Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2020-12-03 · Civilinė byla Nr. e2VP-11702-494/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
e2VP-11702-494/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00895-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Pareiškėjas
T. K.
Suinteresuotas asmuo
S. M., VĮ ,,Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-11702-494/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00895-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.12.3 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 3 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. K. prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, suinteresuoti asmenys – S. M., VĮ ,,Turto bankas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regio apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu tenkino pareiškėjos T. K. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos tėvo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

2. 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas pareiškėjos prašymas dėl sprendimo išaiškinimo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos T. K. tėvas J. K. J. K. buvo sudaręs santuoką su I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) ir nutraukta (duomenys neskelbtini). Pareiškėja T. K. yra J. K. ir I. K. (dabartinė pavardė – N.) duktė.

3. Vilniaus miesto Vilniaus rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo padalintas buvusių sutuoktinių J. K. ir I. K. turtas. Sprendimu, be kito dalintino turto, buvo padalintas kooperatyvinis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y.:

3.1. Sprendimu I. K. skirtas antras aukštas su kambariais, plane pažymėtais 9,6 kv. m., 10,2 kv. m., 17,3 kv. m. ir koridorius 4,7 kv. m., taip pat skirtos 15,0 kv. m., 6,8 kv. m. ir 10,6 kv. m. ploto paskirties patalpos;

3.2. Sprendimu J. K. skirti 4,8 kv. m. ir 17,4 kv. m. ploto kambariai pirmame aukšte, taip pat skirtos 20 kv. m. patalpos;

3.3. Sprendimu nustatyta, kad virtuvė, vonios kambarys, tualetas ir kitos pagalbinės patalpos paliekamos abiejų šalių (bendram) naudojimui.

4. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota I. K. (dabartinė pavardė – N.) nuosavybės teisė į 71/100 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

5. Nekilnojamojo turto registre liko neįregistruota J. K. nuosavybės teisė į jam sprendimu atidalintą nuosavybės teisės 29/100 namo dalį. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, jog iki šiol nėra įregistruotos nuosavybės teisės 29/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

6. Po J. K. mirties jam priklausiusią gyvenamojo namo dalį faktiškai pradėjo valdyti jo dukra, T. K.

Šalies argumentai

7. T. K. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, su pareiškimu dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą (susidedantį iš gyvenamojo namo 29/100 dalių, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)), pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti.

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-4003-494/2020, tenkintas T. K. pareiškimas. 2020 m. gegužės 18 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.

9. 2020 m. liepos 2 d. T. K. kreipėsi į Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarę O. Ž. su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusiam tėvui J. K. priklausiusią dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

10. 2020 m. liepos 2 d. T. K. buvo išduotas Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės O. Ž. liudijimas (toliau – liudijimas), kuriuo nustatytas juridinis faktas, kad įpėdinė T. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Šalies argumentai

11. Pareiškėja T. K. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu dėl nuosavybės teisių įregistravimą į gyvenamojo namo 29/100 dalių, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

12. VĮ „Registrų centras“ 2020 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą netenkinti T. K. prašymo (priedas Nr. 3). VĮ „Registrų centras“ 2020 m. liepos 2 d. sprendime nurodė, kad „<...> Jūsų kartu su 2020 m. rugsėjo 2 d. prašymu pateiktas Vilniaus rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. 21-415-76, neatitinka aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimų, t. y. jame nėra Nekilnojamojo turto registro įstatyme numatytų duomenų, būtinų asmenims bei nekilnojamiesiems daiktams, susijusiems su registracija, identifikuoti ir nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimą į aukščiau minėtus nekilnojamuosius daiktus, Jūsų prašymas įregistruoti J. K. nuosavybės teise, netinkintinas“.

13. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalis (toliau – CPK) nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

14. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, šis sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis.

15. 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu (toliau – teismo sprendimas) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad T. K. priėmė palikimą po tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą, pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog turtas, kurį T. K. pradėjo faktiškai valdyti po tėvo J. K. mirties susidedantį iš gyvenamojo namo 29/100 dalių, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. J. K. priklausiusią turto dalį, į kurią Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota J. K. nuosavybės teisė). Vis dėl to, pagal 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą VĮ „Registrų centras“ atsisako Nekilnojamojo turto registre įregistruoti T. K. nuosavybės teisės dalį į nurodytą turtą, teigiant, jog turtas nėra pakankamai identifikuotas.

