Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-768/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-19
Bylos Nr.
1A-159-768/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
E. P.
Nukentėjusysis
R. V.
Advokatai
Irmantas Ruželė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-768/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01918-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,nukentėjusiojo įgaliotam atstovui advokatui Irmantui Ruželei,nuteistojo E. P. gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. V. įgalioto atstovo advokato I. Ruželės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 35 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir E. P. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 30 parų areštas ir 80 MGL (3605,12 Eur) dydžio bauda.

Nuspręsta iš E. P. priteisti R. V. 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur sumą atlyginti atstovavimo išlaidoms, likusioje dalyje netenkinant civilinio ieškinio.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. P. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. sausio 4 d., apie 20.00 val. name, adresu – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įspirdamas vieną kartą R. V. į kairės pusės nugarinės dalies šoną, sukėlė nukentėjusiajam R. V. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių paaiškinimai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. V. įgaliotas atstovas advokatas I. Ruželė prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, priteisti iš nuteistojo E. P. nukentėjusiojo R. V. naudai 1 000 Eur sumą atlyginti proceso išlaidoms už teisinį atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir pirmos instancijos teisme. Taip pat prašoma iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteisti proceso išlaidas už teisinį atstovavimą, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Dėl galimo proceso pažeidimo apeliaciniame skunde nurodoma, kad dar 2021 m. birželio 7 d. (prieš pradedant teisme nagrinėti baudžiamąją bylą) nukentėjusiojo atstovas pateikė prašymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio 1, 2 dalies pagrindu pakeisti kaltinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir sunkesnės veikos kvalifikacijos pakeitimo, tačiau pirmos instancijos teismas protokoline nutartimi šį prašymą atmetė. Nesutinkama su tokiu procesiniu pirmos instancijos teismo sprendimu, kadangi nagrinėjamu atveju minėtas parašymas BPK 439 straipsnio 2 dalies pagrindu negali būti prilygintas paprasto procesinio prašymo išnagrinėjimui, kas apribojo nukentėjusiojo procesinę teisę tokį sprendimą skųsti apeliacine tvarka. Juolab pagal teismų praktiką žemesniųjų teismų nutartys dėl prašymo pakeisti kaltinimą yra skundžiamos ir skundai dėl jų yra nagrinėjami BPK X dalyje numatyta tvarka.

2.2. Be to, BPK 256 straipsnis nenumato teismo atsisakymo priimti prašymą pakeisti kaltinimą mechanizmo, juolab nukentėjusysis turi tokias pačias teises kaip ir prokuroras teikti prašymus dėl kaltinimo pakeitimo teisme, todėl pirmos instancijos teismas privalėjo priimti nukentėjusiojo pateiktą naują kaltinimą bei nagrinėti jį pagal BPK 256 straipsnio taisykles. Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, atsisakydamas priimti nukentėjusiojo pateiktą naują kaltinimą, pasirinko BPK nenumatytą nukentėjusiųjų prašymų pakeisti kaltinimą priėmimo ir nagrinėjimo procedūrą, todėl 2021 m. birželio 7 d. protokolinė nutartis naikintina ir byla šiuo pagrindu grąžintina pirmos instancijos teismui spręsti šį procesinį klausimą iš naujo. Juolab teisės apskųsti teismo nutartį nesuteikimas nukentėjusiajam prilygintinas bylos išnagrinėjimui šališko teismo ir šio esminio procesinio pažeidimo negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas.

2.3. Dėl teismo priteistų nukentėjusiajam proceso išlaidų apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai priteisė tik pusę sumos, kurią nukentėjusysis sumokėjo už teisinio atstovo išlaidas. Kreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminiame tyrime tirtos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos buvo nutrauktos nereabilituojančiais pagrindais, t. y. pritrūkus jo kaltę įrodančių duomenų, todėl nukentėjusiojo patirtos proceso išlaidos tuo pagrindu neturėtų būti mažinamos.

3. Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nuteistojo gynėjas – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo R. V. įgaliotas atstovas advokatas I. Ruželė nesutinka su atstovo BPK 256 straipsnio pagrindu pateikto prašymo pakeisti kaltinimą byloje išsprendimo tvarka, pirmos instancijos teismui atsisakant priimti tokį prašymą ir nesuteikiant galimybės jį apskųsti, taip pat nesutinkama su teismo priteista sumažinta suma, skirta atlyginti nukentėjusiojo turėtoms atstovavimo išlaidoms. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.

Dėl BPK 256 straipsnio nuostatų laikymosi

6. Pagal BPK 256 straipsnio 1 dalį prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. BPK 256 straipsnio 2 dalis reglamentuoja rašytinio prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą teisme. Taigi, teismas gavęs tokius prašymus turi juos prijungti prie bylos, tačiau išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti ir kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir kvalifikaciją.

7. Nagrinėjamu atveju iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. birželio 7 d. teisiamojo posėdžio metu buvo sprendžiamas nukentėjusiojo atstovo prašymas dėl kaltinimo teisme pakeitimo, kaltinimą papildant aplinkybėmis, įvykusiomis 2020 m. sausio 5 d., ir pakeičiant veikos kvalifikaciją į BK 138 straipsnio 1 dalį, tokį prašymą motyvuojant tuo, kad nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika yra tik tęstinės veikos epizodas. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, esant prašymui pakeisti kaltinimą BPK 256 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas neprivalo tokį prašymą tenkinti, nors jis neatleistas nuo pareigos patikrinti tokio prašymo pagrįstumą ir jį įvertinti (kasacinė byla Nr. 2K-813/2007). Šioje byloje iš 2021 m. birželio 7 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad minėtas nukentėjusiojo atstovo prašymas pakeisti kaltinimą buvo apsvarstytas teisiamajame posėdyje, t. y. buvo išklausyti proceso dalyvių paaiškinimai šiuo procesiniu klausimu ir pirmos instancijos teismas 2021 m. birželio 7 d. protokoline nutartimi priėmė sprendimą tokį nukentėjusiojo atstovo prašymą pakeisti kaltinimą teisme atmesti, kartu pateikiant ir konkrečius argumentus dėl jo nepagrįstumo. Būtent šia protokoline nutartimi priimtas procesinis sprendimas ir joje išdėstyti argumentai patvirtina, kad nukentėjusiojo atstovo prašymas pakeisti kaltinimą yra išnagrinėtas iš esmės ir dėl jo priimtas argumentuotas procesinis sprendimas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šia teismo protokoline nutartimi priimto sprendimo atsisakyti priimti nukentėjusiojo atstovo prašymą pakeisti kaltinimą yra netikslūs, neatitinka tikrovės, todėl atmestini. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde pagal kasacinio teismo praktiką, prašymas pakeisti kaltinimą teisme gali būti atmestas ir tokie pagrindai yra objektyviai susiję su prašymo neatitikimu BPK 256 straipsnio reikalavimams (nepareikštas raštu, nesuformuluotos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-169/2005, 2K-499/2010). Tačiau atsižvelgus į tai, kad apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl teismo procesinio sprendimo netenkinti nukentėjusiojo atstovo prašymo pakeisti kaltinimą materialinio pagrįstumo, o tik kvestionuojamas tokio prašymo išsprendimo proceso teisėtumas, teisėjų kolegija detaliau nevertina 2021 m. birželio 7 d. protokolinės nutarties pagrįstumo.

