Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, kai Bendrovė jau nuo 2021 m. lapkričio mėnesio buvo nemoki, bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI, neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų ir nepateikė teismui pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo, taip pažeisdamas kreditorės VMI teises, kadangi Bendrovės vadovui laiku pasikreipus dėl nemokumo proceso inicijavimo, Bendrovės įsipareigojimai pareiškėjai būtų mažesni. Taip pat, Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui, kuri 2024 m. kovo 5 d. duomenimis sudarė 11 534,88 Eur, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 9 d. vykdė atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką, tuo jis pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. kovo 5 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 11 537, 88 Eur, tai yra gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) 92,65 Eur nepriemoka, ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) 11 442,23 Eur nepriemoka. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas Bendrovės atžvilgiu buvo vykdomas nuo 2021 m. lapkričio 18 d., priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitų ir nuo 2022 m. liepos 20 d. priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Mokestinė nepriemoka išieškota nebuvo. Taip pat, pareiškime nurodyta, jog 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-66042 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis 2952,13 Eur mokestinei nepriemokai, kuri 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-31782 buvo nutraukta, nes Bendrovė nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Be to, Bendrovės vadovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi Bendrovės vadovas A. A. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems eilėje esantiems kreditoriams, o ne VMI, dėl ko buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taip pat, A. A. žinodamas apie Bendrovės turimus įsipareigojimus, suvokė, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, turėjo imtis veiksmų siekiant atkurti mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tokių veiksmų nesiėmė ir neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei. VMI pareiškime taip pat nurodyta, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-576-555/2024 Bendrovei iškelta bankroto byla pagal VMI pateiktą pareiškimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, buvęs Bendrovės vadovas, A. A., teismo posėdžio metu nurodė, kad Bendrovės direktoriumi tapo nuo jos įsteigimo momento, buvo ne tik direktorius, bet ir akcininkas. Bendrovės veikla buvo buhalterinė apskaita ir konsultacijos. Maždaug nuo 2021 m. įmonė tapo nemoki. VMI pateiktame pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Kadangi Bendrovės sąskaitos buvo areštuotos, VMI pinigus pasiimdavo, ir todėl, jo nuomone, nebuvo jokios pirmumo teisės. Su tiekėjais atsiskaitinėdavo pagrinde iš savo asmeninės sąskaitos. Bendrovė tapo nemoki todėl, nes VMI atbuline data priskaičiavo Bendrovei mokėtiną PVM mokestį apie 10 000 Eur, kadangi jo kita įmonė tapo PVM mokėtoja, ir VMI visas pajamas susumavo, tai yra šių abiejų įmonių, ir atbuline data priskaičiavo PVM mokestį, jis mėgino tartis su VMI, jog tą 10 000 Eur mokestinę nepriemoką per porą metų galėtų sumokėti, tačiau VMI nesutiko, todėl ir susidarė ši situacija. Kodėl VMI nesutiko, tiksliai negalėjo pasakyti, tačiau kiek pamena, VMI nurodė, jog per maža suma, o per trumpesnį laikotarpį Bendrovė negalėjo sumokėti, nes per didelė finansinė našta. Bendrovei jau yra paskelbtas bankrotas, o kodėl nesikreipė dėl nemokumo Bendrovės negalėjo pasakyti, tačiau šiai dienai yra paskelbtas bankrotas ir yra paskirtas bankroto administratorius, kas iniciavo bankroto iškėlimą nurodyti negali. Atsiskaitinėjo laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. už einamas skolas susidariusias už įvairias suteiktas paslaugų tiekėjų paslaugas, kadangi, jeigu to nebūtų padaręs būtų praradęs patalpas ir negalėjęs vykdyti veiklos. Nors ir supranta jog pagal įstatymą VMI yra svarbiausia, tačiau praktiniu aspektu jo nuomone buvo svarbu atsiskaityti su kitais eilėje buvusiais kreditoriais tikslu ir toliau vykdyti veiklą. Tačiau šiai dienai nuomos sutartis yra nutraukta, Bendrovė jokios veiklos nebevykdo, nebeturi jokių prieigų nei prie VMI sistemos, nei prie Registro centro. Kita jo įmonė veiklą vykdo, PVM moka. Susidariusią situaciją vertina neigiamai.

Iš VMI pateikto pareiškimo bei prie jo pridedamų priedų – Bendrovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad pareiškime nurodomu laikotarpiu Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o tai paaiškindamas A. A. nurodė, jog norėjo išsaugoti Bendrovės veiklą, tai yra patalpas, kurias nuomojosi, bei kitus įsipareigojimus.

