- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2-390-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01338-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Belvista“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Belvista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Belvista“ bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Belvista“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) bankroto bylą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovės skolą 2023 m. lapkričio 27 d. sudarė 114 064,59 Eur, iš jų: 111 415,50 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos (už darbuotojus) ir 2 649,09 Eur delspinigiai. Skolos nepavyko išieškoti priverstine tvarka. Bendrovės vadovas įsipareigojimo sumokėti skolą už 2023 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius neįvykdė.
3. Bendrovėje 2023 m. spalio 26 d. dirbo 57 darbuotojai, atsakovė galimai vykdo veiklą, kiekvieną mėnesį apskaičiuoja VSD įmokas už darbuotojus, tačiau jų nesumoka. Skola VSD biudžetui didėja. Nuo 2023 m. gegužės mėnesio atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais. Pagal Antstolių informacinės sistemos 2023 m. spalio 26 d. duomenis vykdomos 8 vykdomosios bylos, iš viso išieškoma 115 595,15 Eur, iš jų: 48 247,94 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Pagal 2022 m. finansinių ataskaitų duomenis įmonės įsipareigojimai viršija turtą, veikla nuostolinga. Taigi, bendrovė nuo 2022 m. yra nemoki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi iškėlė UAB „Belvista“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė V. M.
5. Teismas nustatė, kad atsakovės vardu registruota transporto priemonė yra areštuota. Pagal VSDFV duomenis bendrovėje 2024 m. kovo 2 d. buvo 54 VSD apdrausti asmenys, įmonė skolinga 193 472,22 Eur VSDFV biudžetui. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis atsakovė dalyvauja 4 civilinėse bylose. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovės atžvilgiu vykdoma 10 vykdomųjų bylų.
6. Teismas, įvertinęs atsakovės finansinę padėtį, priėjo išvadą, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Atsakovės finansinę padėtį atspindintys 2021–2022 m. finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad bendrovės balanse nurodyti įsipareigojimai viršija turimą turtą. Teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktame 2024 m. sausio 8 d. balanse nurodytus duomenis, nes balansas nėra pasirašytas atsakovės vadovo (nėra elektroninio parašo žymos) ir vyr. finansininkės, o pateikti duomenys įvardinti kaip preliminarūs. Naujausių finansinių ataskaitų duomenų nutarties priėmimo dienai atsakovė nepateikė.
7. Teismas, analizuodamas atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu, nustatė, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikini. Atsakovė turi kreditoriams įsiskolinimus, kurių nepadengia pakankamai ilgą laiką. Turtinių įsipareigojimų faktą patvirtina antstolių vykdomi išieškojimai, skola VSDFV auga, atsakovė neišgali grąžinti ir nedidelių sumų vykdomosiose bylose. Dėl to bendrovė neturi realių galimybių padengti 114 064,59 Eur skolą VSDFV ir 70 763,95 Eur mokestinę nepriemoką VMI. Teismas pažymėjo, kad pagal viešus duomenis nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. kovo 27 d. atsakovės skola VSDFV išaugo nuo 114 064,59 Eur iki 193 472,22 Eur. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, nėra. Atsakovė neįrodė, kad įsipareigojimai kreditoriams galėtų būti įvykdyti ateityje. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „Belvista“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo pareiškimą iškelti atsakovei UAB „Belvista“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Bendrovei nebuvo sudaryta galimybė tinkamai išdėstyti poziciją dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą nepagrįstumo, nes nutartis buvo priimta iš karto po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, priėmė nutartį dėl 2024 m. sausio 10 d. nutarties atsisakyti priimti atsakovės pareiškimą dėl juridinio asmens restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
8.2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nevertino įmonės restruktūrizavimo plano projekte ir pareiškime nurodytų aplinkybių, kad finansiniai sunkumai laikini, nulemti nuo juridinio asmens nepriklausančių aplinkybių. Bendrovė restruktūrizavimo plane paaiškino, kad deda pastangas įveikti finansinius sunkumus ir atkurti įmonės likvidumą. Bendrovėje dirba 54 aukštos kvalifikacijos darbuotojai, turintys specialiųjų žinių inžinerijos srityje, gebantys dirbti su sudėtingais įrenginiais. Įmonė neturi skolų darbuotojams, moka patalpų nuomos, komunalinius mokesčius. Bendrovė pastaruoju metu sėkmingai užbaigė ir įvykdė sudėtingus užsakymus.
