- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- 2S-1220-921/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02917-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. R., D. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Artūro Auglio pareiškimą dėl poveikio priemonių taikymo už teismo nutarties nevykdymą, suinteresuoti asmenys I. R., D. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis Artūras Auglys pateikė teismui 2022 m. spalio 25 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini), prašant teismo taikyti poveikio priemones skolininkei I. R..
Žemesnės instancijos teismas
2. Nurodė, kad antstoliui buvo pateikta vykdyti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3740-301/2021 (dabartinis bylos Nr. e2-26-301/2023), kuria nustatyta laikina išieškotojos D. A. bendravimo su anūke V. E., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi pakeitė 2021 m. birželio 21 d. nutartį ir jos rezoliucinėje dalyje numatė, kad siekiant atkurti psichologinius emocinius močiutės ir anūkės tarpusavio ryšius, nustatomas 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu ieškovė D. A. bendrauja su anūke V. E., gimusia (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės pirmadienį nuo 16 val. iki 17 val. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT) Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Marijampolės apskrities VTAS arba Skyrius) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant tik Marijampolės apskrities VTAS specialistui ir nedalyvaujant I. R., įpareigojant motiną I. R. atvežti mergaitę į susitikimą ir pasiimti, o pasibaigus pereinamajam 3 mėnesių laikotarpiui iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nustatoma tokia laikina ieškovės D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarka, kuri numatyta 2021 m. birželio 21 d. nutartyje. Antstolis, gavęs Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 24 d. nutartimi pakeistą 2021 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3740-301/2021 (dabartinis bylos Nr. e2-26-301/2023), 2022 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-22-23-14252 dėl sprendimo vykdymo tvarkos antstolis patvarkė, kad nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. liepos 2 d. D. A. bendrauja su anūke V. E. taip, kaip numatyta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 24 d. nutarties Nr. e2-96-301/20 pirmajame punkte.
3. Antstolis nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. D. A. raštu informavo, jog I. R. iki šios dienos nevykdo teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo užtikrinimo nepilnametės V. E. su močiute D. A., neskatina vaiko bendrauti su močiute. Antstolis iš skolininkės I. R. ir Marijampolės apskrities VTAS gautos informacijos nustatė, kad nors I. R. nurodo, jog ji skatina dukrą bendrauti su močiute, tačiau šių pastangų nepakanka mergaitės ir močiutės kontaktui užmegzti, kad iš esmės nevykdoma 2021 m. birželio 21 d. ir 2022 m. sausio 24 d. teismo nutartimis bei 2022 m. gegužės 2 d. antstolio patvarkymu nustatyta laikinoji močiutės ir anūkės bendravimo tvarka. Todėl antstolis 2022 m. spalio 25 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perdavė jį teismui kartu su vykdomąja byla dėl poveikio priemonių taikymo skolininkei I. R..
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo D. A. atsiliepime nurodė, kad nė viena teismo nutartis dėl nustatytos laikinosios bendravimo su anūke tvarkos iki šiol nebuvo įvykdyta dėl skolininkės I. R. neveikimo ir (ar) nesugebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiko interesais ir išsaugoti ryšį su jai artimu žmogumi močiute, nors šios teismo nutartys yra galiojančios, jų vykdymas nėra sustabdytas, todėl proceso šalių privalomai turi būti vykdomos. Nurodė, kad I. R., aiškindama, kad pati mažametė V. E. nenori bendrauti su močiute, užkrauna savo nepilnametei dukrai sprendimų dėl bendravimo su močiute naštą, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. I. R. neužtikrina močiutės ir anūkės bendravimo nuotoliniu būdu, neleidžia bendrauti su vaiku per nutartyje nustatytą vasaros laikotarpį. D. A. visą teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laiką siūlo įvairius variantus I. R. dėl V. E. bendravimo palengvinimo, tačiau I. R. nepriima jokių kompromisų ir nesirūpina vaiko gerove. Todėl skolininkei taikytina bauda už antstolio ir teismo įpareigojimų nevykdymą. Taip pat nurodė, kad už analogiškus veiksmus I. R. jau buvo skirta bauda, tačiau ji nebuvo efektyvi ir skolininkė nesiėmė jokių veiksmų teismo sprendimo vykdymui.
