Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-30 · Administracinė byla Nr. I-3566-281/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-30
Bylos Nr.
I-3566-281/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01748-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3566-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01748-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. V. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) (nuo 2019-04-01 – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1, 32).

Atsiliepimas

Skunde ir atsikirtime į atsiliepimą paaiškino, kad neturtinės žalos prašo už laikotarpį nuo 2016-11-24 iki 2017-10-02 dėl higienos normų pažeidimo, kalint Lukiškių TI-K. Teigia, kad dažnai nebuvo šilto, karšto vandens, todėl neturėjo galimybės nusiprausti visą kūną nerečiau kaip kartą per savaitę. Lukiškių TI-K administracija nesiėmė jokių veiksmų šiam pareiškėjo teisių suvaržymui pašalinti. Dušuose nebuvo kilimėlių, grindys buvo slidžios, todėl bijojo paslysti ir susižaloti. Nebuvo atskiros patalpos nusirengti, todėl sudrėkdavo rūbai. Dėl šių priežasčių jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, baime, stresu.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpose. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos norma nenumato. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį, vandens nutekėjimo angą. Patalpose yra kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė. Pareiškėjas į įstaigos administraciją skundais ar prašymais dėl galimai netinkamai įrengtų dušų ginčo laikotarpiu nesikreipė.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš valdžios institucijų veiksmų dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų Lukiškių TI-K bei galimybės nerečiau kaip kartą per savaitę praustis duše bei nebuvimo atskiros patalpos persirengti laikotarpiu nuo 2016-11-24 iki 2017-10-02 (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pagal pareiškėjo skundą nagrinėtos administracinės bylos Nr. I-3170-643/2018, taip pat Nr. I-2569-484/2019, kuriose pareiškėjas skundėsi dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016-11-25 iki 2017-10-02, tačiau pastebėtina, kad nurodytose byloje pareiškėjas dėl sąlygų dušuose ar naudojimosi dušu tvarkos nesiskundė. Todėl net jei šių bylų ir nagrinėjamos bylos laikotarpiai sutampa, teismas nagrinės pareiškėjo nusiskundimus dėl naudojimosi dušu, nes toks pareiškėjo reikalavimas anksčiau teisme už laikotarpį nuo 2016-11-24 iki 2017-10-02 nebuvo nagrinėtas.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas).

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K dažnai nebūna šilto, karšto vandens, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės nusiprausti visą kūną nerečiau kaip kartą per savaitę, o Lukiškių TI-K administracija nesiėmė jokių veiksmų šiam pareiškėjo teisių suvaržymui pašalinti.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad Lukiškių TI-K teisė vieną kartą į savaitę nusiprausti po karštu dušu nebuvo užtikrinta, nes dažnai nebūna vandens. Pažymėtina, kad pareiškėjas nedetalizavo kada jam nebuvo suteikta galimybė praustis duše vieną kartą per savaitę, be to, skundais ir prašymais į Lukiškių TI-K administraciją ginčo laikotarpiu dėl to nesikreipė. Pagal atsakovės atstovo pateiktą 2016-09-30 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymą Nr. 1-264 matyti, kad pareigūnai kiekvieną dieną organizuoja dušo patalpų valymą, dezinfekavimą, pagal patvirtintą grafiką vedą nuteistuosius ar suimtuosius praustis po dušu po 15 min. Atsakovės atstovas taip pat pateikė grafiką, pagal kurį suimtieji ir nuteistieji vedami į dušą. Kaip nustatyta pagal byloje pateiktus rašytinius dokumentus, Lukiškių TI-K direktorius keičia suimtųjų ar nuteistųjų asmenų vedimo į dušą grafikus atsižvelgiant į vandens tiekimo trikdžius. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių individualizuotų duomenų, jog Lukiškių TI-K nebuvo laikomasi higienos normų reikalavimų dėl teisės nusiprausti vieną kartą per savaitę po šiltu vandeniu ar direktoriaus patvirtinto vedimo į dušą grafiko. Byloje jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes nėra, pareiškėjas dėl nurodomų nusiskundimų prašymų įkalinimo įstaigos administracijai neteikė, todėl šie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi aplinkybe, kad dušuose nebuvo kilimėlių, grindys buvo slidžios, todėl bijojo paslysti ir susižaloti. Nebuvo atskiros patalpos nusirengti, todėl sudrėkdavo rūbai.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2018-10-31) 28 punkte nustatyti šie reikalavimai prausimosi patalpoms: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 papunktis); dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 papunktis). Laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla; sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa (29 punktas). Dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nusipraususiems duše asmenims nusirengimo/apsirengimo kambaryje išduodami švarūs apatiniai ir viršutiniai drabužiai (30 punktas). Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (44 punktas).

Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nenumatytas reikalavimas, kad asmenys persirenginėtų atskirose privačiose kabinose. Dėl šio pareiškėjo nurodyto pažeidimo teismas nenustatė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Toks vertinimas atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. pvz., 2019-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019). Be to, pareiškėjas nedetalizavo savo teiginių, susijusių su persirengimo kambario nebuvimu, netinkamu dušo patalpos įrengimu, šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip abstraktūs.

Įrodymų naštos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjui taip pat tenka pareiga pateikti detalų netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę dėl nepatogumų duše prausiantis, neindividualizavo, kaip konkrečiai įstatymais nustatyta dušu naudojimosi tvarka pažeidė pareiškėjo teises, ar kokių priemonių dėl to ėmėsi pats pareiškėjas ir pan. Todėl vien tik bendro pobūdžio teiginiai negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

Atsakovės atstovas nurodė, kad dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį vandens nutekėjimo angą. Patalpose yra kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros. Objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę nėra, todėl įvertinus minėtus pareiškėjo argumentus, atsakovės atstovo pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu nemažiau kaip vieną kartą per savaitę, o tokia prausimosi tvarka teisės aktų reikalavimus atitinka.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, o nenustačius pažeidimų, darytina išvada, kad Vilniaus PN įgyvendindama nuteistųjų teisę naudotis dušu ir įrengdama dušų patalpas teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, t. y. Vilniaus PN veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Todėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė