Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-513-619/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-01-15
Bylos Nr.: 2A-513-619/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-12386-2011-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Vidas Stankevičius
Atsakovas: I. L., I.
Ieškovas: Y.
Išvadą teikia: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba

Kategorijos

75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-513-619/2015 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12386-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 75.6.1; 78.2.1; 121.13; 121.14; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Y. (Y.) B. ieškinį atsakovui I. (I.) L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokos metu Lietuvos Respublikoje įgyto turto padalinimo, valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Y. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 4000 Lt sūnui, 3000 Lt – dukrai, išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2011-08-09, iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 48000 išlaikymo įsiskolinimą sūnui nuo 2006-01-01 iki 2010-05-01 ir nuo 2011-01-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos 2011-08-09; 36000 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai nuo 2006-01-01 iki 2010-05-01 ir nuo 2011-01-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos 2011-08-09; 4200 Lt išlaikymą ieškovei vienkartine suma už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-03-10, vėliau patikslino reikalavimą – nuo 2011-01-01 iki 2011-08-31, t.y. kai nedirbo ir negavo jokių pajamų; padalinti santuokoje įgytą turtą: kiekvienai iš šalių priteisti po ½ dalį atsakovo vardu laikomų lėšų bankuose, ieškovei priteisti ½ dalį automobilio vertės arba ½ dalį lizingui sumokėtų piniginių lėšų kompensaciją, jei įsipareigojimai pagal lizingo sutartį nėra įvykdyti, vėliau reikalavimo dėl lėšų padalinimo atsisakė, nes atsakovo sąskaitose lėšų nėra. Ieškovė pažymėjo, jog automobilio vertė yra 35000 Lt, todėl prašė pusės vertės kompensacijos, t.y. 17500 Lt. Ieškovė nurodė, kad šalys susituokė 2005-04-30 Kijeve. Santuoka buvo nutraukta 2011-06-09 Kijevo miesto, Podolės rajono teismo sprendimu, kuriuo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Kijevo teismo sprendimu nebuvo išspręsti vaikų išlaikymo ir santuokoje įgyto turto padalinimo klausimai. Ieškovė su vaikais gyvena Ukrainoje, vieno mėnesio sūnaus išlaikymo išlaidos sudaro 5 813 Lt, dukters – 4 317 Lt. Atsakovas gyvena ir dirba Estijoje, Taline, yra aukščiausios klasifikacijos specialistas, savo tikrąsias pajamas slepia, turėtų uždirbti apie 30 000 Lt per mėnesį, nes gyvendamas su ieškove gaudavo 9 500 EUR per mėnesį atlyginimą, yra pajėgus teikti vaikams reikalingą išlaikymą, nuo 2011 m. sausio mėn. vengia teikti vaikams išlaikymą.

Atsiliepimas

Atsakovas I. L. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsakovas nurodė, kad po santuokos sudarymo faktiškai vienas išlaikė visą šeimą, nuo 2010 m. birželio mėn. santykiams pašlijus, atsakovas išsikraustė iš bendro būsto, tačiau ir toliau teikė išlaikymą vaikams. Atsakovas mano, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos vaikų išlaikymui akivaizdžiai per didelės, be to, ne visos pagrįstais įrodymais, t.y. ieškovė nepagrindė rašytiniais įrodymais vaikų lankomų būrelių kainų, vaikų atostogų ir sanatorinių išlaidų. Atsakovas nesutiko su ieškovės pozicija, jog vaikai turi specialių poreikių. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su išlaikymo vaikams įsiskolinimu. Nurodė, kad Ukrainos teisės aktų nustatytas vaiko vieno mėnesio minimalus pragyvenimo lygis sudaro apie 270 Lt. 2010 m. atsakovas vaikų išlaikymui pervedė 7500 EUR, 2011 m. – 2000 EUR, iš viso 9500 EUR, pagal Ukrainos įstatymų nustatytą minimalų vaikų išlaikymo dydį šių lėšų turėjo pakakti vaikų išlaikymui iki 2015 m. Taip pat nesutiko ir su ieškovės reikalavimu priteisti jai išlaikymo įsiskolinimą, nes ieškovė turėjo darbą, kuriame gaudavo 1 521,20 Lt darbo užmokestį, bei nekilnojamojo turto, todėl galėjo dirbti ir pati save išlaikyti, nepateikė teismui įrodymų apie laikiną darbingumo netekimą. Atsakovas pagal 2006-12-11 finansinio lizingo sutartį su AB „SEB lizingu“ naudojosi automobiliu Kia Sorento, kuris išmokėjus jo vertę turėjo tapti atsakovo nuosavybe. Tačiau dėl pablogėjusios finansinės padėties jis nebegalėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų lizingo davėjui ir automobilio nuosavybės teise neįgijo, dalį įsipareigojimų vykdė asmeninėmis lėšomis, tretiesiems asmenims, kaip nurodo ieškovė, automobilio neperleido. Ieškovei kompensacija už atsakovo sumokėtas lizingo įmokas nepriteistina, nes dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia sudaromas turto balansas, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, jeigu, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jis dar išlaiko dukrą iš pirmos santuokos, atsakovo tėvai iš jų senatvės pensijos nepragyvena (567,49 Lt ir 643,02 Lt), atsakovas kiekvienam iš tėvų teikia 600 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas išlaiko bedarbį brolį, skirdamas jam po 200 Lt kas mėnesį. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovas nurodė, jog sutinka kiekvienam iš vaikų teikti 600 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-10-06 išvadoje nurodė, kad išvados pateikti negali, nes šalys Vilniuje negyvena.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo I. L. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. L. po 1770 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-08-09 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo I. L. išlaikymą nepilnametei dukrai S. M. L. po 1600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-08-09 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo I. L. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. L. 12 960 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Priteisė iš atsakovo I. L. išlaikymą nepilnametei dukrai S. M. L. 11 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą; nustatė, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė motina Y. B., gim. 1971-10-12 Ukrainoje; priteisė iš atsakovo I. L. ieškovei Y. B. 4200 Lt išlaikymo įsiskolinimą; priteisė iš atsakovo I. L. ieškovei Y. B. 14 656 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; priteisė iš atsakovo I. L. ieškovei Y. B., gim. 1971-10-12 Ukrainoje, 900 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės Y. B. atsakovui I. L. 1 484,70 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo I. L. valstybės naudai 1950 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės Y. B., gim. 1971-10-12 Ukrainoje, LR valstybės naudai 440 Lt žyminio mokesčio.