8. Atsakant į apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl teismo procesinio sprendimo netenkinti prašymo pakeisti kaltinimą teisme formos ir apskundimo tvarkos pažymėtina, kad teismas, įgyvendindamas teisingumą ir nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, priima įvairaus pobūdžio nutartis, kurios vienu ar kitu aspektu susijusios su procese dalyvaujančių asmenų interesais. Asmenys, manantys, kad teismo priimta nutartimi pažeidžiamos ir (ar) apribojamos jų proceso teisės, tokias nutartis baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gali skųsti aukštesniajam teismui (BPK 440 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu vien BPK 256 straipsnio formuluotė, kad įstatymas įpareigoja subjektus pateikti rašytinius prašymus dėl kaltinimo keitimo teisme, įpareigoja teismą priimti dėl to motyvuotą nutartį, o dėl nutarties formos (rašytinė ar protokolinė nutartis) sprendžia pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 253 straipsniu. Tačiau BPK 256 straipsnis nenumato teismo pareigos priimti šiuo klausimu kokį nors procesinį dokumentą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tai jokiu būdu nereiškia, kad pirmos instancijos teismui protokoline nutartimi išsprendus procesinį klausimą, keliamą BPK 256 straipsnio pagrindu, toks teismo procesinis sprendimas negali būti apskųstas apeliacine tvarka. Tai patvirtina ne tik apygardos teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 1S-856-530/2019 ir kt.), bet ir apeliaciniame skunde cituojama praktika, kurioje yra sprendžiami tokie procesiniai klausimai. Remiantis tuo, nukentėjusiojo ir jo atstovo sprendimas savalaikiai neskųsti apeliacine tvarka 2021 m. birželio 7 d. protokolinės nutarties ar apeliaciniame skunde neišdėstyti abejonių dėl tokios nutarties galimo materialinio nepagrįstumo – tai objektyviai neapriboja nukentėjusiojo procesinių teisių, reglamentuojamų BPK 256 straipsnyje. Remiantis visu tuo, šiuo požiūriu baudžiamojo proceso įstatymas nepažeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

9. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepagrįstai iš prašomų priteisti 1000 Eur priteisė tik pusę sumos. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinus bylos duomenis ir skundžiamą nuosprendį, nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimą pirmos instancijos teismas išsprendė neteisingai.

10. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Taip pat atstovavimo išlaidų dydį sumažinti teismas gali ir atsižvelgęs į kaltininko turtinę padėtį (kasacinio teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-351/2009, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010).

11. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas prašomų priteisti proceso išlaidų sumą sumažino, įvertinęs nukentėjusiojo atstovavimo apimtį, bylos sudėtingumą ir taip pat ikiteisminio tyrimo proceso eigą, pažymint, kad nuteistasis neturėtų atlyginti nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų byloje dėl nusikaltimo, kuriuo jis nėra kaltinamas. Vis tik iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas ne vieno įtariamojo atžvilgiu, o ir paties nuteistojo atžvilgiu tyrimas buvo atliekamas dėl kelių nusikaltimų padarymo, tačiau didžioji dalis atliekamo tyrimo buvo nutraukta, o byla perduota tik dėl vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo epizodo, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo teiginiu, kad vienintelis nuteistasis neturėtų atsakyti už nukentėjusiajam susidariusias proceso išlaidas nutraukto ikiteisminio tyrimo apimtyje. Taip pat šiuo tikslu teisėjų kolegija vertina ir kitus reikšmingus duomenis, t. y. ši byla nėra sudėtinga, ji buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuris užtruko iki poros valandų, sudėtingi teisės taikymo ir aiškino klausimai nebuvo sprendžiami, juolab nuteistojo turtinė padėtis (jis bedarbis, yra nesusimokėjęs anksčiau teismo paskirtos 80 MGL dydžio baudos, skundžiamu nuosprendžiu priteista atlyginti neturtinę žalą) vienareikšmiai pagrindžia nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų mažinimo būtinybę. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nepagrįstai yra keliamas klausimas tik dėl vieno iš minėtų kriterijų, nors, kaip jau minėta, tokių kriterijų visuma yra pakankama pagrįsti sprendimui sumažinti priteistiną sumą, skirtą atlyginti nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas, todėl toks skundo argumentas savaime nepaneigia skundžiamu nuosprendžiu priimto procesinio sprendimo pagrįstumo. Remiantis visu tuo, skundžiamu nuosprendžiu teismas pagrįstai priteisė tik dalį nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų ir priimdamas tokį sprendimą proceso išlaidų atlyginimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

12. Apeliaciniame skunde prašoma iš nuteistojo priteisti nukentėjusiajam jo turėtas atstovavimo išlaidas, tačiau įrodymai, kad tokios išlaidos buvo patirtos, nepateikti. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo svarstyti pateikto prašymo.

13. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nuosprendžio nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o proceso išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo R. V. įgalioto atstovo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusAlgirdas GaputisDonatas Jatužis