5. Suinteresuotas asmuo I. R. atsiliepime nurodė, kad ji niekada neatsisakė vykdyti teismo nutarties, tačiau neturi objektyvių galimybių ją vykdyti, nes jos dešimtmetė dukra kategoriškai atsisako bendrauti ir susitikti su močiute D. A., todėl teismo nustatytos laikinosios anūkės ir močiutės bendravimo tvarkos realiai nėra galimybės vykdyti. Nurodo, kad D. A. nededa maksimalių pastangų prisidėti prie to, kad būtų realiai atkurtas bendravimas su savo anūke ir dukra bei užbaigtas tarp šeimos narių esantis konfliktą. D. A. nepagrįstai kviečia policijos pareigūnus, kaltina I. R., kad ši netinkamai rūpinasi dukra V. E., jos neprižiūri. 2022 m. sausio 13 d. elektroniniu laišku buvo kreiptasi į D. A. atstovą advokatą V. P. su pasiūlymu bei prašymu D. A. apsilankyti sutartame vizite pas gydytoją I. A. iki mergaitės vizito pas gydytoją, siekiant specialistei suprasti visas V. E. įtampą keliančias priežastis, nes močiutės ir anūkės bendravimas yra ypatingai neproduktyvus ir keliantis mergaitei stresą. D. A. į tai atrašė, jog lauks teismo nutarties ir į vizitą neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi skyrė skolininkei I. R. 930 Eur baudą – po 10 Eur už kiekvieną Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. ir 2022 m. sausio 24 d. nutartyse bei 2022 m. gegužės 2 d. antstolio patvarkyme nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos neįvykdymo dieną (93 dienas) išieškotojos D. A. naudai.
7. Teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teisme nuo 2021 m. buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-26-301/2023 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovei I. R. dėl vaiko bendravimo su artimuoju giminaičiu tvarkos nustatymo. Šioje civilinėje byloje 2023 m. balandžio 12 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo ieškovės D. A. ieškinys buvo patenkintas iš dalies – nustatyta ieškovės D. A. bendravimo tvarka su anūke V. E.. Bylos nagrinėjimo metu Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje laikiną ieškovės D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarką, kurią pakeitė 2022 m. sausio 24 d. nutartimi ir jos rezoliucinę dalį išdėstė taip: 1) siekiant atkurti psichologinius emocinius močiutės ir anūkės tarpusavio ryšius, nustatomas 3 (trijų) mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu ieškovė D. A. bendrauja su anūke V. E., gimusia (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės pirmadienį nuo 16 val. iki 17 val. VVTAĮT Marijampolės apskrities VTAS patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant tik šio VTAS (skyriaus) specialistui ir nedalyvaujant I. R., įpareigojant motiną I. R. atvežti mergaitę į susitikimą ir pasiimti; 2) pasibaigus pereinamajam 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nustatoma tokia laikina ieškovės D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarka: 2.1. kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. V. E. praleidžia su ieškove, vaiką pasiima ir atveža atgal į namus ieškovė; 2.2. vasaros metu nuo liepos 1 d. iki liepos 10 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 10 d. V. praleidžia su ieškove, vaiką pasiimant iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją dieną paskutinę atostogų dieną 18 val.; 2.3. darbo savaitę V. E. bendrauja su močiute (ieškove) kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 18 val. per V. arba per atsakovės I. R. Messenger, kurio prisijungimą privalo užtikrinti atsakovė; 2.4. jeigu V. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali susitikti su ieškove (močiute) D. A., ar ieškovė negali susitikti su anūke, – apie tai kiek įmanoma operatyviau informuojamos šalys telefonų ar SMS žinute ir numatytas bendravimo laikas perkeliamas į kitą savaitgalį ar į kitą savaitės dieną; 2.5. visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko V. E. bendravimo su močiute D. A. tvarkos, – D. A. ar I. R. per protingą laiką, bent prieš vieną dieną, praneša SMS žinute ar skambučiu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; 2.6. šalys viena su kita dėl matymosi su V. E. tvarkos bendrauja telefonu (D. A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), I. R. tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), SMS žinutėmis, o pasikeitus vienos iš šalių telefono numeriui, nedelsiant informuoją apie tai kitą šalį.