Motyvuojamoji dalis

16. Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas nustatyti faktą, kuris turi būti įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje arba įformintas kitose institucijose, yra pagrindas šį faktą ten įregistruoti arba įforminti, tačiau neprilygsta tų institucijų išduodamiems dokumentams.

17. Aplinkybę, kad būtent 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad T. K. priėmė palikimą po tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą (susidedantį iš gyvenamojo namo 29/100 dalių, kurio unikalus numeris 4(duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)), pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti patvirtina sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismo nustatytos aplinkybės: „<...> Vilniaus miesto Vilniaus rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo padalintas buvusių sutuoktinių J. K. ir I. K. turtas. <...> Sprendimu, be kito dalintino turto, buvo padalintas kooperatyvinis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. sprendimu I. K. antras aukštas su kambariais, plane pažymėtais 9,6 kv. m., 10,2 kv. m., 17,3 kv. m. ir koridorius 4,7 kv. m., taip pat skirtos 15,0 kv. m., 6,8 kv. m. ir 10,6 kv. m. ploto paskirties patalpos; sprendimu J. K. skirti 4,8 kv. m. ir 17,4 kv. m. ploto kambariai pirmame aukšte, taip pat skirtos 20 kv. m. patalpos, plane pažymėtos l-l; sprendimu nustatyta, kad virtuvė, vonios kambarys, tualetas ir kitos pagalbinės patalpos paliekamos abiejų šalių (bendram) naudojimui <...> Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota I. K. (dabartinė pavardė – N.) <...> nuosavybės teisė į 71/100 dalį gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota J. K. nuosavybės teisė į 29/100 dalį namo. <...> “.

18. Prašo išaiškinti 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą (toliau – teismo sprendimas), priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-4003-494/2020, ar sprendimu nustatytas juridinis faktas, kad T. K. priėmė palikimą po tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą, susidedantį iš gyvenamojo namo 29/100 dalių, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti.

Pareiškėjos prašymas netenkintinas.

19. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, kuriam turi būti taikoma vykdymo procedūra, laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį. Tai reiškia, kad kol neatlikti visi veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, teismas pagal CPK 278 straipsnį turi teisę išaiškinti neaiškų savo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010).

21. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010). Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

22. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo, kad teismas išaiškintų, jog ji, T. K. priėmė palikimą po tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą, susidedantį iš gyvenamojo namo 29/100 dalių, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti.

24. Pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi aukščiau nurodytas teismo sprendimas yra aiškus ir konkretus - nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos tėvo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio bylose teismas nenustatinėja palikimo sudėties, kiekio ir pan., o tik konstatuoja palikimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, priėmimo faktą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jog teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, neatlieka palikto turto kiekio, jo dalių nustatymo, paveldėtino turto identifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).

25. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje pateiktas notarės O. Ž. išduotas liudijimas, kuris tik patvirtina, kad po J. K. mirties yra užvesta Paveldėjimo teisės byla Nr. 49/2020 ir pagal esančius dokumentus mirusiojo įstatyminė įpėdinė yra pareiškėja T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bei liudijime nurodyta, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Minėtas dokumentas nėra paveldėjimo teisės liudijimas, todėl, kad VĮ ,,Registrų centras“ minėto liudijimo pagrindu pagrįstai atsisakė registruoti pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą pareiškėjos vardu. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjos nurodytas nekilnojamasis turtas (jo dalis) Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas pareiškėjos mirusiojo tėvo nuosavybės teise. Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiškėja, prašydama išaiškinti teismo sprendimą, pasirinko netinkamą būdą ginti savo pažeistas teises.

26. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis) ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio mėn. 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008. ir kt.) pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas, kaip toks, nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Taigi nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Taigi, nėra svarbus teisinės registracijos atlikimo faktas, kadangi paveldimais objektais gali būti visi palikėjo turėti materialūs ir nematerialūs dalykai, nepriklausomai nuo jų registravimo viešame registre. Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymo tenkinti jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl prašymas atmestinas (CPK 178 str.).

27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjos T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 18 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4003-494/2020 išaiškinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė