Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą lėšas administravimo išlaidoms padengti, civilinėje byloje Nr. B2-5287-590/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „New management“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Noble Group“ kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovui UAB „New management“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Mokumo valdymo sprendimai“.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 1 173,79 Lt. Be to, ieškovo žiniomis, atsakovas turi įsiskolinimų ne tik ieškovui, bet ir kitiems kreditoriams, tačiau atsiskaityti vengia. Atsakovo vengimas atsiskaityti, ieškovo vertinimu, rodo, kad atsakovas yra nemokus, dėl to yra pagrindas kelti bankroto bylą.

Vilniaus apygardos teismas priėmė ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir įpareigojo atsakovo UAB „New management“ vadovą nustatytu terminu pateikti teismui duomenis apie įmonės turtą, įsipareigojimus bei kitus bylos nagrinėjimui būtinus duomenis. Teismo nustatytu terminu atsakovo vadovas atsiliepimo ir bylos nagrinėjimui būtinų duomenų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi pasiūlė ieškovui per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties nuorašo gavimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 7 000 Lt sumą administravimo išlaidoms padengti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinėje byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, patikrinus VĮ „Registrų centras“ duomenų bazę, nustatyta, jog UAB „New management“ apskritai nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų viešiems registrams, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas veiklos nebevykdo, gali apskritai neturėti jokio turto arba jo turimo turto vertė gali būti itin maža. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad atsakovo turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms padengti, todėl pasiūlė ieškovui įmokėti 7 000 Lt dydžio sumą administravimo išlaidoms padengti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Noble Goup“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir atsakovui iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo išvados dėl to, jog įmonės turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms padengti nepagrįstos.

2. Ieškovas kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, pateikė teismui bankroto administratoriaus sutikimą administruoti bankrutuojančią įmonę, o tai remiantis teismų praktika reiškia, jog bankroto administratorius suvokia, jog jam gali tekti administravimo išlaidas padengti savo lėšomis.

3. Pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia viešą interesą, kadangi teismui atsisakius kelti bankroto bylą ir bankroto administratoriui neturint galimybių patikrinti įmonės sandorių teisėtumo, pažeidžiamos kreditorių teisės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 7 000 Lt dydžio sumą administravimo išlaidoms padengti.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) nuostatas įmonės bankroto procedūros yra vykdomos bendrąja bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka, išskyrus supaprastintą bankroto procesą. Vykdant teismines bankroto procedūras patiriamos ne tik teismo, bet ir administravimo išlaidos. Ne visos nemokios įmonės turi turto ar jo turi pakankamai šioms išlaidoms apmokėti, todėl ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis nustato, kad tais atvejais, kai teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, padaro pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų sumos.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovo turtinę bei finansinę padėtį, sprendė, kad atsakovo turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms padengti, todėl pasiūlė ieškovui įmokėti 7 000 Lt dydžio sumą administravimo išlaidoms padengti. Ieškovas nesutinka su teismo išvadomis ir mano, kad nesant byloje išsamių duomenų apie visą atsakovo turtą, negalima teigti, jog atsakovas neturi turto, kurio pakaktų sumokėti administravimo išlaidoms. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, jog nesant visų duomenų apie atsakovo turtą, negalima vienareikšmiškai teigti, jog jo apskritai nėra ar yra nepakankamai teismo ir administravimo išlaidoms padengti. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja teismo įsitikinimo, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms padengti. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi, pagrindas pasiūlyti pareiškėjui sumokėti atitinkamą sumą yra teismo pakankamai pagrįsta prielaida. Įstatymas nenustato, kokie duomenys yra būtini tokiai teismo prielaidai padaryti, todėl tokią prielaidą gali suformuoti bylos aplinkybių visuma, tame tarpe ir aplinkybė, kad nepateikti jokie duomenys apie atsakovo turtinę padėtį ir teismui prieinamomis priemonėmis nepavyko tų duomenų gauti. Pagrindas naikinti skundžiamą nutartį būtų tuomet, jeigu ieškovas įrodytų, kad atsakovas turi turto. Tačiau duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai, tiek ieškovo pateikti duomenys, tiek byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui jo registruotos buveinės adresu siunčiami procesiniai dokumentai grįžta neįteikti, VĮ „Registrų centras“ duomenų apie atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus neturi, kadangi jų juridinis asmuo nėra pateikęs. Lietuvos apeliaciniam teismui savo iniciatyva patikrinus VĮ „Registrų centro“ duomenis apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą buvo gauta informacija, kad atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra (CPK 179 str. 3d., 302 str.). Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą, taip pat atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registrų centro duomenis bei tai, kad su atsakovu nėra galimybės susisiekti jo buveinės adresu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę padaryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir tuo pagrindu pasiūlyti ieškovui UAB „Noble Group“ sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu atsakovo bankroto proceso eigoje paaiškėtų, jog atsakovas turto turi, teismo ir administravimo išlaidos galės būti padengtos iš realizavus atsakovo turtą gautų lėšų (ĮBĮ 13¹ str. 5 d.), tuo atveju, jei paaiškėtų, kad pardavus turtą ir reikalavimo teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų nei reikia teismo ir administravimo išlaidoms padengti, teismas priimtų nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra tvarka. Be to, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį kreditorius, įmokėjęs teismo nustatytą sumą, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti įmokėtą sumą iš įmonės vadovo, savininko, dėl to, kad šie įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Apeliantas taip pat teigia, jog remiantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, į bylą pateiktas bankroto administratoriaus sutikimas administruoti bankrutuojančią įmonę rodo, kad paskirtasis bankroto administratorius sutinka administruoti atsakovo bankroto procesą prisiimdamas riziką, jog jam teks padengti administravimo išlaidas. Teismas pažymi, jog šiuo atveju apeliantas nurodydamas Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriomis pateikti tokie išaiškinimai, neatsižvelgė, jog jie taikomi ne ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punktui (kuriuo remiantis apeliantui nustatyti teismo įpareigojimai), bet nurodyto straipsnio 10 dalies 2 punktui, kuris reglamentuoja supaprastinto bankroto bylos iškėlimo tvarką, kai mokesčių nemokėjimo, paskolų ar paramos negrąžinimo atvejais kreditorius – valstybės institucija, įpareigota šias lėšas administruoti, pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir pasiūlė administratoriaus kandidatūrą bei pateikė administratoriaus sutikimą administruoti įmonę, prisiimant riziką. Šiuo atveju apeliantas nepatenka į ĮBĮ 3 straipsnio 1, 3 4 ar 6 punkte nurodytų kreditorių sąrašą, todėl jo pateiktas siūlomo bankroto administratoriaus sutikimas administruoti įmonę vertinamas ne kaip sutikimas administruoti įmonę, prisiimant riziką, bet vienas iš kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo procedūrinių reikalavimų (ĮBĮ 11 str. 2 d.).

Ieškovo argumentai, kad teismui atsisakius iškelti atsakovui bankroto bylą pažeidžiamas viešas interesas ir atsakovo kreditorių interesai, atmestinas, kadangi skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neatsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, o priešingai, pasiūlė ieškovui įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą lėšas tam, kad būtų galimybė apmokėti teismo bei administravimo išlaidas iškėlus atsakovui bankroto bylą. Jei apeliantas yra suinteresuotas, kad iškėlus bankroto bylą būtų patikrinti atsakovo sudaryti sandoriai, jis turėtų įvykdyti teismo siūlymą ir įmokėti nurodytą sumą.

Apeliantui neginčijant pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos mokėtinos sumos dydžio, nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 7 000 Lt sumą administravimo išlaidoms padengti, skundo argumentai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti atskirojo skundo.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui UAB „Noble group“ naują penkių darbo dienų terminą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi numatytą įpareigojimą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 7 000 Lt (septynis tūkstančius litų), terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.