8. Antstolio Artūro Auglio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. ir 2022 m. sausio 24 d. nutartis dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. E. tvarkos, kurioje skolininkė – I. R., išieškotoja – D. A..
9. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad 2022 m. gegužės 2 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-22-23-14252 dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kuriuo antstolis patvarkė, kad nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. liepos 2 d. D. A. bendrauja su anūke V. E., gimusia (duomenys neskelbtini), taip, kaip numatyta Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutarties pirmajame punkte, t. y. kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės pirmadienį nuo 16 val. iki 17 val. VVTAĮT Marijampolės apskrities VTAS patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant tik šio VTAS (skyriaus) specialistui ir nedalyvaujant I. R., įpareigojant motiną I. R. atvežti mergaitę į susitikimą ir pasiimti.
10. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų teismas nustatė, kad išieškotoja D. A. nuo 2022 m. gegužės 25 d. ne kartą kreipėsi į antstolį raštu, nurodydama, kad skolininkė I. R. (vaiko motina) nevykdo teismo nutartimi nustatytos laikinos išieškotojos bendravimo su anūke tvarko. Antstolis 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. priėmė patvarkymus, įpareigojančius skolininkę I. R. pateikti informaciją, kaip vykdoma teismo nutartimis nustatyta laikina išieškotojos D. A. ir nepilnametės V. E. bendravimo tvarka. Antstolis 2022 m. rugsėjo 12 d. gavo skolininkės I. R. paaiškinimą, kad V. E. kategoriškai atsisako bendrauti su močiute, ji negali eiti prieš vaiko interesus, priversdama ją bendrauti su ieškove. 2022 m. spalio 13 d. antstolis gavo Marijampolės apskrities VTAT skyriaus raštą Nr. 12SD-4509, kad, jų nuomone, mergaitės ir močiutės emocinis ryšys nebuvo atkurtas.
11. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. ir 2022 m. sausio 24 d. nutartimis bei 2022 m. gegužės 2 d. antstolio patvarkymu nustatyta laikinoji D. A. ir nepilnametės V. E. bendravimo tvarka nevykdoma. Nors I. R. nurodė, jog ji skatina dukrą bendrauti su močiute, tačiau teismas darė išvadą, kad šių pastangų nepakanka mergaitės ir močiutės kontaktui užmegzti, todėl teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai 2022 m. spalio 25 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perdavė jį teismui kartu su vykdomąja byla dėl poveikio priemonių taikymo skolininkei I. R..