8.3. Bendrovė neneigia, kad stinga apyvartinių lėšų, tačiau mano, jog šie finansiniai sunkumai laikini. Finansiniai sunkumai atsirado dėl nuo įmonės valios nepriklausančių aplinkybių: COVID-19 pandemija lėmė logistikos trikdžius, išaugusias kainas, žaliavų tiekimo sutrikimus, eksporto išlaidų augimą. Rusijos agresija prieš Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį sustabdė investicijų atgavimą, sumažino gamybinės įrangos paklausą. Įvestos tarptautinės sankcijos paveikė metalo sektorių, todėl įmonei teko ieškoti naujų tiekėjų, organizuoti naujus logistikos maršrutus, perplanuoti apyvartinių lėšų srautus. Teroristinės grupuotės išpuolis prieš Izraelį turėjo esminės įtakos bendrovės veiklai ir finansiniams rezultatams, nes nuo įmonės įkūrimo pradžios viena pagrindinių eksporto rinkų buvo būtent Izraelis, o prasidėjus ginkluotam konfliktui buvo apsunkintas produkcijos transportavimas ir eksporto galimybės. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių aplinkybių.
8.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino dabartinės bendrovės finansinės būklės, kurią atspindi 2024 m. sausio 8 d. preliminarus balansas. Apeliantė pažymi, kad įmonės vadovas balansą pasirašė, pateikdamas jį per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), taip patvirtindamas jo teisingumą, todėl nėra pagrindo juo abejoti. Be to, teismas galėjo pareikalauti pateikti kitu būdu pasirašytą balansą. Balansas pavadintas preliminariu tik dėl to, kad parengtas už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį.
8.5. Pagal pateikto balanso duomenis bendrovės turtas neviršija įsipareigojimų, o tai reiškia, kad juridinis asmuo yra mokus. Didelę turto dalį sudaro atsargos, todėl įmonė turi galimybę realizuoti pagamintą produkciją ir gauti pajamas veiklos tęstinumui užtikrinti. Bendrovės turtas yra likvidus. Įmonės skola pareiškėjui sudaro tik 10 proc. turimo turto vertės. Apeliantė pažymi, kad turto vertė, lyginant 2022 ir 2021 m., labai išaugo, todėl juridinio asmens veikla yra perspektyvi. Bendrovė vykdo veiklą, moka einamuosius mokėjimus, išlaiko darbuotojus, gauna pajamas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įmonę pripažino nemokia.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas VSDFV prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
9.1. Teismas pagrįstai nutarė iškelti atsakovei bankroto bylą, nes bendrovė yra nemoki. Atsakovė nesilaiko VSD įmokų mokėjimo terminų. Atsiliepimo pateikimo metu įmonės skolą sudarė 207 556,81 Eur VSD įmokos ir 5 329,29 Eur delspinigiai. Skolos išieškoti nepavyksta, o tai reiškia, kad bendrovė negauna piniginių lėšų.
9.2. Bendrovės turima transporto priemonė yra nelikvidi, nėra duomenų apie kitą turtą, iš kurio galėtų būti išieškota skola. Įmonė prievolių nevykdo ilgą laiką, skolos didėja, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad juridinis asmuo ateityje gali atkurti mokumą.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo bankrutuojanti UAB (toliau – BUAB) „Sopranai“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Ž. B., prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Bendrovė nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą iki skundžiamos nutarties priėmimo turėjo visas galimybes teikti įrodymus ir pagrįsti poziciją dėl juridinio asmens mokumo, tačiau šiomis teisėmis nesinaudojo. Įmonė nevykdė JANĮ ir teismo įpareigojimo dėl įrodymų bei kitos bylai reikšmingos informacijos pateikimo.
10.2. Bendrovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vykdomą veiklą, pelningus užsakymus, gaunamas pajamas, nepateikė duomenų apie turimus kreditorius ir debitorius, balanse nurodytą 2 147 524 Eur vertės turtą. Byloje esantys kreditorių ir viešųjų registrų duomenys teikia pagrindą spręsti, kad įmonė yra nemoki ir finansiniai sunkumai nėra laikini.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti UAB „Belvista“ bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Apeliantė pateikė 2024 m. gegužės 22 d. prašymą (dokumento registracijos Nr. DOK-2155):
12.1. atidėti 2024 m. gegužės 23 d. teismo posėdį ir kitą teismo posėdį skirti po to, kai Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2107-1012/2024 išspręs kreditorės UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Belvista“ priėmimo klausimą;
Žemesnės instancijos teismas
12.2. jeigu Vilniaus apygardos teismas priims kreditorės UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Belvista“ civilinėje byloje Nr. eB2-2107-1012/2024, apeliantė prašo:
a) sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. eB2-2107-1012/2024 pagal kreditorės UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Belvista“;
b) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-1280-1012/2024, dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Belvista“ ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Belvista“ perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui;
12.3. jeigu Lietuvos apeliacinis teismas netenkintų išdėstytų prašymų, apeliantė prašo šioje byloje skirti žodinį išvažiuojamąjį teismo posėdį, kad galėtų būti tinkamai įvertintas atsakovės UAB „Belvista“ gyvybingumas ir galimybės išsaugoti savo veiklą.
Dėl teismo posėdžio (ne)atidėjimo ir bylos (ne)stabdymo
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CPK, nei JANĮ normos nenumato pagrindo atidėti teismo posėdį arba sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl to, kad gali būti priimtas ir išnagrinėtas kreditorės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kai jau yra išspręstas ir apeliacine tvarka nagrinėjamas bankroto bylos tam pačiam juridiniam asmeniui iškėlimo klausimas, juolab kad šioje byloje bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo laikotarpis ir taip jau yra užsitęsęs (2023 m. gruodžio 4 d. pareiškimas iškelti bankroto bylą buvo priimtas 2023 m. gruodžio 5 d., o nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą – 2024 m. kovo 28 d.).
14. Taigi, apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovės prašymų atidėti ar sustabdyti bylos nagrinėjimą, kaip nepagrįstus ir galinčius užvilkinti bankroto proceso operatyvumą ir ekonomiškumą.
Dėl atskirojo skundo (ne)nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
15. Apeliantė prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, paskiriant išvažiuojamąjį teismo posėdį į atsakovės veiklos vykdymo vietą (duomenys neskelbtini). Šis prašymas grindžiamas tuo, kad, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiesiogiai apžiūrėjus atsakovės gamybines patalpas ir atsakovės vykdomą veiklą, teismas galės teisingai įvertinti bankroto bylos iškėlimo pagrindų egzistavimą.
16. Pagal atskirųjų skundų bendrąją nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 336 straipsnio 1 dalyje, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
17. CPK 322, 338 straipsniuose įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl žodinio proceso ribojama, nes toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atsakovės atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovės UAB „Belvista“ atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, paskiriant išvažiuojamąjį teismo posėdį į atsakovės veiklos vykdymo vietą (duomenys neskelbtini). Bylai reikšmingais klausimais proceso dalyviai išsamiai ir detaliai pasisakė procesiniuose dokumentuose. Byloje pakanka įrodymų, leidžiančių įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo žodinio proceso tvarka nagrinėti šioje byloje apeliantės paduoto atskirojo skundo, paskiriant išvažiuojamąjį teismo posėdį į atsakovės veiklos vykdymo vietą (duomenys neskelbtini).
21. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovės UAB „Belvista“ prašymas netenkinamas dėl išvažiuojamojo teismo posėdžio paskyrimo į atsakovės veiklos vykdymo vietą (duomenys neskelbtini).
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujo įrodymo (ne)priėmimo
22. Apeliantė UAB „Belvista“ prie 2024 m. gegužės 22 d. prašymo (dokumento registracijos Nr. DOK-2155) pateikė naują rašytinį įrodymą – kreditorės UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ 2024 m. gegužės 21 d. prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui nustatyti terminą procesiniams veiksmams atlikti civilinėje byloje Nr. eB2-2107-1012/2024.
23. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė UAB „Belvista“, nurodydama rašytiniuose paaiškinimuose aplinkybes, kurios nebuvo vertintos, priimant skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teisme, siekia papildyti atskirąjį skundą, tačiau įstatymas tokios teisės, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, nesuteikia. Pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame atskirajame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti atskirojo skundo pagrindo ir reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent atskirojo skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Dėl šių priežasčių apeliantės UAB „Belvista“ rašytiniai paaiškinimai nepriimami kaip atskirojo skundo papildymas.
25. Taip pat nėra teisinio pagrindo priimti kreditorės UAB „4K PLUS ENTERPRISE LTD“ 2024 m. gegužės 21 d. prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui nustatyti terminą procesiniams veiksmams atlikti civilinėje byloje Nr. eB2-2107-1012/2024, kaip naują rašytinį įrodymą, nes apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudotis LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
26. Taigi, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naują įrodymą atsisako priimti.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
27. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
28. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
30. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokų juridinį asmenį iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
31. Apeliantė apeliuoja į tai, kad jai nebuvo sudaryta galimybė išdėstyti poziciją dėl pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą, nes pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė iš karto po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas netenkino bendrovės atskirojo skundo dėl nutarties atsisakyti priimti pareiškimą restruktūrizuoti juridinį asmenį panaikinimo.
32. Apeliacinės instancijos teismas šiems atskirojo skundo argumentams nepritaria. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimo iškelti bendrovei bankroto bylą priėmimo klausimą išsprendė 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi. Šia nutartimi, be kita ko, įmonės vadovas buvo įpareigotas pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją: juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą. Nutartis bendrovei (jos vadovui) įteikta tinkamai. Atsakovės vadovas paskirtą teismo posėdžio dieną pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir prašymą iškelti UAB „Belvista“ restruktūrizavimo bylą (dokumento registracijos Nr. DOK-1095). Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė priimti įmonės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Šis nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (dokumento registracijos Nr. DOK-4642 ir Nr. DOK-10300) su priedais, kuriuose išdėstė nesutikimą su pareiškimu iškelti bankroto bylą. Apie byloje 2024 m. kovo 28 d. paskirtą rašytinį teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas pareiškimas iškelti bankroto bylą, dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta CPK nustatyta tvarka. LITEKO duomenys patvirtinta, kad atsakovė informaciją apie numatytą teismo posėdžio datą ir laiką gavo, teikė prašymą paskirtą teismo posėdį atidėti (dokumento registracijos Nr. DOK-11390).
33. Nustatytų aplinkybių visuma pavirtina, kad bendrovė tinkamai informuota apie pradėtą procesą iškelti bankroto bylą, byloje atliekamus procesinius veiksmus ir terminus juos atlikti. Atsakovei apie 2024 m. kovo 28 d. paskirtą teismo posėdį buvo žinoma iš anksto, todėl nebuvo kliūčių pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ir (ar) pageidaujamus įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės 2024 m. kovo 27 d. prašymo atidėti paskirtą posėdį, nesuvaržė bendrovės procesinių teisių pateikti nuomonę dėl pareiškimo iškelti įmonei bankroto bylą, ir (ar) įgyvendinti kitas procesines teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo pareiškimo iškelti bankrotą bylą pateikimo iki skundžiamos nutarties priėmimo praėjo beveik 4 mėnesiai, todėl atsakovė, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo visas galimybes pateikti duomenis, kuriais grindė nesutikimą su VSDFV pareiškimu.
34. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė yra nemoki ir jos finansiniai sunkumai nėra laikini. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino (nevertino) apeliantės pateiktus įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo 2024 m. sausio 8 d. balanso duomenimis, nevertino finansinių sunkumų atsiradimo priežasčių ir kitų įmonės mokumą pagrindžiančių aplinkybių.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai), todėl būtent juridinis asmuo turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo gerą finansinę padėtį. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad juridinis asmuo vykdo veiklą bei jo finansinė padėtis neatitinka nemokaus juridinio asmens būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokį juridinį asmenį pripažinti nemokiu paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta.