Iš šioje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų, mokesčių administratoriaus prie pareiškimo pridedamų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo vykdoma nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. vasario 20 d. ir jos vadovu buvo A. A.. Mokestinė nepriemoka susidarė pagal VMI pateiktas deklaracijas, iš jų: GPM – 92,65 Eur nepriemoka, PVM – 11 442,23 Eur nepriemoka. Bylos duomenys atskleidžia, jog 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-66042 Bendrovė su VMI buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį 2952,13 Eur mokestinei nepriemokai, kuri 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-31782 buvo nutraukta, nes Bendrovė nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, kitų susitarimų tarp Bendrovės ir VMI dėl mokestinės paskolos sutarties nebuvo sudarytas, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. tik formaliai teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog mėgino tartis su VMI dėl pagalbos sutekimo, tačiau šios aplinkybės plačiau nekomentavo ir nepatvirtino, jog ėmėsi aktyvių veiksmų mokestinei nepriemokai padengti sudarant dar vieną mokestinės paskolos sutartį tarp Bendrovės ir VMI, o 2022 m. balanso duomenys patvirtina, kad Bendrovė metus baigė turėdama turto už 10 662 Eur (visas jis trumpalaikis (atsargos – 54 Eur); kitas trumpalaikis turtas 10 608 Eur)), tuo tarpu įsipareigojimai sudarė 10 144 Eur, visi jie trumpalaikiai. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė 2022 m. baigė turėdama 511 Eur nuostolį, todėl šie duomenys patvirtina, jog jau 2022 m. Bendrovės deklaruojama finansinė padėtis buvo bloga.

Su mokesčių administratoriaus pareiškimu pateiktose prievolių ataskaitose matyti, kad Bendrovės vadovas A. A. nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 9 d. atliko mokėjimus kitiems eilėje esantiems kreditoriams, o būtent tai, kad 2022 m. kovo 1 d. gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 40,00 Eur; 2022 m. kovo 2 d. gavėjui (duomenys neskelbtini) pervesta 804,00 Eur; 2022 m. kovo 21 d. gavėjui (duomenys neskelbtini) – 848,00 Eur; 2022 m. gegužės 31 d. gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 50,00 Eur ir 2022 m. birželio 9 d. gavėjui MB „(duomenys neskelbtini)“ – 400, 00 Eur, kai tuo tarpu atsiskaitymo pirmumas turėjo būti suteiktas eilėje esančiai kreditorei VMI. VMI mokestines nepriemokas mokesčių administratorius siekė išieškoti atlikdamas priverstinio išieškojimo veiksmus 2021 m. lapkričio 18 d., 2022 m. birželio 13 d., 2022 m. liepos 20 d., 2022 m. lapkričio 23 d., 2023 m. sausio 5 d., 2023 m. sausio 17 d., 2023 m. vasario 22 d., 2023 m. kovo 2 d., 2023 m. kovo 30 d., 2023 m. balandžio 17 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 29 d., 2023 m. liepos 13 d., 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 30 d., 2023 m. spalio 3 d., tačiau mokestinė nepriemoka išieškota nebuvo, be to paaiškėjo, jog Bendrovėje turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nėra. Iš Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties, kuria bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, matyti, kad patikrinus Antstolių informacinę sistemą nustatyta, jog Bendrovės atžvilgiu yra užvestos penkios vykdomosios bylos, visi išieškojimai vykdomi VMI naudai, kurie siekia 14 158, 67 Eur, iš ko galima spręsti, jog inicijavus priverstinius išieškojimo veiksmus, Bendrovė jau tuo metu nebuvo moki ir negalėjo atsiskaityti pagal savo turimas turtines prievoles ne tik mokesčių administratoriui, bet ir kitiems eilėje esantiems kreditoriams. Įvertinus tai, kad VMI atliko nurodymus nurašyti lėšas iš Bendrovės sąskaitos priverstine tvarka, o Bendrovė mokėdama kitiems eilėje esantiems kreditoriams, neužtikrino tinkamo įsiskolinimo VMI padengimo, todėl taip pažeidė CK esančias nuostatas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės.

Bendrovė savo veiklos nevykdo nuo bankroto iškėlimo, kuris buvo iškeltas VMI pasikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo į Kauno apygardos teismą, pats Bendrovės vadovas A. A. aktyvių veiksmų pagerinti Bendrovės padėtį nesiėmė, dėl Bendrovės nemokumo neiniciavo jokio proceso, kas galėjo palengvinti susidariusią situaciją, todėl savo pasyviais veiksmais nesilaikė įstatymo numatytų nuostatų ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, nagrinėjamu atveju CK. Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019). Sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek bendrovei esant nemokiai, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovas žinodamas apie turimus finansinius įsipareigojimus, atsiskaitydamas su kreditoriais pirmenybę teikė ne VMI, o kitos eilės kreditoriams, taip neabejotinai pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio nuostatos ir įgyvendindamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą, vieną iš alternatyvių veiksmų.

Be kita ko atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kylą ir dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui. Tokiu atveju būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. Kaip minėta, JANĮ numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Šiuo atveju, jau aptartos aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti Bendrovės nemokumą bei įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ieškoti sprendimų vadovaujamos Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje surinktų duomenų pagrindu A. A. yra tinkamas subjektas trauktinas administracinėn atsakomybėn.

Aukščiau aptartų duomenų visumoje A. A. pripažįstamas padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes būdamas Bendrovės vadovas pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eilę ir laiku, žinodamas apie Bendrovės nemokumą, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus tai, kad A. A., už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, jam skirtina minimali bausmė, numatyta sankcijoje už padarytą nusižengimą.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. A. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas – 1 400,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.