Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui G. J. ir trečiajam asmeniui D. J. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Sūnus turi sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) problemų, todėl reikalinga pirkti vaistus, papildus, kainuoja kelionės pas gydytojus, turi lankyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Viskas yra apmokama iš jos vienos sąskaitos. Per mėnesį išlaidos sūnui sudaro apie 500 Eurų. Tačiau yra paskutiniai mokslo metai (duomenys neskelbtini), todėl yra papildomų išlaidų vinjetėms, mokslo baigimo švenčių išlaidos. Ji dirba mokytoja ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, jos pajamos per mėnesį , atskaičius mokesčius yra 900 Eur. Jai atsakovas sakė, jog kol gydosi negali teikti išlaikymo. Sūnus planuoja studijuoti aukštojoje mokymosi įstaigoje, turto neturi, todėl pats save išlaikyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Ieškinys tenkinamas iš dalies.

2. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

3. Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo tėvai yra atsakovas ir trečiasis asmuo. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šiuo metu ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, kaip nurodė trečiasis asmuo – mokosi gerai ir ketina toliau mokytis aukštojoje mokykloje ir įgyti specialybę. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas nors yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau šiuo metu negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį savo laiko privalo skirti mokymuisi, kadangi tai yra gimnazijos baigiamieji metai, privalu ruoštis egzaminams. Taigi teismas sprendžia, kad pilnamečio ieškovo galimybės gauti savarankiškas pajamas iš darbinės veiklos šiame gyvenimo etape yra ribotos.

7. Sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiam (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje besimokančiam vaikui teikimo, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti.

8. Iš bylos dokumentų ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad trečiojo asmens, ieškovo motinos, gaunamos pajamos sudaro vidutiniškai apie 900 Eur. Atsakovas šiuo metu yra registruotas bedarbis ir gauna 922,73 Eur bedarbio pašalpą. Trečiojo asmens parodymais, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas turi sveikatos problemų, gydymui į mėnesį reikalinga apie 80 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, jog turi Biržų rajone namų valdą, kuriai yra registruota Hipoteka. Atsakovas yra skolingas kredito įstaigai (duomenys neskelbtini) Eur, mėnesinė paskolos įmoka sudaro 39,25 Eur (sprendimo priėmimo dienai). Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Iš atsakovo pateiktų duomenų, atstovės paaiškinimų matyti, jog atsakovas turi laikinų sveikatos problemų, kas lemia jo laikiną nedarbingumą. Atsakovas nepateikė teismui pilnų duomenų apie savo turtinę padėtį (turimą registruotiną turtą, išskyrus nekilnojamą turtą). Atsakovo atstovė teismui pateikė duomenis, jog atsakovas ieškovui sumokėjo 700 Eur dydžio išlaikymą. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra tokia bloga, kad jis negalėtų teikti reikalingo dydžio paramos savo pilnamečiui sūnui (daugiau nei 100 Eur per mėnesį). Teismo vertinimu, toks paramos teikimas pilnamečiam vaikui nepakenks atsakovo finansiniam stabilumui ir iš esmės nepablogins jo turtinės padėties, atsakovas turi profesiją, sveikatos sutrikimai yra laikini (kitokių duomenų nepateikta).

9. Teismas pažymi, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, todėl abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Iš byloje pateiktų įrodymų, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų nustatyta, kad ieškovo motina vykdo šią pareigą ir pilnai išlaiko ieškovą jam besimokant (duomenys neskelbtini). Vertinant šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad ieškovo tėvų turtinė padėtis yra panaši. Todėl teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuoja, kad ieškovas turi pagrindo reikalauti, kad atsakovas, jam besimokant gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, teiktų jam reikalingo būtinojo išlaikymo dalį.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas be gaunamos socialinės 72,50 Eur išmokos („Vaiko pinigai“) kitų savarankiškų pajamų neturi, jokio nuosavybės teise priklausančio turto, savęs išlaikyti negali, nes šiuo metu mokosi gimnazijoje, sprendžia, kad ieškovas turi būti remiamas abiejų tėvų ir abu tėvai turi užtikrinti būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingą sumą.

11. Nors ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo minimalioms išlaidos patenkinti kas mėnesį reikalinga 600 Eur suma, o besimokant aukštojoje mokykloje 750 Eur suma teismas, įvertindamas aplinkybes, kad atsakovas ieškovui anksčiau teikė kasmėnesinį išlaikymą, atsižvelgdamas į ieškovo amžių, į teismų praktikoje taikomą MMA dydžio išlaikymo vaikui orientacinį kriterijų (šiuo metu 730 Eur), į ieškovo sveikatos būklę, sprendžia, jog ieškovui iš atsakovo priteistina po 240 Eur kas mėnesį mokamos paramos iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į ieškovo sąskaitą iki einamo mėnesio 20d. Darydamas tokias išvadas, teismas atsižvelgia ne tik į ieškovo nurodytus poreikius, bet ir jo tėvų turtinę padėtį, darbingumo lygį, tėvų būtinuosius poreikius ir galimybes teikti paramą ieškovui.

12. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovas tapo pilnamečiu 2021-10-16, todėl nuo šios dienos ieškovui priteistinas išlaikymas iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini).

13. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ne tik iki jis mokysis vidurinėje mokykloje ((duomenys neskelbtini) ), bet ir iki jis mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai.

14. Pažymėtina, kad CK 3.192¹ straipsnis reglamentuoja, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. <...>. Taigi, įstatymų leidėjas, išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Visų pirma, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje (preliminarūs sprendimai). Be to, įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų išlaikymo priteisimo sąlygų egzistavimas ir kriterijų atitikimas, kaip antai: vaiko ir tėvų turtinė padėtis, vaiko protingos galimybės pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, valstybės remiamo kreditavimo galimybės, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, tėvų galimybės teikti išlaikymą ir kt. sprendžiant dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, turi būti nustatomi ir vertinami vaikui jau mokantis aukštojoje mokykloje, o ne tikintis tai daryti. Pilnamečiam vaikui, įgijus vidurinį išsilavinimą vidurinėje mokykloje, atsiranda kitokios galimybės savarankiškai pasirūpinti pragyvenimu – įvairios studijų formos, galimybė dirbti, gauti lengvatinį studijų kreditą ir kt. Tuo tarpu mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Profesinės mokyklos moksleivis ar aukštosios mokyklos studentas neretai jau turi galimybę derinti vienu metu ir mokymąsi, ir darbą, savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui, kai gaunama stipendija nėra pakankama būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, t. y. paramos būtinumo ir dydžio klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į kokią aukštąją ar profesinę mokyklą ieškovė įstos, kokiomis sąlygomis, kokia bus tuo metu ieškovės tėvo ir motinos turtinė padėtis ir pan. (pvz.: Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-478-210/2014 ; Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutartis civ. byloje Nr. 2A-889-730/2014;Vilniaus apygardos teismo 2014-10-06 nutartis civ. byloje Nr. 2A-2424-467/2014 ir kt.).

15. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, vertina, kad ieškovas aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje dar nesimoko ir į jį neįstojo, jei įstos, tai neaišku kada, be to, gali gauti stipendiją, kreditą ir besikeičiančią ekonominę situaciją, todėl neaišku, ar bus reikalinga parama, o jei bus reikalinga tai kokio dydžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo atveju išlaikymas priteistinas tik iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai.

16. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

18. Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo į valstybės pajamas yra priteistinas 44 Eur (240 Eur x 9 mėn. – 700 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis už patenkintą ieškovo turtinį reikalavimą (už išlaikymo priteisimą), nuo kurio mokėjimo ieškovas, paduodant teismui ieškinį, atleistas. Taip pat iš atsakovo, proporcingai patenkintiems reikalavimams, priteistinos 20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir 220 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui išlaidų. Iš viso - 284 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą (išlaikymą) ieškovui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po du šimtus keturiasdešimt eurų kiekvieną mėnesį nuo 2021-10-16 d. iki ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į D. J. sąskaitą iki einamojo mėnesio 20d.

Sprendimo dalį dėl paramos (išlaikymo) periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus bylinėjimosi išlaidų, sumokant šias išlaidas Valstybei. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.