36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto. Vienintelis registruotas kilnojamasis turtas – transporto priemonė (2002 m. gamybos) yra areštuota. Bendrovė ilgą laiką nemoka VSD įmokų, skola VSDFV nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki skundžiamos nutarties priėmimo išaugo nuo 114 064,59 Eur iki 193 472,22 Eur, mokestinė nepriemoka VMI sudarė 70 763,95 Eur. Įmonės atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas 10 vykdomųjų bylų, bendrovė dalyvauja, kaip atsakovė, 4 civilinėse bylose. Apeliantė šių faktinių aplinkybių nepaneigė.
37. Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens (ne)mokumą turi įvertinti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Nors juridinio asmens (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, tačiau balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti juridinio asmens (ne)mokumo būklę.
38. Pagal Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinių ataskaitų rinkinį už 2022 m. bendrovės įsipareigojimai 2021–2022 m. viršijo į balansą įrašyto turto vertę, juridinis asmuo veikė nuostolingai.
39. Nustatyta, kad įmonė pateikė 2024 m. sausio 8 d. preliminarų balansą, nepasirašytą juridinio asmens vadovo ir vyr. buhalterio. Tai, kad balansas pateiktas su procesiniais dokumentais per EPP, savaime nepatvirtina šio dokumento duomenų patikimumo ir neteikia pagrindo juo besąlygiškai vadovautis, vertinant juridinio asmens finansinę būklę.
40. Preliminariame balanse nurodyta, kad 2023 m. bendrovės turto vertė sudarė 1 752 381 Eur, o įsipareigojimai – 2 021 316 Eur, t. y. įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. 2024 m. sausio mėnesio pradžioje juridinio asmens turimo turto vertė sudarė 2 147 524 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 103 266 Eur, t. y. į balansą įrašyta turto vertė buvo tik 44 258 Eur didesnė nei įsipareigojimai. Nuo 2023 m. lapkričio mėnesio iki 2024 m. kovo 27 d. bendrovės skola VSDFV biudžetui išaugo nuo 114 064,59 Eur iki 193 472,22 Eur, t. y. 79 407,63 Eur. Taigi, net ir pagal galimus preliminaraus balanso duomenis skundžiamos nutarties priėmimo metu turimi įsipareigojimai viršijo juridinio asmens turtą.
41. Nustatyta, kad įmonė neturi nekilnojamojo turto, vienintelė transporto priemonė yra areštuota. Pagal atsakovės pateiktą 2023 m. kovo 16 d. negyvenamųjų patalpų ir kilnojamojo turto nuomos sutartį ir jos priedus (dokumento registracijos Nr. DOK-13337) matyti, kad bendrovė veiklos vykdymui reikalingus įrengimus (stakles, jų priedus ir kita), kompiuterinę techniką nuomoja iš UAB „Ecornus“. Iš atsakovės paaiškinimų galima spręsti, kad trumpalaikį turtą sudaro atsargos (žaliavos), todėl šio turto sudėtis nuolat kinta. Atsakovė nepateikė duomenų, galinčių pagrįsti į balansą įrašyto turto realų buvimą ir jo vertę (CPK 12, 178 straipsniai).
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė be 2024 m. sausio 8 d. preliminaraus balanso ir atsisakytame priimti restruktūrizavimo plano projekte pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos lentelės, kitų reikšmingų duomenų, apibūdinančių įmonės finansinę padėtį (pvz., kreditorių, debitorių sąrašų, tinkamai įformintų juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinių, duomenų apie vykdomus išieškojimus ir kt.) nepateikė. Bendrovės pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą atsisakytas priimti, nutartis įsiteisėjusi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti pareiškime ir (ar) restruktūrizavimo plano projekte nurodytas aplinkybes. Taigi, atsakovei nepateikus duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, teismas apie įmonės (ne)mokumą galėjo spręsti iš pareiškėjo pateiktų ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių duomenų atsakovė į bylą nepateikė. Tokių duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Kita vertus, atsakovės pateikto 2024 m. sausio 8 d. preliminaraus balanso galimi duomenys nepagrindžia apeliantės nurodytos aplinkybės apie gerą juridinio asmens finansinę padėtį.
43. Sprendžiant, ar juridinis asmuo yra (ne)mokus, svarbu atsižvelgti ne tik į finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis, bet ir visų kitų duomenų visumą, nes pavienis faktas ar aplinkybė neleidžia daryti išvadų apie juridinio asmens finansinę būklę.
44. Apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles.
45. Apeliantė nurodo, kad bendrovėje dirba 54 darbuotojai ir juridinis asmuo vykdo veiklą, tačiau vien šios aplinkybės nepatvirtina juridinio asmens mokumo ir sėkmingos veiklos perspektyvos. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su įmonės nemokumu, nepateikė įrodymų apie vykdomas sutartis, gautus užsakymus, planuojamas gauti pajamas ir jų realumą. Atsakovė nevykdo mokestinių prievolių VMI, bendrovės skola dėl VSD įmokų už darbuotojus nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo didėja, skundžiamos nutarties priėmimo dieną skola nuo 114 064,59 Eur išaugo iki 193 472,22 Eur, o 2024 m. gegužės mėnesį sudarė 211 943,91 Eur. Taigi, per keletą mėnesių skola padidėjo beveik per pusę (apie 100 000 Eur). Bendrovė nemoka VSD įmokų ilgą laiką, skolos išieškojimo priemonės nerezultatyvios. Įmonė turi neįvykdytą mokestinę nepriemoką, kuri VMI atsiliepimo pateikimo metu sudarė 70 763,95 Eur. Pagal viešus duomenis bendrovės mokestinė nepriemoka 2024 m. gegužės mėnesį padidėjo iki 102 180,61 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės teikia pagrindą spręsti, kad įmonė negauna pakankamai pajamų veiklos vykdymo išlaidoms padengti ir tolesnė veikla didina juridinio asmens skolas. Iš UAB „Zarolita“ 2023 m. spalio – 2024 m. vasario mėnesiais gautos 25 228 Eur pajamos (dokumento registracijos Nr. DOK-10300) nėra pakankamos įmonės veiklos išlaidoms ir turimiems įsipareigojimams įvykdyti.
46. Apeliantės atskirajame skunde akcentuojamos finansinių sunkumų priežastys (COVID-19 pandemija, Rusijos agresija Ukrainoje, karinis konfliktas Izraelyje), nenurodžius realių finansinius sunkumus galinčių padėti įveikti priemonių ir nepateikus tai pagrindžiančių duomenų, nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Pažymėtina, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo, todėl aplinkybė, jog atsakovės skolos valstybės ir VSDFV biudžetams didėja, patvirtina apeliantės nemokumą.
47. Byloje nėra duomenų apie atsakovės gerą finansinę būklę. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turi ilgalaikius finansinius sunkumus, įmonė nepagrindė, kad jos reali turto vertė yra didesnė už įsipareigojimus kreditoriams, o iš vykdomos veiklos gaunamos pajamos būtų pakankamos atsiskaityti su kreditoriais. Bankroto bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas nuo 2023 m. gruodžio mėnesio, tačiau iki šiol apeliantė neįvykdė net dalies pradelstų mokestinių prievolių pareiškėjui ir VMI. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu šios skolos labai išaugo.
48. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įmonės finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių pareiškėjui ir VMI. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė prievolių nevykdo dėl kitų, bet ne dėl blogos finansinės būklės, nulemtų priežasčių. Apeliantė neįrodė, kad juridinis asmuo pajėgus išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams.
49. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė yra nemoki. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus, gali vykdyti savo prievoles ir yra moki. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir egzistuoja perspektyvos atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais.
50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai). Be kita ko, bankroto bylos iškėlimas neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes pagal JANĮ 78 straipsnio 3 dalį sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
51. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog įmonė yra nemoki ir nėra pagrindo spręsti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
52. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
53. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
54. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
55. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo.
56. Suinteresuotas asmuo BUAB „Sopranai“, veikęs pareiškėjo pusėje, pateikė prašymą priteisti 786,50 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir šias išlaidas patvirtinančius duomenis: 2024 m. balandžio 29 d. sąskaitą faktūrą, serija IMB, Nr. 02945 ir mokėjimo nurodymą Nr. 18.
57. Suinteresuotas asmuo bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 2024 m. balandžio 29 d. (II ketvirtį). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2023 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 110,30 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 844,12 Eur (0,4 x 2 110,30 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl suinteresuotam asmeniui iš atsakovės priteisiamas 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Belvista“ (juridinio asmens kodas 304072103) 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Sopranai“ (juridinio asmens kodas 304172025).