- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- I-3170-643/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01749-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.), skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2, 34), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. spalio 2 d. buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas. Taip pat nurodytu laikotarpiu kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Dėl Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo), t. y. laikant pareiškėją teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, jis jautė diskomfortą, buvo netiesiogiai kankinamas, todėl jam kilo neturtinė žala, kurią ir prašo priteisti iš atsakovės.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–19).
Nurodo, kad iš pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kad jam tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimo pažymi, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Asmenų privatumui užtikrinti dalyje gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios artimiausiu metu bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Lukiškių TI-K mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo. Šiuo atveju nėra Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. spalio 2 d.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto
Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjo teigimu, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje turi būti apskaičiuojamas iš viso kameros ploto atėmus sanitarinių įrenginių užimamą plotą.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.).
Iš atsiliepime į skundą ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 12–14, 20–22) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šioje kamerose: 106, 108, 160, 190, 221, 278, 279, 281, 292, 293, 294, 295, 312, 320, 324, 326, 328, 342, 366. Pareiškėjas 2016-11-24 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016-11-25 perkeltas į kamerą Nr. 328 (plotas – 7,57 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016-11-26–2016-12-02 kameroje Nr. 328 buvo 2 asmenys. 2016-12-03–2016-12-05 kameroje Nr. 328 buvo 1 asmuo. 2016-12-06–2016-12-07 kameroje Nr. 328 buvo 2 asmenys. 2016-12 08 kameroje Nr. 328 buvo 1 asmuo. 2016-12-09–2016-12-18 kameroje Nr. 328 buvo 2 asmenys. 2016-12-19 kameroje Nr. 328 buvo 1 asmuo. 2016-12-20 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 190 (plotas – 7,94 kv. m, 2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 221 (plotas – 6,90 kv. m, 1 asmuo kameroje). 2016-12-21–2017-02-12 kameroje Nr. 221 buvo 1 asmuo. 2017-02-13 perkeltas į kamerą Nr. 324 (plotas – 7,68 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-02-14–2017-02-19 kameroje Nr. 324 buvo 2 asmenys. 2017-02-20 perkeltas į kamerą Nr. 328 (plotas – 7,57 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-02-21 kameroje Nr. 328 buvo 2 asmenys. 2017-02-22 kameroje Nr. 328 buvo 1 asmuo. 2017-02-23 –2017-03-20 kameroje Nr. 328 buvo 2 asmenys. 2017-03-21 kameroje Nr. 328 buvo 1 asmuo. 2017-03-22–2017-03-27 kameroje Nr. 328 buvo 2 asmenys. 2017-03-28 kameroje Nr. 328 buvo 1 asmuo. 2017-03-29–2017-04-02 kameroje Nr. 328 buvo 2 asmenys. 2017-04-03 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 160 (plotas – 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-04-04 perkeltas į kamerą Nr. 292 (plotas – 7,80 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-04-05 perkeltas į kamerą Nr. 342 (plotas – 8,10 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2017-04-06–2017-04-09 kameroje Nr. 342 buvo 2 asmenys. 2017-04-10 perkeltas į kamerą Nr. 292 (plotas – 7,80 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2017-04-11 kameroje Nr. 292 buvo 1 asmuo. 2017-04-12 kameroje Nr. 292 buvo 2 asmenys. 2017-04-13 perkeltas į kamerą Nr. 295 (plotas – 7,95 kv. m; 2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 366 (plotas – 7,81 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-04-14 perkeltas į kamerą Nr. 278 (plotas – 7,92 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2017 04-15 perkeltas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2017 04-16–2017-04-17 kameroje Nr. 108 buvo 1 asmuo. 2017-04-18 perkeltas į kamerą Nr. 278 (plotas – 7,92 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-04-19 perkeltas į kamerą Nr. 281 (plotas – 7,87 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2017-04-20 perkeltas į kamerą Nr. 293 (plotas – 8,20 kv. m; 2 asmenys kameroje): 2017-04-21–2017-04-24 kameroje Nr. 293 buvo 2 asmenys. 2017-04-25 kameroje Nr. 293 buvo 1 asmuo. 2017-04-26–2017-05-09 kameroje Nr. 293 buvo 2 asmenys. 2017-05-10 kameroje Nr. 293 buvo 1 asmuo. 2017-05-11–2017-05-18 kameroje Nr. 293 buvo 2 asmenys. 2017-05-19 kameroje Nr. 293 buvo 1 asmuo. 2017-05-20–2017-05-21 kameroje Nr. 293 buvo 2 asmenys. 2017-05-22–2017-05-23 kameroje Nr. 293 buvo 1 asmuo. 2017-05-24–2017-05-30 kameroje Nr. 293 buvo 2 asmenys. 2017-05-31 kameroje Nr. 293 buvo 1 asmuo. 2017-06-01 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 279 (plotas – 7,77 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-06-02–2017-06-19 kameroje Nr. 279 buvo 2 asmenys. 2017-06-20 kameroje Nr. 279 buvo 1 asmuo. 2017-06-21–2017-07-02 kameroje Nr. 279 buvo 2 asmenys. 2017-07-03 kameroje Nr. 279 buvo 1 asmuo. 2017-07-04–2017-08-18 kameroje Nr. 279 buvo 2 asmenys. 2017-08-19–2017-08-21 kameroje Nr. 279 buvo 1 asmuo. 2017-08-22 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 294 (plotas – 8,11 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-08-23 perkeltas į kamerą Nr. 320 (plotas – 7,76 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-08-24 perkeltas į kamerą Nr. 326 (plotas – 7,66 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2017-08-25–2017-09-11 kameroje Nr. 326 buvo 2 asmenys. 2017-09-12 kameroje Nr. 326 buvo 1 asmuo. 2017-09-13 kameroje Nr. 326 buvo 2 asmenys. 2017-09-14 kameroje Nr. 326 buvo 1 asmuo. 2017-09-15–2017-09-19 kameroje Nr. 326 buvo 2 asmenys. 2017-09-20 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 312 (plotas – 7,67 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-09-21–2017-09-26 kameroje Nr. 312 buvo 2 asmenys. 2017-09-27–2017-09-28 kameroje Nr. 312 buvo 1 asmuo. 2017-09-29 kameroje Nr. 312 buvo 2 asmenys. 2017-09-30–2017-10-01 kameroje Nr. 312 buvo 1 asmuo. 2017-10-02 pareiškėjas išvyko į Vilniaus pataisos namus.
Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas arba kartu su kitais asmenimis. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, visose pareiškėjo kamerose buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas (pareiškėjui kameroje tekdavo nuo 3,78 kv. m iki 8,2 kv. m). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas iš viso Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu praleido 312 parų. Iš jų 85 paras kamerose buvo vienas (2016-11-24–2016-11-25, 2016-12-03–2016-12-05, 2016-12-08, 2016-12-19, 2016-12-21–2017-02-12, 2017-02-13, 2017-02-20, 2017-02-22, 2017-03-21, 2017-03-28, 2017-04-03–2017-04-04, 2017-04-11, 2017-04-16–2017-04-18, 2017-04-25, 2017-05-10, 2017-05-19, 2017-05-22–2017-05-23, 2017-05-31–2017-06-01, 2017-06-20, 2017-07-03, 2017-08-19–2017-08-23, 2017-09-12, 2017-09-14, 2017-09-20, 2017-09-27–2017-09-28, 2017-09-30–2017-10-01). Su kitais asmenimis pareiškėjas praleido 227 paras. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-12-20 ir 2017-04-13 pareiškėjas buvo laikomas su kitu asmeniu, tačiau vėliau buvo perkeltas į kitas kameras, kuriose jau buvo laikomas vienas.
Pagal EŽTT praktiką, privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Nr. Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73–75 p.). EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis pranešimas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.). Atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką, darytina išvada, kad tuo atveju, kai kalinys kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iš dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina kaliniams reikiamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 31) nurodyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nėra techninių galimybių įrengti sanitarinio mazgo kabinų, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Į bylą pateiktos fotografijos (b. l. 3–4), iš kurių matyti, jog sanitariniame mazge asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Šios aplinkybės iš esmės nepaneigė ir pats pareiškėjas. Kaip jau nustatyta, pareiškėjas vienas buvo laikomas 85 paras, o su kitais asmenimis – 227 paras. Taigi, pareiškėjui ginčo laikotarpiu 85 paras buvo užtikrintas reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, tačiau 227 paras pareiškėjas praleido kamerose su kitais asmenimis. EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikoma daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 227 paras (2016-11-26–2016-12-02, 2016-12-06–2016-12-07, 2016-12-09–2016-12-18, 2016-12-20, 2017-02-14–2017-02-19, 2017-02-21, 2017-02-23–2017-03-20, 2017-03-22–2017-03-27, 2017-03-29–2017-04-02, 2017-04-05, 2017-04-06–2017-04-09, 2017-04-10, 2017-04-12, 2017-04-13, 2017-04-14, 2017-04-15, 2017-04-19, 2017-04-20, 2017-04-21–2017-04-24, 2017-04-26–2017-05-09, 2017-05-11–2017-05-18, 2017-05-20–2017-05-21, 2017-05-24–2017-05-30, 2017-06-02–2017-06-19, 2017-06-21–2017-07-02, 2017-07-04–2017-08-18, 2017-08-24, 2017-08-25–2017-09-11, 2017-09-13, 2017-09-15–2017-09-19, 2017-09-21–2017-09-26, 2017-09-29) nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tai turėjo įtakos jo sąlygų bloginimui. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.
Dėl neturtinės žalos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/102)).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).
Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. neužtikrinus privatumo naudojantis tualetu, jis nuolat jautė diskomfortą, jautėsi kankinamas.
Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažintina, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (227 paras)), patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį ir intensyvumą, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 2 000 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 2 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. V. (V. V.) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią pareiškėjo V. V. (V. V.) skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.