Teismas įvertinęs bylos duomenis konstatavo, jog ieškovės nurodytos vieno mėnesio šalių vaikų išlaidos, sūnaus išlaikymo išlaidos - 5 813 Lt, dukters – 4 317 Lt, yra per didelės ir perteklinės. Teismas, vadovaudamasis LR įstatymais ir teismine praktika, pragyvenimo lygiu ir vaikų išlaikymo išlaidų standartais, nustatė šalių nepilnamečių vaikų vieno mėnesio poreikius litais, sūnui – 2 720 Lt; dukrai – 2 450 Lt bei įvertinęs nustatytus šalių vaikų poreikius (2720 Lt ir 2450 Lt), atsižvelgęs į tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, aplinkybę, kad atsakovas prie vaikų auklėjimo niekaip neprisideda, o ieškovė yra priversta samdyti auklę, aplinkybę, kad atsakovas savo tikrųjų pajamų teismui neatskleidė, aplinkybę, kad atsakovas teikė prioritetą kitų šeimos narių išlaikymui (tėvams, broliui, sugyventinei), o ne savo nepilnamečių vaikų išlaikymui, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisė 65 proc. nuo jiems reikalingos teismo nustatytos sumos išlaikymą. Sūnaus išlaikymui iš atsakovo teismas priteisė po 1770 Lt, dukros išlaikymui po 1600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos - 2011-08-09 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė, kad atsakovas šeimai jokio išlaikymo neteikė nuo 2011-01-01, ieškovė dirbti pradėjo 2011-09-01, todėl reikalavimą dėl 4200 Lt išlaikymo priteisimo ieškovei tenkino (CK 3.72 str.) ir priteisė 4200 Lt dydžio išlaikymą už laikotarpį nuo 2011-0101 iki 2011-08-31. Ieškovei teismas taip pat priteisė pusę nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011-06-09 atsakovo lizingo bendrovei sumokėtos sumos, (2443 Ltx12/2), viso 14656 Lt kompensaciją. Kadangi atsakovas mokėjimo grafikų nepateikė, teismas kompensaciją apskaičiavo pagal lizingo sutartyje nustatytą įmokų vidurį po 2 443 Lt per mėnesį bendrų šeimos pajamų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas I. L. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-10 sprendimą pakeisti ir išdėstyti tokia tvarka: priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. L. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-12-01 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai S. M. L. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-12-01 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė motina Y. B.; priteisti iš atsakovo ieškovei 2 981,83 Lt kompensaciją už automobilį Kia Sorento 2,5 CRDI VGT, 2006 m. gamybos; likusioje dalyje ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos priteistos išlaikymo sumos nepilnamečių vaikų išlaikymui yra laikytinos labai didelėmis pagal Lietuvos realijas, kuomet vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2012 metais buvo 2 232 Lt. Pagal LAT praktiką priteistinas išlaikymas turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes dėl realių vaiko poreikių ir tėvų materialinių galimybių. Priteisiant išlaikymą, kuris viršija realius vaiko poreikius, pažeidžiamas LR CK 3.119 str. Kadangi šalių nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena Ukrainos Respublikoje, todėl vaikams skirtinas išlaikymo dydis turėjo būti nustatomas pagal Ukrainos Respublikoje esantį pragyvenimo lygį. Ukrainoje pragyvenimo lygis yra ženkliai žemesnis, skiriasi elektros energijos, šildymo kainos. Vaikų maitinimo kainos ikimokyklinio švietimo įstaigose Kijevo mieste ir Vilniaus mieste skiriasi beveik du kartus. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad M. L. dailės būrelio išlaidoms turi būti skirta 130 Lt per mėnesį. Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus, būrelio kaina mėnesiui sudaro 86,55 Lt. Atsakovas taip pat nesutiko, kad jo sūnus turi specialių poreikių dėl taikvondo užsiėmimų ir kalbų mokymosi. Taip pat pažymėjo, kad vaikų lankomame darželyje pagal ugdymo programas yra numatyti fizinio lavinimo užsiėmimai, anglų kalbos pamokėlės, choreografija. Atsakovas nesutiko ir su 2400 Lt suma per metus vaikų atostogoms, mano, jog ši suma yra visiškai nepagrįsta. Taip pat atsakovas nesutiko su pirmos instancijos teismo priteista suma – 1800 Lt per metus (150 Lt per mėnesį) sveikatos išlaidoms. Pažymi, kad vaikai neturi specialių poreikių dėl sveikatos, nėra nurodyta, jog jie sirgtų lėtinėmis ligomis. Iš pateiktų išrašų matyti, kad vaikai dažniausiai sirgo viršutinėmis kvėpavimo ir peršalimo ligomis, todėl šios ligos nėra laikytinos specialiaisiais poreikiais. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, jog ieškovei būtina samdyti auklę vaikų priežiūrai. Atsakovas pažymėjo, kad Kijevo mieste minimali vaikui reikalinga išlaikymo suma sudaro 280 Lt, papildomas sumas teismas gali priteisti tik esant objektyviems įrodymams dėl vaikų specialiųjų poreikių. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sutinka kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį skirto po 600 Lt. Pažymėjo, jog atsakovas į bylą yra pateikęs duomenis apie savo turtinę padėtį, dokumentus apie pajamas gautas 2009-2011 m. laikotarpyje, darbo sutartis, raštus apie darbo sutarčių nutraukimą, pateikta 2012-11-22 darbo sutartis patvirtina, jog visos atsakovo pajamos sudaro 1000 EUR per mėnesį, pateikti dokumentai, kad darbdavys už būsto nuomą nemokėjo. Pažymėjo, jog ieškovė visapusiškų duomenų apie gaunamas pajamas nėra pateikusi.

