šešiasdešimt septynis centus) išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 124,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 20,42 Eur (dvidešimt eurų ir keturiasdešimt du centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.