12. Teismas, atsižvelgdamas į įstatyminį reglamentavimą, atmetė kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens I. R. teiginius, jog ji niekada neatsisakė vykdyti teismo nutarties, tačiau neturi objektyvių galimybių ją vykdyti, nes jos dukra kategoriškai atsisako bendrauti ir susitikti su močiute, todėl teismo nustatytos laikinosios anūkės ir močiutės bendravimo tvarkos realiai nėra galimybės vykdyti. Teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-26-301/2023 konstatuota, kad nepilnametė V. E. gyvena su savo įstatymine atstove – motina, kuri faktiškai nuo 2021 m. balandžio 1 d. neleidžia dukrai bendrauti su močiute ir taip neužtikrina mažametės dukros teisės bendrauti su močiute iš savo pusės, dėl ko nuo 2021 m. balandžio mėn. iki šiol mergaitė faktiškai su senele nebendrauja. Tiek D. A., tiek I. R., teikdamos teismui paaiškinimus, rėmėsi į nagrinėjamą bylą pateiktu Ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad V. E. mama turėtų dėti pastangas palaikyti dukrai svarbius santykius ne tik žodžiu leisdama jai rinktis kaip ši norinti elgtis, tačiau ir motyvuodama, skatindama, palaikydama dukrą, nurodydama, kad ji pritaria dukros norams, supranta jos poreikį palaikyti santykius su artimaisiais; šiuo atveju vaikui yra daroma žala šalims geranoriškai nesusitariant dėl sąlygų įgyvendinant vaikui priklausančią teisę į šeimos ryšius, jų plėtojimą, nors ši teisė yra reglamentuota ir saugoma tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės normų. Teismas laikė, kad mergaitei perkeliama atsakomybė priimti sprendimus dėl bendravimo, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Skolininkės I. R. nurodoma aplinkybė, jog nepilnametė dukra kategoriškai atsisako bendrauti su savo močiute, nepateisina 2021 m. birželio 21 d. ir 2022 m. sausio 24 d, teismo nutarčių, tiek ir 2022 m. gegužės 2 d. antstolio patvarkymo dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. I. R. turi dėti visas pastangas mergaitės norui bendrauti su močiute stiprinti, ji privalo ieškoti galimybių ir išeičių pačiai ar pasitelkiant trečiuosius asmenis (psichologus, vaikų teisių specialistus) sukurti tokią aplinką nepilnametei, kuri skatintų ją išsaugoti ryšį su močiute. I. R. realiai neatliko jokių konkrečių veiksmų mergaitės norui bendrauti su močiute stiprinti, ji ir toliau toleruoja dukros nuomonę ir nedaro jokios įtakos dukrai, neskatina jos, kad dukra keistų nusistatymą nebendrauti su močiute, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas skirti skolininkei baudą.
13. Teismas, skirdamas baudą, atsižvelgė į tai, kad tiek 2021 m. birželio 21 d., tiek ir 2022 m. sausio 24 d. nutartyse nustatyta, jog laikina ieškovės D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarka nustatoma ne iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-26-301/2023, o iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-26-301/2023. Šioje byloje teismo sprendimas priimtas 2023 m. balandžio 12 d. Todėl teismas skaičiavo 2021 m. birželio 21 d. ir 2022 m. sausio 24 d. teismo nutarčių bei 2022 m. gegužės 2 d. antstolio patvarkymo nevykdymo dienas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. balandžio 12 d.
14. Teismas nustatė, kad I. R. neįvykdė 2021 m. birželio 21 d., tiek ir 2022 m. sausio 24 d. teismo nutartyse bei 2022 m. gegužės 2 d. antstolio patvarkyme nustatytą laikiną bendravimo tvarką šiomis dienomis : 2022 metų gegužės 9 d. ir 23 d., birželio 13 d. ir 27 d., liepos 11 d. ir 25 d. (pereinamasis laikotarpis), rugpjūčio 12–14 d., rugsėjo 9–11 d., spalio 7–9 d., lapkričio 11–13 d., gruodžio 9–11 d., 2023 metų sausio 6–8 d., vasario 10–12 d., kovo 10–12 d., balandžio 7–9 d. (kiekvieno mėnesio antras savaitgalis); 2022 m. liepos 1–10 d. ir rugpjūčio 1–10 d. (vasaros atostogos); 2022 metų gegužės 4, 11, 18, 25 d. d., birželio 1, 8, 15, 22, 29 d. d., liepos 6, 13, 20, 27 d. d., rugpjūčio 3, 10, 17, 24, 31 d. d., rugsėjo 7, 14, 21, 28 d. d., spalio 5, 12, 19, 26 d. d., lapkričio 2, 9, 16, 23, 30 d. d., gruodžio 7, 14, 21, 28 d. d., 2023 metų sausio 4, 11, 18, 25 d. d., vasario 1, 8, 15, 22 d. d., kovo 1, 8, 15, 22, 29 d. d., balandžio 5 d. (bendravimas per Messenger). Iš viso 93 dienos.