Atsakovas taip pat nesutiko su pirmos instancijos teismo priteista išlaikymo įsiskolinimo vaikams suma. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymui laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2011-01-08 yra sumokėjęs 14 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad teismas negalėjo iš jo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi jis vaikų išlaikymui skyrė pakankamai pinigų. Atsakovas taip pat nesutiko ir su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu ieškovei už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo, kuomet ieškovė nedirbo, tačiau atsakovas neteikė jai išlaikymo. Ji nurodė teismui, kad vaikų išlaikymui kas mėnesį turėdavo išleisti po 9000 Lt, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų, t.y. banko kortelių išklotinių ir pan. Atsakovas taip pat nurodo, kad iki 2011 kovo 31 d. ieškovė gaudavo vaiko pašalpą.

Atsakovas taip pat nesutiko su pirmos instancijos teismo priteista 14 656,00 Lt dydžio kompensacija už automobilį. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti transporto priemonės rinkos vertę turto išpirkimo dieną, o kompensacijos sumą apskaičiuoti pagal įmokų dalį sumokėtą iki santuokos nutraukimo iš bendrų sutuoktinių pajamų ir po santuokos nutraukimo asmeniškai atsakovo. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad automobilio vertė santuokos nutraukimo momentu sudarė 2000,00 Eur. Jis yra įmokėjęs 115 900,00 Lt turto dengimo įmokų, iš kurių po santuokos nutraukimo sumokėjo 15 834,21 Lt. Atsižvelgiant į tai, ieškovei turėtų atitekti 43,18 proc. dalinamo turto rinkos vertės, atsakovui 56,82 proc. dalinamo turto rinkos vertės. Kadangi turto išpirkimo metu turto rinkos vertė buvo apie 2000 Eur, todėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydis turėtų sudaryti 863,60 Eur.

Ieškovė Y. B. atsiliepimu prašė 2013-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo I. L. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog ieškovė nesutinka su atsakovo pozicija dėl tariamai žemų elektros energijos paslaugų ir maitinimo kainų Ukrainos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų priežiūrai auklės paslaugos yra neišvengiamai reikalingos, be to ieškinyje nurodytos auklės paslaugų kainos yra netgi per mažos. Vienai auginančiai vaikus mamai auklė reikalinga, kad esant reikalui, nuvestų ir pasiimtų vaikus į/iš darželio, mokyklą, savaitgaliais, ieškovei susirgus, išvykus į pasitaikančias komandiruotes, vasaros sezono metu, kada du mėnesius visiškai neveikia darželis. Ieškovė nesutinka su apelianto požiūriu, kuris neigia būtinybę lavinti vaikus, lankyti įvairius užsiėmus, būrelius, sekcijas. LAT praktikoje pažymima, jog vaikui atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiais. Nurodė, jog atsakovas yra labai aukštos profesinės kvalifikacijos pilotas, be dviejų tipų lėktuvų piloto licencijos, atsakovas yra ir pilotas-egzaminatorius, turintis patį aukščiausią rangą kokį tik galima pasiekti aviacijos srityje, todėl apelianto pateikti duomenys, jog jo pajamos sudaro tik 1000 EUR neatitinka tikrosios atsakovo turtinės padėties. Ieškovė nurodė, jog augindama antrąjį vaiką – dukterį S. M. negavo jokių papildomų išmokų, išskyrus valstybės paramą, todėl mano, kad jai pagrįstai priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Pažymėjo, jog ieškovė pagrįstai prašė teismo priteisti jai kompensaciją už atsakovo vardu lizingo būdu mokėtas įmokas, šalims santuokos metu išperkant automobilį Kia Sorento. Ieškovė sutinka su teismo sprendimu šioje ginčo dalyje, kuriuo jai priteista kompensacija už laikotarpį, kai atsakovas paliko šeimą iki santuokos nutraukimo t.y. nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011-06-09, kai ieškovė su vaikais automobiliu nesinaudojo ir negalėjo naudotis.

Vilniaus apygardos teisme 2014-10-08 buvo gauti ieškovės Y. B. paaiškinimai bei nauji įrodymai. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu politinė ir ekonominė situacija Ukrainoje yra stipriai pasikeitusi, įvyko žymi nacionalinės valiutos devalvacija, atitinkamai išaugo ir importinių prekių kainos, išaugo energijos kainos, nuolatos brangsta ir vietinės prekės. Visos šios aplinkybės stipriai įtakoja ieškovės bei jos vaikų vartojimo krepšelį. Ieškovė nurodo, kad atsakovas sąmoningai slepia savo pajamas, nes be samdomo piloto jis dar yra ir egzaminatorius, įtrauktas į atvirus egzaminatorių sąrašus Islandijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Airijoje. Ieškovė nurodė, kad vieno vaiko mokymasis + maitinimas per mėnesį sudaro 1500 hrn. Sūnus dar lanko dailę, dukra dėl lėšų stygiaus to daryti negali. Pažymėjo, kad sūnui yra diagnozuotas širdies mitralinio vožtuvo prolapsas, todėl plaukimas jam yra rekomenduojamas gydytojų. Šiuo metu sūnus mokosi anglų ir vokiečių kalbų, nuo 2015 metų planuoja mokytis ir trečią kalbą. Duktė pradės mokytis kalbų, jeigu atsiras finansinių galimybių. Vaikai nori mokytis muzikos, tačiau namuose nėra vietos pianinui, todėl teks samdytis mokytoją. Dukra nuo 2013 metų lanko šokius ir šia veikla planuoja užsiimti dar ilgai. Siekdama patenkinti vaikų interesus, ieškovė nuolat samdo trenerius įvairiems vaikų užsiėmimams. Ieškovė mano, kad vasaros poilsis vaikams yra būtinas, todėl ir jos prašomos išlaidos jam taip pat yra pagrįstos. Ieškovė nurodė, kad 2014-2015 metais medicininės išlaidos vaikams sudarė 1174,00 Eur. Taip pat pažymėjo, kad auklė jos vaikams yra būtina, nes vaikai negali būti paliekami vieni namuose.

Atsiliepimas

Atsakovas I. L. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės paaiškinimus raštu bei pateiktus naujus įrodymus. Atsakovas nurodo, kad palaiko apeliacinio skundo argumentus, prašo kiekvienam vaikui priteisti išlaikymą po 600 Lt, o likusioje dalyje ieškinį atmesti. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentu, kad bendras pragyvenimo lygis Vilniuje ir Kijeve beveik nesiskiria. Pažymi, kad iš ieškovės pateiktų naujausių buto komunalinių ir kitų paslaugų apmokėjimo sąskaitų matyti, jog vidutiniškai ieškovė už būsto komunalines paslaugas moka apie 155,66 Lt per mėnesį. Tai įrodo, kad mokesčiai Kijeve yra žymiai mažesni nei Vilniuje. Ieškovė nurodė, kad dėl pasikeitusios ekonominės situacijos Ukrainoje, stipriai pabrango mokesčiai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovas taip pat nemano, jog pagrįstos išlaidos vaikų atostogoms yra 3 175,51 Eur, kai tuo metu vaikai pusantro mėnesio leido su aukle. Tokios atostogos teismo turėtų būti vertinamos kaip prabangos poilsis, o ne tenkinantis būtinus vaiko poreikius. Atsakovas nurodo, kad vienintelės pagrįstos išlaidos yra kvitai iš vaikų darželio „Podillia“, kur už sūnaus lankymą kas mėnesį moka 215,64 Lt, o dukters 197,67 Lt. Iš teismui atsakovės pateiktų čekių sunku nustatyti, už kurį laikotarpį čekyje nurodytos sumos buvo sumokėtos už vaikų baseiną bei anglų kalbos pamokas. Nors ieškovė minėjo, kad sūnus lankė taikvondo treniruotes, kurios kainavo 100 Lt, jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės atliktus mokėjimus byloje nėra. Atsakovas pažymėjo, kad vaikų išlaikymo dydis nustatomas pagal vaikų poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį. Atsakovo uždarbis šiuo metu yra 1000 Eur per mėnesį, o ieškovės 1265,06 Eur. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas sąmoningai slepia savo pajamas, atsakovas nurodo, kad jis šiuo metu sukūrė kitą šeimą, nori daugiau laiko praleisti namuose, todėl mažiau dirba. Minimali vaikui išlaikyti reikalinga suma Kijeve sudaro 280 Lt, o visas kitas išlaidas reikia įrodyti, taip pat turi atspindėti realius vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdžio dieną priėmęs iš ieškovės naujus įrodymus ir jais grindęs didelę dalį motyvų, kuriais buvo atmestas atsakovo apeliacinis skundas, pažeidė šalių rungimosi principą (CPK 12 str.), taip pat buvo suvaržyta atsakovo procesinė teisė teikti paaiškinimus bylos klausimais (CPK 42 straipsnio 1 d.), bei paaiškinimus dėl rašytinių įrodymų. Kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas bylą turėtų išspręsti šių įrodymų priimtinumo klausimą, o nusprendęs juos pridėti prie bylos – sudaryti atsakovui arba jo atstovui galimybę su jais tinkamai susipažinti ir pareikšti dėl jų savo nuomonę.

