Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G., nedalyvaujant transporto priemonės savininkui, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2016 m. gruodžio 17 d. Kėdainių r. sav., Dotnuvos mstl., Tilto gatvėje vairavo transporto priemonę SEAT ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (nustatytas 1,63 prom. ± 1,7 proc. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta pagal ATPK 126 str. 4 d., o pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3¹ straipsnis nustato, kad už iki 2017-01-01 padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017-01-01 atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Įstatymo 3 straipsnio 8 dalis, 5 straipsnio 4 dalis numato kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos, o tokiais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Nagrinėjamu atveju R. G. inkriminuojamos veikos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį požymiai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos veikos požymius. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK, galiojusio inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu, normomis.

R. G. nurodė, kad kaltę pilnai pripažįsta, dėl to, ką padarė, labai gailisi. Paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 17 d. jo brolis A. G. automobiliu grįžo iš Anglijos, kur dirba, išsikrovė daiktus, po kelionės buvo pavargęs, nuėjo miegoti, o jis paėmė virtuvėje ant stalo buvusius automobilio raktelius ir kieme stovėjusiu brolio automobiliu išvažiavo pas draugą. Su broliu prieš tai nesikalbėjo, jo leidimo važiuoti automobiliu neprašė. Kur buvo automobilio dokumentai, nežino, išvažiavo be dokumentų. Išvažiuodamas buvo blaivus, išgėrė pas draugą Kėdainiuose. Kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti. 2017-01-06 „užsikodavo“ dėl alkoholio vartojimo. Automobilį Kauno kelių policija grąžino pagal notaro patvirtintą įgaliojimą brolio draugui V. K., kuris tuo automobiliu išvažiavo į Angliją. Po pirmo teismo posėdžio jis skambino broliui, sakė apie teismo posėdį, tačiau brolis yra labai ant jo supykęs, net nenori su juo bendrauti. Brolis sakė, kad grįžti negali, bei kad Kauno policijoje yra jo prašymas dėl automobilio grąžinimo, kur jis nurodė, dėl ko reikia grąžinti automobilį ir pan. Prašo skirti mažiausią baudą.

R. G. kaltė įrodyta bylos medžiaga: 2016-12-17 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 20P-80585627-16 (b. l. 1–2); Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių R. Ž. ir J. B. tarnybiniais pranešimais dėl KET pažeidimo (b. l. 5, 6), iš kurių matyti, kad 2016-12-17 apie 23.10 val. buvo sustabdytas R. G., kuriam patikrinus girtumą. buvo nustatytas 1,63 prom. girtumas, bei kuris pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas jam atimtas seniai, už vairavimą išgėrus; neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitu (b. l. 3), iš kurio matyti, kad R. G. 2016-12-17 23.10 val. buvo nustatytas 1.63 prom. girtumas; patikros sertifikatu (b. l. 4); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l.8); išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12-17), iš kurio matyti, kad R. G. 2012-11-23 nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams, duomenų apie baudos sumokėjimą ir vairuotojo pažymėjimo grąžinimą nėra; informacija apie pažeidėją nacionaliniuose registruose ir tarptautinėse sistemose (b. l. 18); VĮ „Regitra“ informacija (b. l. 10).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. G., būdamas baustas 2012-11-23 nutarimu už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (bauda nesumokėta, vairuotojo pažymėjimas negrąžintas, todėl nuobauda galioja – ATPK 36 str.), neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį SEAT ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje, todėl jis baustinas.

ATPK 20 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis administracinės nuobaudos tikslas– auklėti pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Transporto priemonė (automobilis) laikytina padidinto pavojaus šaltiniu, kurios vairavimas, neturint tam teisės ir esant neblaiviam, kelia pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šie pažeidimai priskirtini prie itin pavojingų visuomenei, kas sąlygoja griežtesnės atsakomybės taikymą. Paskyrus nuobaudą, pažeidimą padaręs asmuo turėtų suprasti, kad administracinėmis nuobaudomis būtent ir yra siekiama jį priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų jį patį ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus, t. y. atliktų prevencinį vaidmenį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus visas byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai (nubausti bei auklėti, kad pažeidėjas laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų) šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui skiriant ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą - baudą, jos dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui.

Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – automobilio konfiskavimas. Teismų praktikoje pripažinta, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant pada­­­ry­tiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Yra išaiškinta, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2A-4-2012, 2AT-2-2013; Kauno apygar­dos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-660-317, ATP-644-498/2016, ATP-712-327/2016). ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuojami tie daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu (ir nėra pažeidėjo nuosavybė), 2 dalyje išvardytų teisės pažeidimų bylose. Šiame sąraše yra ir pažeidimas, numatytas ATPK 130² straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju su automobiliu SEAT ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padarytas R. G. inkriminuotas pažeidimas. Taigi, šis automobilis atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius ir yra pažeidimo padarymo priemonė, tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas mano, jog nėra pakankamo pagrindo pažeidėjui R. G. skirti papildomą ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – automobilio konfiskavimą. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkas A. G. žinojo ar turėjo žinoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką bei apie galimą transporto priemonės konfiskavimą (teismui pateiktoje bylos medžiagoje iš viso nebuvo duomenų apie transporto priemonės savininką), iš pažeidėjo paaiškinimų nustatyta, kad transporto priemonės savininkas dirba užsienyje, jo dabartinė buvimo vieta teismui nežinoma, tokios informacijos negalėjo suteikti ir pažeidėjas, todėl teismas neturi galimybės išklausyti transporto priemonės savininko paaiškinimų dėl jo leidimo ar neleidimo pažeidėjui naudotis transporto priemone. Iš pagal į 2017-01-19 teismo paklausimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pateiktos 2017-01-26 informacijos Nr. 20-S-10968 (1.15k) matyti, kad transporto priemonės SEAT ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. G., transporto priemonė grąžinta iki administracinės bylos išnagrinėjimo V. K. pagal notaro patvirtintą įgaliojimą, kadangi A. G. išvyko į užsienį (b. l. 22), o iš pažeidėjo R. G. paaiškinimų matyti, kad V. K. minėtu automobiliu išvyko į Angliją. Be to, jokiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nėra paneigtas kategoriškas pažeidėjo tvirtinimas, kad jis broliui A. G. priklausančią transporto priemonę paėmė ir naudojo be savininko leidimo, iš to seka išvada, kad transporto priemonė buvo paimta ir naudota prieš savininko A. G. valią ir ja buvo disponuojama neteisėtai. Įvertintina ir tai, kad R. G. galiojančių administracinių nuobaudų už KET pa­žeidimus neturi, išskyrus 2012-11-23 pagal ATPK 126 str. 4 d. skirtą nuobaudą, kas sudaro nagrinėjamo teisės pažeidimo kvalifikuojantį požymį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, į tai, kad byloje nėra duomenų apie dabartinę automobilio saugojimo vietą, pažeidėjo tvirtinimu automobilis šiuo metu randasi Anglijoje, kas apsunkintų transporto priemonės konfiskavimą, be to, galiojant sąžiningumo prezumpcijai, automobilio konfiskavimas neabejotinai pažeistų jo savininko, pažeidėjui nedavusio leidimo naudotis jam priklausančia transporto priemone, teises, tuo sukeldamas neadekvačių pasekmių, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas neskirtina, A. G. priklausanti transporto priemonė nekonfiskuotina.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, 288, 302² straipsniais, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnyje, ir nubausti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda be transporto priemonės SEAT ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Atliekant mokėjimo pavedimą, būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir unikalaus mokėjimo kodo laukelyje įrašyti ROIK kodą: 16064058627.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (pagal savo gyvenamą vietą) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.