- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- I-2569-484/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo; toliau – Lukiškių TI-K), 4 800 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3).
Skunde paaiškino, kad nuo 2016 m. lapkričio 25 d. m. iki 2017 m. spalio 2 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose nežmoniškomis, higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Detalizavo, kad kamerų plotas buvo apie 7-8 kv. m, jose, įskaitant pareiškėją, buvo laikoma 2-3 asmenys. Didelę dalį kameros ploto užėmė joje buvę baldai, sanitarinis mazgas, todėl vienam asmeniui kameroje nebuvo užtikrinta teisės aktais nustatyta 3,6 kv. m ploto norma. Pareiškėjo teigimu, ploto trūkumas nebuvo nekompensuotas judėjimo galimybe, jis buvo laikomas rakinamose kamerose, neturėjo galimybės užsiimti leistina veikla už kameros ribų. Dėl ploto trūkumo jis negalėjo ramiai pailsėti, dažnai buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti, negalėjo nuošaliai pasinaudoti tualetu.
Taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo veikiančios ventiliacijos, patalpos vėdinamos tik pro langus. Kamerose buvo tamsu, langai – su dvigubomis grotomis, todėl pro juos nepatekdavo natūrali šviesa, o dirbtinis apšvietimas buvo menkas. Apšvietimo lempos buvo be gaubtų, todėl buvo pažeidžiamas HN 134:2015 12 punkto reikalavimas. Kameros neremontuotos, jų sienos, lubos ir grindys buvo apsilupusios, vietomis ant jų buvo matomas pelėsis. Nuo drėgmės rūdijo metalinės lovos. Oro temperatūra žiemos laiku buvo per žema, o vasarą karšta. Lukiškių TI-K jis turėjo teisę į vienos valandos apsivaikščiojimą gryname ore, o tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) išaiškinimui, pagal kurį kalinamasis lauke turi praleisti ne mažiau kaip 8 val.
Pareiškėjas tvirtina, kad laikymas Lukiškių TI-K skunde nurodytomis sąlygomis sukėlė jam kančias, nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą, pažemino jo garbę ir orumą. Skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktika.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-16) atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo, privatumo, apšvietimo ir kt. – administracinė byla Nr. 1-3170-643/2018, proc. Nr. 3-61-3-01749-2018-5, laikotarpis – 2016 m. lapkričio 25 d. – 2017 m. spalio 2 d., kurioje 2018 m. spalio 19 d. sprendimu skundas buvo patenkintas iš dalies, priteisiant 2 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismo žinioje yra administracinė byla tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu, bei laikotarpis sutampa, prašo pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą.
Dėl ginčo esmės paaiškina, kad prie atsiliepimo pridedamos V. V. kamerų bei judėjimo išrašų kopijos, iš kurių matyti jo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio numatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat nurodo, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos yra įrengti stalai kartu su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių.
Skundo teiginys, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, atsakovo atstovo įsitikinimu, yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (LVAT 2016 m. balandžio 4 d. tartis Nr. A-1230-502/2016). Tokio aiškinimo, laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Taigi pareiškėjo skunde nurodomi pažeidimai dėl ploto trūkumo šiuo atveju negali būti nustatyti.
Nurodo, kad visų Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos. Tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.
Lukiškių TI-K kamerose tiekiamas šaltas vanduo, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Tualetas nuo kameros gyvenamojo ploto atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara. Bendras sanitarinio mazgo plotas užima apie 0,56 kv. m. Asmens privatumui užtikrinti Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato, jog kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.
Kamerose yra įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Aukščiau minėtos taisyklės nenumato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose įrengimo. Šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Lukiškių TI-K gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. HN 134:2015 reikalavimuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas. Atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Lemputės atitinka Europos sąjungoje numatytus kokybės standartus ir yra nekenksmingos sveikatai. Papildomai nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti dviejų tipų šviestuvai: šviestuvai su gaubtais ir šviestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas.\
Tvirtina, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Pažymi, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.
Dėl pasivaikščiojimo gryname ore pažymi, kad tai yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kiekvieną dieną pasiūlo suimtiesiems/nuteistiesiems pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Pabrėžia, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 48 punkte išaiškinta, jog vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Tuo tarpu pareiškėjo minima aštuonių valandų per dieną rekomendacija yra įtvirtinta 47 punkte ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Pažymi, kad toks pats pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje bei Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu.
Pažymi, kad su suimtaisiais bei nuteistaisiais Lukiškių TI-K pareigūnai bendrauja vadovaudamiesi etikos taisyklėmis, pagrindiniais pareigūnų etikos principais, išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ilgalaikėje perspektyvoje. Patikrinus Dokumentų valdymo sistemą (DVS) buvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, kuriuo jis buvo Lukiškių TI-K, dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į Lukiškių TI-K administraciją kreipėsi du kartus, t. y. dėl grotų įrengimo gyvenamojoje kameroje.
Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų pabrėžė, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. m. iki 2017 m. spalio 2 d., pagrįstumo.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3170-643/2018 išnagrinėjo ginčą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje pareiškėjas reikalavimą priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą grindė, be kita ko, aplinkybe, kad nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. spalio 2 d. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas, taip pat privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Taigi, nagrinėjamoje byloje vertinamas laikotarpis (nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. spalio 2 d.) sutampa su jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-3170-643/2018 ginčo laikotarpiu, abiejose bylose pareiškėjas ir atsakovas bei jo atstovas yra tie patys asmenys, ginčo dalykas – pareiškėjo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K neatitikimas teisės aktų reikalavimams (dalis dėl kamerų perpildymo ir privatumo neužtikrinimo) sutampa. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3170-643/2018 nėra įsiteisėjęs, byla perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punktas numato, jog teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nustačius, kad pareiškėjo tapatus skundas jau išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra neįsiteisėjęs, skundas dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš laikymo Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. spalio 2 d., paliktinas nenagrinėtas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas toliau vertins pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K, buvusias laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. spalio 2 d. (dalyje dėl kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams (apšvietimo, ventiliacijos, drėgmės, temperatūros, pelėsio) bei nepakankamo pasivaikščiojimo gryname ore laiko).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį. Šis nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiškas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015 ir kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. spalio 2 d. buvo laikomas šiose Lukiškių TI-K kamerose: Nr. 106, 328, 190, 221, 324, 160, 292, 342, 295, 366, 278, 108, 278, 281, 293, 279, 294, 320, 326 ir 312 (b. l. 17-18, 26).
Pareiškėjas skunde teigia, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo užtikrinta tinkama patalpų temperatūra, kameros vėdinamos tik per atidaromą langą, dėl ant langų įrengtų dvigubų grotų trūko natūralios šviesos, o dirbtinis apšvietimas buvo menkas, kameros neremontuotos, sienos ir lubos apsilupusios, vietomis matomas pelėsis, drėgna.
Tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), kurios 16 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C, o 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas), o natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Dėl gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų bei lubų HN 134:2015 buvo nurodyta tik tai, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. HN 134:2015 35 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės vietos vadovo nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokiose iš aukščiau nurodytų kamerų egzistavo jo nurodyti higienos normų pažeidimai, todėl pagal aukščiau aptartą įrodinėjimo paskirstymo taisyklę atsakovas neturėjo pareigos paneigti šių teiginių įrodymais. Visgi, iš byloje pateikto Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėn. tarnybinio pranešimo dėl pareiškėjo skundo (toliau – Pranešimas), matyti, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 papunkčio reikalavimais. Dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. Visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m. Visų Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos, tai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunkčio ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunkčio reikalavimus. Pranešime atkreipiamas dėmesys, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, gyvenamosiose kamerose apsauginės grotos turi būti įrengtos iš lauko ir iš vidinės pusės. Tuo tarpu Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenurodo nei grotų skaičiaus, nei kurioje lango angos dalyje jos turi būti montuojamos. Pranešime teigiama, kad Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, kaip ir nurodyta HN 134:2015 17 punkte. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atkreipiamas dėmesys, kad tinkamai vėdinant patalpas, yra išvengiama didelio drėgmės susidarymo, pelėsio ir nemalonaus kvapo. Pranešime teigiama ir tai, kad temperatūra kamerose atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu palaikoma optimali temperatūra. Dėl kamerų remonto Pranešime paaiškinta, kad smulkūs kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir dušo patalpų darbai atliekami nedelsiant. Kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pranešime pateikiama lentelė, kurioje nurodyta, kokiais metais buvo atlikti remonto darbai atskirose kamerose (b. l. 56-58).
Remiantis byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas (toliau – VSC) ginčui aktualiu ir artimu jam laikotarpiais atliko planinius ir operatyvinius patikrinimus, patikrinimų aktuose užfiksuodamas tikrintose Lukiškių TI-K patalpose aptiktus neatitikimus higienos normoms. Iš VSC patikrinimo aktuose užfiksuotų duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K yra direktoriaus patvirtintas bendrojo naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašas, kuriame nustatyta, kad gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius, langus valo jose laikomi asmenys. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per atidaromus langus, kas atitiko HN 134-2015 17 punkto reikalavimus (b. l. 44-46, 49-51, 79-81). Iš VSC 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 292 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2017 m. balandžio 10-13 d.) temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, patikrinimo metu buvo vizualiai švarūs langai. Iš VSC 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akto matyti, kad kamerose Nr. 108 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2017 m. balandžio 15-18 d.) ir Nr. 312 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2017 m. rugsėjo 20 d. – spalio 2 d.) patikrinimo metu higienos normos pažeidimų, susijusių su vėdinimu, patalpų oro temperatūra, santykine oro drėgme nenustatyta, kamerose buvo vizualiai švarūs langai (b. l. 49-51). VSC 2017 m. kovo 1 d. patikrinimo akte kameroje Nr. 108 užfiksuotas HN 134:2015 35 punkto pažeidimas – kameroje buvo vizualiai nešvarūs langai (b. l. 129-130). Šis pažeidimas pašalintas, apie tai patvirtinus VSC 2017 m. balandžio 25 d. patikrinimo akte (b. l. 138-139). VSC 2017 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 320 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2017 m. rugpjūčio 23-24 d.) taip pat užfiksuotas HN 134:2015 35 punkto pažeidimas, t. y. kameroje buvo vizualiai nešvarūs langai (b. l. 108-110). Reaguodamas į nustatytą pažeidimą, Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 11 d. raštu Nr. 9-10992 informavo VSC, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. nustatyti pažeidimai pašalinti. Kamerų vidinėje pusėje esančios grotos laikinai išimtos, kad būtų galima išvalyti langus, kamerų stiklai išvalyti (b. l. 35). Iš VSC 2016 m. liepos 1 d. patikrinimo akto matyti, kad kamera Nr. 328 (pareiškėjas joje buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d.) vėdinama per langą, pelėsio požymių patikrinimo metu vizualiai nenustatyta, oro temperatūra, santykinė drėgmė ir apšvietimas atitiko HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 62-68). HN 134:2015 pažeidimų kameroje Nr. 328 neužfiksuota ir 2016 m. rugsėjo 29 d. bei 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo aktuose (b. l. 69-78, 89-101). VSC kovo 24 d. patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 324 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2017 m. vasario 13-20 d.d.) temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko HN 134:2015 reikalavimus, taip pat nustatyta, kad šioje kameroje buvo natūralus apšvietimas, vizualiai matomo pelėsio neaptikta (b. l. 102-104). Iš VSC 2017 m. birželio 30 d. patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 160 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2017 m. balandžio 3-4 d.) temperatūra, santykinė oro drėgmė, dieninis ir naktinis dirbtinis apšvietimas atitiko HN 134:2015 reikalavimus, kameroje nenustatyta vizualiai matomo pelėsio (b. l. 115-116).
Duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose buvusias sąlygas (temperatūrą, santykinę oro drėgmę, apšvietimą, sienų ir lubų būklę), byloje nėra. Nors atsakovės atstovas šių įrodymų ir nepateikė, tačiau pareiškėjas, kaip minėta, taip pat pakankamai nekonkretizavo nusiskundimų, nenurodė konkrečių kamerų, kuriose neva egzistavo jo paminėti pažeidimai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu reiškė pretenzijas tik dėl langų vidinių grotų įrengimo, kurios trukdė išvalyti langus. Lukiškių TI-K administracija 2017 m. liepos 25 d. ir 2017 m. liepos 28 d. pateikė pareiškėjui atsakymus į jo 2017 m. liepos 10 d. ir 11 d. kreipimusis, nurodydama, kad vidinės grotos languose įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsakovo atstovo atsiliepime ir pareiškėjui pateiktuose atsakymuose į pareiškėjo skundus nurodytas langų įrengimas atitinka Pataisos įstaigų rengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 11.5 papunkčio, kur nurodyta, kad iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos, bei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 papunkčio, kur nurodyta, kad lango angoje turi būti įstatytos metalinės grotos, reikalavimus. Kaip matyti, Lukiškių TI-K abiejuose atsakymuose į pareiškėjo prašymus nurodė, kad artimiausiu metu grotos laikinai bus nuimtos ir jam bus suteikta galimybė išvalyti langus ir palangę (b. l. 19-24). Paminėti VSC patikrinimų aktų duomenys patvirtina, kad pareiškėjo prašymai buvo patenkinti, HN 134:2015 35 punkto pažeidimai nedelsiant pašalinti.
Taigi, nors atitinkamais atvejais ir buvo nustatytas HN 134:2015 35 punkto reikalavimų pažeidimas, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog aplinkybės dėl negalėjimo išvalyti langų ir palangės dėl įrengtų vidinių grotų sukėlė jam žymių neigiamų pasekmių ar ilgalaikių nepatogumų, bei trumpą pareiškėjo buvimo šiose kamerose laikotarpį (3 ir 2 dienos), darytina išvada, kad pagrindo atsirasti valstybės civilinei atsakomybei šiuo atveju nėra.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose šviestuvai buvo be gaubtų.
Valstybės atstovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad gyvenamosiose kamerose yra naudojami dviejų tipų šviestuvai: šviestuvai su gaubtais ir šviestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriose kamerose šviestuvai buvo be gaubtų. Aptartuose VSC patikrinimo aktuose HN 134:2015 12 punkto dalyje pažeidimai pareiškėjo kamerose nenustatyti. Taip pat nenustatyti ir dirbtinės apšvietos reikalavimų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu, nėra pagrindo.
Kitų HN 134:2015 pažeidimų pareiškėjo kamerose remiantis byloje surinktais įrodymais nekonstatuota.
Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės. Nurodo, kad gryname ore jis turėtų praleisti ne mažiau 8 val.
Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto išaiškinimui, kadangi suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke, pažymi, jog Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2011 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92)3] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, teisę į kasdienį vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, kuriame nurodyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas skunde neneigia, kad nurodytos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore jam buvo suteikiamas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą Lukiškių TI-K buvo užtikrinta tinkamai.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lukiškių TI-K) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1punktu, 105 straipsnio 4 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo perpildytose kamerose, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. spalio 2 d., pareikštą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, palikti nenagrinėtą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.