Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-05-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-4003-494/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-4003-494/2020Sprendimas · 2020-05-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. e2VP-11702-494/2020Nutartis · 2020-12-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-18
Bylos Nr.
e2YT-4003-494/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00895-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Pareiškėjas
T. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4003-494/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00895-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. K. pareiškimą suintersuotiems asmenims S. M. ir VĮ ,,Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą (susidedantį iš gyvenamojo namo 29/100 dalių, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)), pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti.

Pareiškime nurodė, kad 2013 m. vasario 9 d. mirė pareiškėjos T. K. tėvas J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pridedama mirties liudijimo išraško kopija - priedas Nr. 1). J. K. buvo sudaręs dvi santuokas, t. y. pirma santuoka sudaryta su I. K. ((duomenys neskelbtini)), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) ir nutraukta (duomenys neskelbtini); antra santuoka sudaryta su L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) ir nutraukta (duomenys neskelbtini) J. K. santuokoje su I. K. susilaukė vaikų: T. K. (pareiškėja) ir S. M. (pridedama Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmens duomenis, gimimo liudijimų, pasų ir santuokos liudijimo kopijos, priedai Nr. 2, 3, 4 ir 5). J. K. daugiau vaikų neturėjo. Pridedame 2020 m. sausio 30 d. Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro liudijimą, kuris patvirtina, jog po J. K. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta (priedas Nr. 6). Vilniaus miesto Vilniaus rajono liaudies teismo 1976 m. birželio 3 d. sprendimu buvo padalintas buvusių sutuoktinių J. K. ir I. K. turtas, (priedas Nr. 7). Sprendimu, be kito dalintino turto, buvo padalintas kooperatyvinis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. sprendimu I. K. skirtas antras aukštas su kambariais, plane pažymėtais 9,6 kv. m., 10,2 kv. m., 17,3 kv. m. ir koridorius 4,7 kv. m., taip pat skirtos 15,0 kv. m., 6,8 kv. m. ir 10,6 kv. m. ploto paskirties patalpos; sprendimu J. K. skirti 4,8 kv. m. ir 17,4 kv. m. ploto kambariai pirmame aukšte, taip pat skirtos 20 kv. m. patalpos, plane pažymėtos l-l; sprendimu nustatyta, kad virtuvė, vonios kambarys, tualetas ir kitos pagalbinės patalpos paliekamos abiejų šalių (bendram) naudojimui. Sprendimo pagrindu pareiškėjos mamai ir mirusiam tėvui buvo padalinta nuosavybės teisė į namo dalis. Šio Sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota I. K. (dabartinė pavardė – N.), (priedas Nr. 8) nuosavybės teisė į 71/100 dalį gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota J. K. nuosavybės teisė į 29/100 dalį namo. Po J. K. mirties jam priklausiusią namo dalį faktiškai pradėjo valdyti T. K.. Pareiškėja iki šiol faktiškai valdo J. K. priklaususią namo dalį. J. K. esant gyvam, jam pagal sprendimą priklausanti nuosavybės teisė į 29/100 dalis namo nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Todėl po palikėjo mirties nebuvo galima atlikti juridinių veiksmų dėl J. K. nuosavybės teisių įregistravimo. Kitokia, ne teismo tvarka, pareiškėja negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančią dokumentų, jog pareiškėja faktiškai valdydama priėmė palikimą į J. K. nuosavybės teise priklausiusią 29/100 dalį Namo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepime nurodė, kad jai yra žinoma, jog jos sesuo, pareiškėja T. K., kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo J. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) jo palikimą priėmė T. K., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Bei tai, jog juridinį faktą prašoma nustatyti dėl velioniui J. K. priklausiusio nekilnojamojo turto (gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini)) įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Ji, S. M., su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis visiškai sutinka ir neprieštarauja, kad būtų tenkintas T. K. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad T. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (liudijimo išraško kopija - priedas Nr. 1). J. K. buvo sudaręs dvi santuokas, t. y. pirma santuoka sudaryta su I. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) ir nutraukta (duomenys neskelbtini); antra santuoka sudaryta su L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) ir nutraukta (duomenys neskelbtini) J. K. santuokoje su I. K. susilaukė vaikų: T. K. (pareiškėja) ir S. M. (pridedama Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmens duomenis, gimimo liudijimų, pasų ir santuokos liudijimo kopijos, priedai Nr. 2, 3, 4 ir 5). 2020 m. sausio 30 d. Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro liudijimą, kuris patvirtina, jog po J. K. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta (priedas Nr. 6). Vilniaus miesto Vilniaus rajono liaudies teismo 1976 m. birželio 3 d. sprendimu buvo padalintas buvusių sutuoktinių J. K. ir I. K. turtas, (priedas Nr. 7). Sprendimu, be kito dalintino turto, buvo padalintas kooperatyvinis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. sprendimu I. K. skirtas antras aukštas su kambariais, plane pažymėtais 9,6 kv. m., 10,2 kv. m., 17,3 kv. m. ir koridorius 4,7 kv. m., taip pat skirtos 15,0 kv. m., 6,8 kv. m. ir 10,6 kv. m. ploto paskirties patalpos; sprendimu J. K. skirti 4,8 kv. m. ir 17,4 kv. m. ploto kambariai pirmame aukšte, taip pat skirtos 20 kv. m. patalpos, plane pažymėtos l-l; sprendimu nustatyta, kad virtuvė, vonios kambarys, tualetas ir kitos pagalbinės patalpos paliekamos abiejų šalių (bendram) naudojimui. Sprendimo pagrindu pareiškėjos mamai ir mirusiam tėvui buvo padalinta nuosavybės teisė į namo dalis. Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota I. K. (dabartinė pavardė – N.), (priedas Nr. 8) nuosavybės teisė į 71/100 dalį gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota J. K. nuosavybės teisė į 29/100 dalį namo. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja per tris mėnesius po jos tėvo J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė 2013 m. vasario 9 d. pradėjo naudotis tėvui priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – CK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėja T. K. po jo tėvo J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos tėvo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė