Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-04 · Civilinė byla Nr. 2-2200/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-09-30Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-12-04Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-04
Bylos Nr.
2-2200/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00724-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Višinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės LKW Transporto
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2200/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00724-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.;126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės LKW Transporto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Rimvija“, civilinėje byloje Nr. B2-2400-260/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės LKW Transporto ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Rimvija“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teisme 2014 m. rugpjūčio 20 d. priimtas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) LKW Transporto pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Rimvija“. Ieškovas nurodė, kad atsakovo skola ieškovui pagal 2013 m. spalio 10 d. sudarytą sutartį–užsakymą sudaro 17 436,64 Lt, tačiau iki šiol atsakovas nepadengė šio įsipareigojimo.

Atsiliepimas

Kauno apygardos teismas, atsižvelgęs į UAB „Rimvija“ vadovo pateiktą atsiliepimą ir prie jo pridėtus duomenis apie įmonės turtinę padėtį, liudijančius, kad UAB „Rimvija“ turimo turto nepakaks administravimo išlaidoms apmokėti, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui UAB LKW Transportui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 8 000 Lt, reikalingus administravimo išlaidoms apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Rimvija”.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog per teismo nustatytą terminą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikęs asmuo neįmokėjo į teismo sąskaitą nustatyto dydžio sumos, reikalingos administravimo išlaidoms apmokėti, ir nepateikė administratoriaus sutikimo administruoti įmonę, prisiimant riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, atsisakytina kelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB LKW Transportas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

UAB „Rimvija“ pateiktame 2014 m. rugpjūčio 13 d. balanse aiškiai nurodyta, kad bendrovė turi 20 485 Lt trumpalaikio turto, kurį, remiantis finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto duomenimis, sudaro 18 300 Lt debitorinis įsiskolinimas, 5 Lt piniginių lėšų likutis, 57 Lt gautino PVM bei 2 123 Lt suma pas atskaitingą asmenį. Taigi bankroto administratorius turėtų realią galimybę išsiieškoti administravimo išlaidas iš trumpalaikio turto, be to, patikrinęs paskutiniųjų trejų metų įmonės veiklos dokumentus, aptikti sandorius, prieštaraujančius įmonės veiklos interesams, ir prisiteisti papildomų lėšų.Iš įmonės pelno (nuostolių) ataskaitų aiškiai matomas sąstingis įmonės veikloje. Įmonė nesistengia, kad padidėtų jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Vilkinant laiką, ne tik kreditoriai patiria nuostolį, bet ir mažėja galimybė atgauti debitorinį įsiskolinimą.Teismui atsisakius iškelti bankroto bylą, ieškovas ne tik patirs nuostolių dėl neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas bet dar ir turės susimokėti pelno mokesčio dalį nuo negautų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui UAB „Rimvija“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Nagrinėjamos bylos kontekste visų pirma pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Pagal Lietuvos ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus.

ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai: 1) teismas pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šioje dalyje nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą; 2) šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir pasiūlė administratoriaus kandidatūrą bei pateikė administratoriaus sutikimą administruoti įmonę, prisiimant riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų; 3) šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodytas kreditorius pateikė pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.

Iš UAB „Rimvija“ 2014 m. rugpjūčio 13 d. balanso matyti, kad UAB „Rimvija“ iš viso turi turto už 20 613 Lt, iš kurių net 20 480 Lt sudaro per vienerius metus gautinos sumos. UAB „Rimvija“ pateikto skolų sąrašo ir finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto duomenimis, 20 480 Lt sumą sudaro 18 300 Lt PMD Logisic, SIA įsiskolinimas, kuris turėjo būti padengtas dar 2013 m. gruodžio 12 d. ir kurio atgavimo perspektyvos, atsižvelgus į UAB „Rimvija“ pateiktą paaiškinimą dėl vykstančios skolininko paieškos, nėra aiškios; taip pat 2 123 Lt suma esanti pas atskaitingą asmenį; 57 Lt gautino PVM. Piniginių lėšų banke likutis sudaro 5 Lt. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „Rimvija“ jokio turto neturi. UAB „Rimvija“ ilgalaikį turtą sudaro tik nematerialus turtas, įvertintas 128 Lt.

Kauno apygardos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nustatytus duomenis, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pasiūlė UAB LKW Transportui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 8 000 Lt įmoką.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida, kad įmonės turto nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, ir išvada, jog ieškovui nesumokėjus teismo nustatytos įmokos nekeltina bankroto byla atsakovui. Apelianto deklaratyvūs samprotavimai apie tai, kad bankroto administratorius galėtų išsiieškoti administravimo išlaidas iš nurodyto trumpalaikio turto, kurio, kaip minėta, atgavimo galimybė yra neaiški, pačiam apeliantui nepateikus jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių jo teiginius apie išsiieškojimo galimybę (CPK 12, 178 straipsniai), neįrodo realios galimybės iškelti bankroto bylą ir nesivadovauti ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu įpareigojimu.

Pažymėtina, kad UAB LKW Transportas nustatytu terminu įmokos nesumokėjo, taip pat byloje nėra duomenų, kad UAB LKW Transportas būtų kreipęsis dėl šios sumos sumažinimo. Ieškovas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, pateikė bankroto administratoriaus UAB „Acountera“ sutikimą administruoti atsakovą. Sutikime nebuvo išreikšta bankroto administratoriaus valia prisiimti riziką, kad tuo atveju, jei įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai, šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų. Be to, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, tuo atveju, jei apeliantas (ieškovas) nepatenka į ĮBĮ 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytų kreditorių sąrašą, jo pateiktas siūlomo bankroto administratoriaus sutikimas administruoti įmonę vertinamas ne kaip sutikimas administruoti įmonę, prisiimant riziką, bet vienas iš kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo procedūrinių reikalavimų (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2766/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nepatenka į ĮBĮ 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytų kreditorių sąrašą, be to, nesumokėjo pirmosios instancijos teismo nustatytos įmokos į depozitinę sąskaitą, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo iškelti atsakovui UAB „Rimvija“ bankroto bylą.

Bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėti lūkesčiai bei interesai yra apginami ne tuomet, kai skolininkui iškeliama bankroto byla, o tuomet, kai iš bankrutuojančios įmonės turto yra patenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Kadangi kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami tik po to, kai yra padengiamos bankroto administravimo išlaidos, akivaizdu, kad tuomet, kai neužtenka bankrutuojančios įmonės turto net administravimo išlaidoms padengti, nei vieno kreditoriaus (įskaitant ir to, kuris inicijuoja bankroto bylos iškėlimą) finansiniai reikalavimai nebus patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2749/2013). Dėl šios priežasties atmetami ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl laiko vilkinimo ir kreditorių patiriamo nuostolio. Savo ruožtu apelianto nurodomi argumentai dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyto reguliavimo ypatumų savaime neleidžia nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepaisyti ĮBĮ reikalavimų ir nesant įstatyme nustatytų pagrindų kelti atsakovui bankroto bylą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Višinskienė