Nagrinėjant apeliacinį skundą, atsižvelgtina į kasacinio teismo nurodytas aplinkybes dėl ieškovės naujai pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismui priėmimo ir jų vertinimo.

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Kadangi ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, susijusius su nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimais, teismas šių įrodymų priėmimo klausimą nagrinėjo išimtinai paisydamas nepilnamečių vaikų interesų.

LR CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Tame pačiame LR CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Šias išimtines sąlygas turi nurodyti ir privalo jas pagrįsti dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį.

Šioje nagrinėjamoje byloje yra ginami nepilnamečių vaikų interesai, sprendžiamas klausimas dėl priteistino išlaikymo dydžio. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Vilniaus apygardos teismui 2013-09-30 pateikė naujus įrodymus, kurių priėmimo klausimas po bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme ir grąžinus bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, buvo išspręstas teisėjo rezoliucija, juos prijungus prie bylos. Paskyrus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, 2014-10-08 Vilniaus apygardos teisme buvo gauti papildomi ieškovės rašytiniai paaiškinimai bei pridėti nauji įrodymai, susiję su vaikų išlaikymo klausimu. Ieškovė pateikė įrodymus apie patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui, t.y. nurodė, kiek kainuoja vaikų drabužiai, maitinimas, lavinimas, laisvalaikio pramogos ir pan., nurodė, kad vaikams augant stipriai didėja ir patiriamos išlaidos jų išlaikymui, be to, nurodė, kad Ukrainoje, kur šiuo metu gyvena ieškovė su vaikais, yra didelė infliacija, pabrango daugelis produktų. Pateikti įrodymai yra svarbūs, siekiant teismui išsiaiškinti, kokie vaikų būtinieji ir specialūs poreikiai, kokio dydžio išlaikymas jiems yra būtinas. Be to, ieškovė objektyviai ne visus įrodymus galėjo pateikti pirmos instancijos teismui, kadangi augant vaikams, keičiasi ir jų poreikiai, todėl atsirado ir nauji, šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Kadangi šiuos įrodymus ieškovė pateikė tik apeliacinės instancijos teisme, Vilniaus apygardos teismas jų priėmimo klausimą išsprendė 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi. Kadangi ieškovė papildomus įrodymus pateikė 2014-10-08, t.y. prieš pat teismo posėdį, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių rungimosi principą, įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą į ieškovės papildomai pateiktus įrodymus. Atsakovui susipažinus su ieškovės naujai pateiktais įrodymais ir pateikus į juos savo atsikirtimus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šių naujų įrodymų priėmimas nepažeidžia šalių rungimosi principo (CPK 12 str.).

Dėl išlaikymo vaikams dydžio ir formos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė suteikti savo vaikams gyvenimo sąlygas, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003-12-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003), tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-03-15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, paprastai laikoma, kad nepilnamečiui vaikui yra būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Tokios pozicijos laikėsi ir atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad sutinka kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti skirti po 600 Lt (173,77 Eur) kiekvienam vaikui per mėnesį. Tačiau teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Pirmiausia, šis Lietuvos Respublikos teismų praktikos nustatytas kriterijus yra taikomas tuomet, kai tiek nepilnamečiai vaikai, tiek jų tėvai gyvena Lietuvoje. Nagrinėjamoje byloje ieškovė su vaikais gyvena Kijeve, atsakovo gyvenamoji vieta yra Estijoje, todėl vaikų poreikių piniginis ekvivalentas turi būti nustatomas pagal Ukrainoje esantį pragyvenimo lygį.

Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius vaikų būtinuosius ir specialiuosius poreikius, t.y. vaikai lanko mokyklą – darželį „Podillia“, kurioje atitinkamai per mėnesį už vaiko maitinimą ir ugdymą atitinkamai reikia mokėti 283 Lt (t. IV, b.l.74-85). Taip pat ieškovė teismui pateikė čekius, kiek išleidžia vaikų rūbams, avalynei, mokyklinėms vaikų reikmėms (t. IV, b.l. 127-134). Ieškovė pateikė teismui komunalinių ir kitų paslaugų apmokėjimo sąskaitas, iš kurių matyti, kad ieškovė vidutiniškai už 53,8 kv.m. ploto būsto namų ir aplinkos teritorijos priežiūrą, šalto vandens tiekimą, šildymą, moka apie 180,00 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos įrodymus, konstatuoja, kad pagrįstomis laikytinos išlaidos vaikų gyvenamajam būstui išlaikyti, maistui, mokyklai – darželiui, drabužiams bei avalynei. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su ieškovės argumentu, kad vaikai turi specialių poreikių, kadangi jie dažnai serga ir vien išlaidos jų medicininėms reikmėms per metus sudaro 1174,00 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog kuris nors iš vaikų sirgtų lėtine liga, kurios gydymui nuolat būtų reikalingi specialūs vaistai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikai dažniausiai sirgo viršutinių kvėpavimų bei peršalimo ligomis, jiems gydyti buvo vartojami įprastiniai pagal simptomus naudojami vaistai. Pagal byloje esančias gydytojų pažymas (t. 1, b.l. 190-191) abiems vaikams rekomenduojami bendri grūdinimo metodai, vasarą išvykti už Kijevo ribų. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad medicininės išlaidos neturi būti vaikams didinamos pagal specialius poreikius, kadangi byloje toks poreikis nenustatytas, o ieškovės nurodytos išlaidos gydymui yra neadekvačiai didelės. Todėl įvertinusi byloje visus surinktus įrodymus ir šalių argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visoms būtinosioms vaikų išlaidoms (būstui, maistui, mokslams, drabužiams, avalynei, medicininėms išlaidoms) patenkinti priteistina 400 Eur dydžio suma kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad daug išlaidų patiriama dėl vaikų papildomo lavinimo, saviraiškos pomėgiams. Berniukas lanko dailę (85 Lt per mėnesį), baseiną (431,28 Lt per mėnesį), anglų, vokiečių kalbų mokymus (895,50 Lt), nuo 2015 metų planuoja pradėti mokytis trečios užsienio kalbos. Iš ieškovės 2014-10-07 pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad mergaitė taip pat lanko baseiną (431,28 Lt per mėnesį), užsiima šokiais, jeigu bus finansinės galimybės taip pat pradės mokytis užsienio kalbų. Ieškovė taip pat nurodė, kad norint nustatyti vaikų polinkius ir gabumus, kovojant su vaikų psichologiniais kompleksais ir tenkinant žinių troškimo poreikį, ieškovė nuolatos samdo įvairius trenerius skirtingiems užsiėmimams. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikai lanko daug užsiėmimų, nuolat lavinami jų gabumai, todėl teisėjų kolegija išlaidas vaikų papildomam ugdymui laiko pagrįstomis. Tačiau pažymi, kad augant vaikams, keičiasi ir lankomi būreliai, jų užsiėmimų kainos, todėl konkrečios sumos priteisimas už konkretų būrelį neatitiktų protingumo kriterijų. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvieno vaiko asmeninių gabumų ugdymui bei lavinimui turėtų būti skiriama vidutiniškai 150 Eur suma per mėnesį, tokios išlaidos laikytinos protingomis ir įrodytomis. Nors ieškovė sūnaus poreikiams lavinti prašė priteisti didesnę sumą, kolegija nurodo, kad vaikų poreikiai iš esmės yra vienodi, todėl skiriama suma tų poreikių lavinimui neturėtų būti diferencijuojama.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis, kurias ji laiko būtinomis vaikų vasaros poilsiui ir auklei. Kolegija pažymi, kad nustatant priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš tėvų, nevykdančių arba netinkamai vykdančių iš įstatymo kylančią pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus iki vaikai (vaikas) sulaukia pilnametystės, išlaikymo dydis turi tenkinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas ir jų tiesiogiai nesietinas su tais dydžiais, kurie buvo skiriami tėvų, kai jie šias pareigas vykdė tinkamai, t. y. teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, kurie teismų praktikoje apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko vystymosi ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams, proporcingumo. Kita vertus, vaikų prabangios gyvensenos įpročių formavimui skiriamos tėvų lėšos negali indikuoti priteistino vaikų išlaikymo dydžių jų didinimo linkme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo motyvui, kad ieškovės nurodytos 3175,51 Eur išlaidos, skiriamos vaikų poilsiui yra perteklinės, todėl ir šioje dalyje skiriama suma yra mažintina iki 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, visos abejonės dėl tikrosios tėvų turtinės padėties turi būti aiškinamos vaiko naudai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis, šiuo metu jos gaunamos pajamos yra didesnės negu atsakovo, tačiau sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas nepateikė teismui visų tikrųjų pajamų, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2005-04-30 iki 2012-01-20 gaudavo žymiai didesnes pajamas negu šiuo metu (banko sąskaitos išrašas t. II, b.l. 252-307). Be to, atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, yra licenzijuotas pilotas bei egzaminatorius, todėl turintis visas galimybes pagal profesiją užsitikrinti didesnes pajamas ir teikti vaikams reikalingą išlaikymą. Atsakovo argumentas, kad jis dar turi išlaikyti savo tėvus ir pilnametę dukterį iš pirmosios santuokos nėra laikytinas svarbiu, kadangi nepilnamečių vaikų interesai turi būti tenkinami pirmiausia. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nustatė, kad kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 700 Eur suma per mėnesį. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, todėl įvertinęs visas bylos aplinkybes bei tėvų turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas nenukrypsta nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo ir priteisia iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 350 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. 2011-09-07 iki vaikų pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Pažymėtina, kad CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Todėl pasikeitus aplinkybėms, ieškovė galės kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė prašė teismo priteisti 48 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui nuo 2006-01-01 iki 2010-05-01 ir nuo 2011-01-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos 2011-08-09. 36 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai nuo 2006-01-01 iki 2010-05-01 ir nuo 2011-01-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos 2011-08-09. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šeimos santykiai pašlijo ir atsakovas išsikraustė iš bendrų namų 2010 metų birželio mėnesį. Iki tol atsakovas gyveno šeimoje, išlaikė nepilnamečius vaikus ir ieškovę. Taigi, kadangi atsakovas nuo 2010 metų birželio mėnesio daugiau negyvena kartu su šeima ir neteikia išlaikymo, laikytina, jog būtent nuo šio momento nepilnamečiams vaikams atsirado teisė į išlaikymo priteisimą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti abiems vaikams išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006-01-01 iki 2010-05-01 laikytinas nepagrįstu, kadangi atsakovas tuo metu gyveno šeimoje ir teikė išlaikymą abiems vaikams. Be to, išlaikymo priteisimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinys teisme priimtas 2011-09-07, todėl nuo šio momento gali būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas, jau gyvendamas atskirai nuo šeimos, laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2011-01-08 ieškovei pervedė 15 000 Eur (byloje esantys bankų išrašai t. II, b.l. 286, 289, 290, 291, 293, 294, 297). Atsižvelgiant į tai, kad nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, iki ieškinio padavimo momento praėjo apie 14 mėnesių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo pervesta 15 000 Eur suma laikytina pakankama vaikų išlaikymui, todėl ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas, o atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje yra tenkintinas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo priteistu 4200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimu ieškovei Y. B.. Kadangi ieškovė pradėjo dirbti, ji prašė priteisti išlaikymą už periodą nuo 2011-01-01 iki 2011-08-31, kuomet viena augino vaikus ir niekur nedirbo. Pirmos instancijos teismas tenkino šį ieškovės prašymą argumentuodamas, jog ieškovė minėtu laikotarpiu nedirbo, o atsakovas šeimai jokio išlaikymo neteikė, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. Teisėjų kolegija su pirmos instancijos teismo pozicija nesutinka ir konstatuoja, jog išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas nepagrįstai. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam išlaikymą iš kito sutuoktinio. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Taigi teisę į išlaikymą turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė viena augino abu vaikus, atsakovas periodu nuo 2011-01-01 iki 2011-08-31 jos asmeninių poreikių tenkinimui išlaikymo neteikė. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Tačiau teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovas vaikų išlaikymui pervedė 15 000 Eur, darytina išvada, jog atsakovė būdama darbingo amžiaus neturėjo kliūčių realizuoti teisę dirbti, vaikų priežiūrą pavedant auklei ar leisti juos į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Kolegija taip pat pažymi, kad vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, kuriame ji šiuo metu gyvena su vaikais, bei ¼ dalis tėvų buto, t.y. atsakovė turi ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad išlaikymo sutuoktiniui priteisimui yra reikšmingi du aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-05-09 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-233/2011). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisėjų kolegijai nenustačius ieškovei vienos iš būtinos sąlygos - išlaikymo reikalingumo, pirmos instancijos teismo sprendimu ieškovei priteistas 4200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas laikytinas nepagrįstu ir yra naikinamas.

Dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovės naudai 14 656,00 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.115 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu atsakovas su UAB „SEB Lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-120164-01 (t. I, b.l. 159-161). CK 3.119 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tačiau bylos šalims nutraukiant santuoką 2011-06-09, lizingo sutartis dar nebuvo pasibaigusi, todėl turtas dar nebuvo šalių nuosavybė. Lizingo sutartis pilnai įvykdyta 2011 m. gruodžio 15 d. (t. II, b.l. 368). Pagal lizingo sutartį atsakovas yra įmokėjęs iš viso 146 564,74 Lt lizingo įmokų, t.y. 115 900,00 Lt turto dengimo įmokų, 14 371,77 Lt palūkanų, administracinio mokesčio – 300,01 Lt, draudimo įmokų 15936,12 Lt, delspinigių – 56,83 Lt, iš kurių po santuokos nutraukimo, t.y. jau asmeninėmis lėšomis sumokėjo 15 834,21 Lt. Sudarant dalijamo turto balansą, turi būti nustatoma ir dalijamo turto vertė. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK3.119 straipsnis). Ta aplinkybė, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2011). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo taip pat išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009).

Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad vidutiniškai tokio automobilio kaina yra apie 10 000 Eur (t. III, b.l. 18-19). Tuo tarpu atsakovas teismui nurodė, kad tokio paties automobilio kainos vidutiniškai svyruoja nuo 5500 Eur iki 8 500 Eur (t. III, b.l. 66-68). Abi šalys automobilio vertę grindė iš internetinių pardavimų portalų surinktais duomenimis. Pažymėtina, kad šalys gali remtis internetinių portalų duomenimis apie analogiškų automobilių rinkos vertes ir teismas šiuos įrodymus turi vertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles, nurodytas CPK 185 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei tai, jog šalys neprašė teismo skirti turto vertinimo ekspertizės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad automobilio vidutinė rinkos vertė yra 8 500 Eur, kadangi šie duomenys byloje buvo pateikti vėliausiai, t.y. 2013-03-31, ir ši suma mažiausiai skiriasi nuo ieškovės nurodytos automobilio vertės.

Atsakovas iš viso yra sumokėjęs 146 564,74 Lt turto dengimo įmokų, iš kurių po santuokos nutraukimo asmeninėmis lėšomis sumokėjo 15 834,21 Lt. Tokiu būdu ieškovei turėtų atitekti 43,18 proc. dalinamo turto rinkos vertės, o atsakovui 56,82 proc. (146 564,74 Lt – 15 834,21 Lt = 130 730,53 Lt/2 = 65 365,26 Lt). Kadangi teisėjų kolegija konstatavo, jog turto rinkos vertė kreipimosi dėl turto padalijimo dienai buvo 8 500 Eur, atitinkamai ieškovei priteistinos kompensacijos dydis turėtų sudaryti 3 670,30 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad automobilio vertė yra 2 000 Eur ir tai patvirtina byloje esantis 2011-05-13 „Ulemiste Autokeskus OU“ vertinimo aktas Nr. 13052001/1 (t. II, b.l. 39-41). Iš šių dokumentų matyti, kad tai yra tik UAB „SEB VB Lizingas“ pasiūlymas, jeigu automobilis būtų keičiamas, tačiau tai neatspindi realios automobilio rinkos vertės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje.

Ieškovė patyrė 2 778 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. III, b.l. 15, 151) ir turėjo sumokėti 525 Lt (150,05 Eur) žyminio mokesčio už keliamą turtinį reikalavimą, t.y. pusę automobilio vertės sumos, tačiau paduodant ieškinį jo nesumokėjo. Atsakovas už advokato teisines paslaugas visų instancijų teismuose patyrė 5 237,90 Lt išlaidų (t. III, b.l. 20, t. IV, b.l. 15), o žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinius skundus sumokėjo 2775,20 Lt (t. III, b.l. 86, 105, t. IV, b.l. 17). Ieškovė byloje kėlė 4 savarankiškus reikalavimus, t.y. priteisti vaikams išlaikymą, priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikams, taip pat išlaikymo įsiskolinimą pačiai ieškovei, bei prašė kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Įvertinus ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1389 Lt (402,28 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteistina 2618,95 Lt (758,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovo argumentas, jog ieškovei nesumokėjus žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą, teismas šį jos prašymą turėjo palikti nenagrinėtą yra nepagrįstas ir netenkintinas, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 525 Lt (152,05 Eur) žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo I. L. (I. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. L. (M. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) po 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-07 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo I. L. (I. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-09-07 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo I. L. priteistas išlaikymo įsiskolinimas sūnui M. L. – 12960 Lt, dukrai S. M. L. – 11600 Lt, ir ieškovei Y. B. – 4200 Lt panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Pakeisti sprendimą dalyje dėl kompensacijos ieškovei Y. B. ir priteisti iš atsakovo I. L. (I. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Y. B., gim. (duomenys neskelbtini), 3 670,30 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų, trisdešimt euro centų) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Priteisti iš atsakovo I. L. (I. L.), a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei Y. B., gim. (duomenys neskelbtini), 402,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Y. B., (duomenys neskelbtini), atsakovui I. L. (I. L.), a.k. (duomenys neskelbtini), 758,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo I. L. (I. L.), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybės naudai 152,05 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėRita KisielienėVidas Stankevičius