15. Teismas sprendė, kad už 2021 m. birželio 21 d. ir 2022 m. sausio 24 d. teismo nutartyse bei 2022 m. gegužės 2 d. antstolio patvarkyme nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą skolininkei I. R. skirtina 930 Eur bauda išieškotojos D. A. naudai – po 10 Eur už kiekvieną neįvykdymo dieną (93 dienas). Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad skolininkei I. R. jau buvo skirta bauda už civilinėje byloje Nr. e2-26-301/2023 priimtos nutarties dėl laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – antstolio Artūro Auglio reikalavimus, taikyti poveikio priemones už teismo nutarties nevykdymą, atmesti. Atskirajame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
18.1. Teismas, konstatuodamas, kad I. R. pastangos skatinti dukrą bendrauti su močiute nėra pakankamos, šios išvados nepagrindė jokiais įrodymais. Priešingai, byloje yra pateikta pakankamai įrodymų apie tai, kad I. R. vykdo visus institucijų nurodymus ir pati, kaip sugeba, motyvuoja dukrą bendrauti su močiute, vaiką visada pristato į susitikimus su močiute, savo iniciatyva vaiką nuveža į močiutės gyvenamąją vietą ir motyvuoja dukrą nueiti pasimatyti su močiute.
18.2. Teismas nepagrįstai visą vaiko auklėjimo naštą perkėlė vaiko mamai. Teismas nesiaiškino, ką nuveikė tėvas, kad dukros ir močiutės santykiai pasitaisytų.
18.3. Teismas nesiaiškino, ar I. R., neturėdama specialių psichologinių žinių, galėtų pašalinti įtampą, šaltį tarp dukros ir močiutės, ir nenurodė kaip ji tai galėtų padaryti, nenustatė ar įmanoma kažką padaryti. Teismas taip pat nenustatė, ar dukters ir močiutės bendravimas nepažeidžia nepilnametės interesų, nekenkia jos sveikatai.
18.4. Teismas nesiaiškino dėl kokių priežasčių vyrauja šaltis ir įtampa tarp močiutės ir anūkės, tik formaliai konstatavo, kad I. R. nevykdo antstolio įpareigojimų. Teismas nenurodė kokiu įstatymu remiantis ir kaip jį aiškinant padarė išvadą, kad I. R. tiesiogiai kalta dėl antstolio patvarkymo nevykdymo. Apeliantės nuomone, ji nėra karta dėl teismo nutarčių nevykdymo, todėl negali būti baudžiama. Civilinėje byloje Nr. e2-26-301/2023, kuria remiasi teismas nutartyje, konstatuota kad mergaitė su močiute negali bendrauti be pereinamojo laikotarpio, kurio metu santykiai turi būti atkuriami su psichologo pagalba. Todėl I. R. neteisingai baudžiama už periodinį bendravimą be pereinamojo laikotarpio. Pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas be pereinamojo laikotarpio buvo ydingas ir yra aiškiai neteisingas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo D. A. prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti skundžiamą nutartį, priteisti iš I. R. D. A. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Suinteresuoto asmens nuomone, priešingai nei teigia apeliantė, teismas pagrįstai darė išvadą, kad I. R. nepakankamai ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su močiute, ir tokiais veiksmais ji daro įtaką antstolio patvarkymo nevykdymui.
19.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad apeliantė vykdo visus institucijų nurodymus ir pati, kaip sugeba, motyvuoja dukrą bendrauti su močiute. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad I. R. skatina dukrą matytis su močiute, o nesugebėdama vaiko tinkamai motyvuoti, ji kreipiasi į specialistus pagalbos. Apeliantė 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu, davusi teismui priesaiką, davė melagingus parodymus (garso įrašas 7.14 min iki 7.34 min), apkalbėdama močiutę ir nurodydama, kad būtent močiutė D. A., neatvyko į susitikimą pas psichologę, o mergaitė jos laukė. Tam pagrįsti suinteresuotas asmuo D. A. pateikia psichologės pažymą, kurioje yra pateikti paaiškinimai dėl šio susitikimo. Psichologė nurodo, kad 2023 m. gegužės 22 d. D. A. nedalyvavo psichologo konsultacijoje socialinės pagalbos centre Marijampolėje bendru susitarimu. Tai patvirtinančią pažymą suinteresuotas asmuo prašo prijungti prie bylos. Psichologė taip pat nurodė, kad D. A. susitikime dalyvavo 2023 m. birželio 26 d., tačiau anūkė į susitikimą neatvyko. Telefonu motina paaiškino, kad pamiršo ar tiesiog sumaišė atvykimo datą, o atvykti negali, nes išvykę atostogauti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad šie duomenys yra gauti po teismo sprendimo, todėl anksčiau jų pateikti nebuvo galimybės, todėl prašo juos prijungti prie bylos.
19.3. Pažymi, kad 2021 m. birželio 14 d. V. E. apklausus teisme, prieš teismui taikant laikinas apsaugos priemones, ji nurodė, kad jai mama neleidžia su močiute kalbėti, atėmė telefoną, ji negali paskambinti močiutei. Nurodė, kad labai pasiilgo močiutės, kūmos, norėtų važiuoti pas močiutę į svečius, likti su nakvyne. Tik teismui priėmus laikinųjų apsaugos priemonių nutartį dėl močiutės ir anūkės bendravimo, vaiko pozicija pasikeitė, vaikas pradėjo kaltinti močiutę nebūtais dalykais, nuo to laiko vaikas yra atribotas nuo visų artimų jai žmonių. Suinteresuotas asmuo pateikia 2021 m. birželio 14 d. teismo psichologės apklausą, kurią prašo prijungti, siekiant atsikirsti į atskirojo skundo argumentus dėl močiutės šalto ryšio su anūke.
19.4. Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad ji nėra kalta dėl to, kad anūkė nenori bendrauti su močiute. Apeliantė nurodo, kad neturi specialių psichologinių žinių, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad tokių žinių ir įgūdžių siekia gauti, ir (ar) kreipiasi specialistų pagalbos.
19.5. Nepagrįstai apeliantė teismui perkelia pareigą nurodyti kokias pedagogines ar psichologines metodikas turėtų taikyti motina, kuri neturi specialių žinių, siekdama „palaužti“ vaiko valią, nes teismas nėra įpareigotas šioje byloje pasisakyti dėl metodikų. Skolininkė šių žinių turėtų gauti kreipdamasi į specialistus. Pažymi, kad apeliantė už teismo įpareigojimų nevykdymą baudžiama jau antrą kartą, nedaro jokių išvadų, taip pažeisdama nepilnamečio vaiko interesus, netinkamai naudodama savo, kaip motinos valdžią priešingai vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
4. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria skirta skolininkei bauda už antstolio patvarkymu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
5. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. A. pateikė Psichologės M. A. pažymą dėl dalyvavimo susitikimuose, 2021 m. birželio 14 d. psichologės nuomonę apie išklausytą vaiko nuomonę dėl bendravimo su močiute.
6. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
7. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad naujus įrodymus suinteresuotas asmuo teikia dėl skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių vertinimo, į tai, kad pateikta informacija yra tikėtinai žinoma bylos šalims bei susijusi su atskirajame skunde pateiktais faktais, teismas priima pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstoliui Artūrui Augliui buvo pateikta vykdyti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3740-301/2021 (dabartinis bylos Nr. e2-26-301/2023), kuria nustatyta laikina išieškotojos D. A. bendravimo su anūke V. E., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. sausio 24 d. nutartimi pakeitė 2021 m. birželio 21 d. nutartį ir jos rezoliucinėje dalyje numatė, kad siekiant atkurti psichologinius emocinius močiutės ir anūkės tarpusavio ryšius, nustatomas 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu ieškovė D. A. bendrauja su anūke V. E., gimusia (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės pirmadienį nuo 16 val. iki 17 val. VVTAĮT Marijampolės apskrities VTAS patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant tik šio VTAS (skyriaus) specialistui ir nedalyvaujant I. R., įpareigojant motiną I. R. atvežti mergaitę į susitikimą ir pasiimti, o pasibaigus pereinamajam 3 mėnesių laikotarpiui iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nustatoma tokia laikina ieškovės D. A. bendravimo su anūke V. E. tvarka, kuri numatyta 2021 m. birželio 21 d. nutartyje. Antstolis, gavęs Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 24 d. nutartimi pakeistą 2021 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3740-301/2021 (dabartinis bylos Nr. e2-26-301/2023), 2022 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-22-23-14252 dėl sprendimo vykdymo tvarkos antstolis patvarkė, kad nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. liepos 2 d. D. A. bendrauja su anūke V. E. taip, kaip numatyta Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutarties Nr. e2-96-301/20 pirmajame punkte. A. D. A. buvo informuotas, kad I. R. iki šios dienos nevykdo teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo užtikrinimo nepilnametės V. E. su močiute D. A., neskatina vaiko bendrauti su močiute, neužtikrina prisijungimo trečiadieniais prie mesendžerio programos ir neužtikrina nuotolinio bendravimo, nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 10 d., taip pat ir nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. neužtikrino vaiko atostogų pas močiutę atvykimo, nėra užtikrinamas ir skatinamas numatytas antras mėnesio savaitgalis anūkės bendravimo su močiute. Tikrindamas D. A. pranešimą, antstolis iš gautos informacijos iš skolininkės I. R. ir Marijampolės apskrities VTAS, nustatė, kad nors I. R. nurodo, jog ji skatina dukrą bendrauti su močiute, tačiau šių pastangų nepakanka mergaitės ir močiutės kontaktui užmegzti, kad iš esmės nevykdoma 2021 m. birželio 21 d. ir 2022 m. sausio 24 d. nutartimis bei 2022 m. gegužės 2 d. antstolio patvarkymu nustatyta laikinoji močiutės ir anūkės bendravimo tvarka. Todėl antstolis 2022 m. spalio 25 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perdavė jį teismui kartu su vykdomąja byla dėl poveikio priemonių taikymo skolininkei I. R..
10. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino – skyrė skolininkei I. R. 930 Eur baudą – po 10 Eur už kiekvieną 2021 m. birželio 21 d. ir 2022 m. sausio 24 d. nutartyse bei 2022 m. gegužės 2 d. antstolio patvarkyme nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos neįvykdymo dieną (93 dienas) išieškotojos D. A. naudai. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad nėra vykdoma nutartyse ir antstolio patvarkyme nustatyta vaiko su močiute bendravimo tvarka, tačiau nesutinka, kad ji yra atsakinga už tai, kad vaikas nenori bendrauti su močiute ir nepagrįstai teismas konstatavo, kad ji nededa jokių pastangų paskatinti vaiką bendrauti su močiute ir atkurti ryšį.
11. Pažymėtina, kad bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalis). Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.172 straipsnį tėvai turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).
12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Šie teismo išaiškinimai taikytini ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl teismo nustatytos močiutės ir anūkės bendravimo tvarkos laikymosi.
13. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
14. Be kita ko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).
15. Pažymėtina, kad vaiko motinos nurodytos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys (vaiko nenoras bendrauti su močiute) neatleidžia vaiko motinos nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikymosi, yra nepagrįstos ir paremtos vien motinos subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu.
16. Iš byloje pateiktos teismo psichologo nuomonės (išvados) apie išklausytą vaiko nuomonę nustatyta, kad dar 2021 m. birželio 10 d. pokalbio su psichologe metu V. E. išreiškė norą bendrauti su močiute, psichologė po pokalbio padarė išvadą, kad galima daryti prielaidą, jog emocinė šiluma ir artumas močiutės atžvilgiu mergaitei nėra svetimi, o priešingai – svarbūs. Todėl, kad šie emociniai ryšiai nenutruktų, pagal galimybes psichologė rekomendavo V. E. bendrauti su močiute, apie kurią ji gražiai atsiliepia ir jos yra pasiilgusi. Iš pateiktos psichologės išvados, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad mergaitės bendravimas su močiute antstoliui pateiktoje vykdyti teismo nutartyse nustatyta tvarka galėtų pažeisti vaiko interesus. Be to, paminėta teismo nutartys yra įsiteisėjusios, turi būti vykdomos ir nebegali būti kvestionuojamos (CPK 18 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai, kuriais yra kritikuojamas bendravimo tvarkos ydingumas, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
17. Esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui, kuriuo asmuo įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, šio asmens nesutikimas su teismo nustatytu įpareigojimu nesudaro pagrindo tokio įpareigojimo nevykdyti (CPK 18 straipsnis) ir kartu nepašalina galimybės tokiam asmeniui taikyti sankcijas už teismo įpareigojimų nevykdymą.
18. Nors apeliantė nurodo, kad ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant įvykdyti teismo nutartis, tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Apeliantė nurodo ir tai, kad neturi specialių psichologinių žinių, susijusių su vaiko nuomonės ir geriausių interesų užtikrinimu, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad tokių žinių ir įgūdžių siekia gauti, ir (ar) kreipiasi specialistų pagalbos.
19. Apeliantė teigia, kad visą vaiko auklėjimo naštą teismas nepagrįstai perkėlė vaiko mamai, nesiaiškino ką nuveikė tėvas, kad dukros ir močiutės santykiai pasitaisytų. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje tiriamos aplinkybės, susijusios tik su antstoliui perduotų nutarčių tinkamu vykdymu. Kadangi antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje skolininke nurodyta tik I. R., teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų (mergaitės tėvo) teisių ir pareigų, sprendžiant sankcijos paskyrimo klausimą dėl teismo įpareigojimų nevykdymo.
20. Pažymėtina, kad apeliantės teiginius, jog močiutė taip pat nedėjo visų pastangų, jog įvyktų susitikimai su anūke (sutartu laiku neatvyko susitikti su anūke pas psichologę), paneigia byloje pateikta psichologės M. A. pažyma. Minėtoje pažymoje psichologė nurodo, kad 2023 m. gegužės 22 d. D. A. nedalyvavo psichologo konsultacijoje socialinės pagalbos centre Marijampolėje bendru susitarimu. 2023 m. birželio 26 d. D. A. dalyvavo, tačiau anūkė į susitikimą neatvyko. Susisiekus telefonu, motina paaiškino, kad pamiršo ar tiesiog sumaišė atvykimo datą. Atvykti negali, nes išvykę atostogauti.
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nepateisina Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. ir 2022 m. sausio 24 d. nutarčių ir 2022 m. gegužės 2 d. antstolio patvarkymo dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas skirti skolininkei baudą.
22. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, atsižvelgė ir į tai, kad bauda už teismo nutarties ir antstolio įpareigojimo nevykdymą apeliantei jau buvo paskirta (Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5456-329/2021, kuria nustatytas baudos dydis pakeistas Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-287-1043/2022). Pirmosios instancijos teismas nusprendė už 2021 m. birželio 21 d. ir 2022 m. sausio 24 d. nutartyse bei 2022 m. gegužės 2 d. antstolio patvarkyme nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą skolininkei I. R. skirti 930 Eur baudą išieškotojos D. A. naudai (po 10 Eur už kiekvieną neįvykdymo dieną (93 dienas)). Apeliantė atskiruoju skundu nekvestionuoja paskirtos baudos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis už teismo sprendimo nevykdymą turėtų paskatinti teismo sprendimo vykdymą ateityje bei atitinka bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkė tinkamai ir laiku nevykdė 2021 m. birželio 21 d., 2022 m. sausio 24 d. nutartyse bei 2022 m. gegužės 2 d. antstolio patvarkyme nustatytos laikinos močiutės ir anūkės bendravimo tvarkos, todėl buvo pagrindas skirti baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta bauda atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus antstolio ar kitų asmenų vykdymo procese pateiktus teismui pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
26. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdymo procese pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir baudos skyrimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytina CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostata, kuria vadovaujantis šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos. Nustačius minėtas aplinkybes suinteresuoto asmens prašomos priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.