Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka spręsdama civilinės bylos, pagal ieškovų E. Ž., G. Ž., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu atlyginimo, perskyrimo nustatyta bylų skirstymo tvarka kitam Šiaulių apylinkės teismo teisėjui klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme gauta civilinė byla Nr. e2-5361-772/2017 (2-70-3-03093-2017-7), pagal ieškovų E. Ž., G. Ž., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu atlyginimo. Ieškovai E. Ž. ir G. Ž. ieškiniu prašo iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio pagrindu, t. y. dėl prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi perdavė Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai spręsti klausimą dėl bylos perdavimo Šiaulių apygardos teismui.Susipažinus su pateiktos civilinės bylos Nr. e2-5361-772/2017 medžiaga, nustatyta, jog nagrinėjant šią bylą ir sprendžiant klausimą dėl pareikštų ieškinio reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo iš esmės turės būti įvertintas Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų, E. Ž. atžvilgiu, atliktų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas. Tuomet, kai ieškovas reikalavimą Valstybei dėl žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio normas grindžia teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Šiuo atveju nesvarbu, ar ieškovas įrodinėja atskirų šio teismo teisėjų tyčinius veiksmus, ar neįrodinėja. Sprendžiant dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, turėtų būti tiriamos su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusios aplinkybės, nustatinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos. Suteikus teisę šiuos klausimus spręsti teismui, nustatinėjančiam jame dirbančių teisėjų veiksmų ar neveikimo teisėtumą byloje pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą valstybei dėl žalos atlyginimo, objektyviam stebėtojui visuomet galėtų išlikti pagrįsta abejonė dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Ikiteisminio tyrimo metu pateiktus prašymus nagrinėjęs teisėjas Petras Simėnas šiuo metu nebedirba Šiaulių apylinkės teisme, tačiau bet kuriam objektyviam stebėtojui gali kilti pagrįstų abejonių dėl kiekvieno šią bylą nagrinėsiančio Šiaulių apylinkės teismo teisėjo šališkumo. Be to, Šiaulių apygardos teismo, nagrinėjusio E. Ž. bylą, veiklos teritorijoje veikiantys apylinkės teismai negali vertinti aukštesnės instancijos teismo veiksmų teisėtumo, kadangi Šiaulių apygardos teismas yra apeliacinė instancija šioje apygardoje veikiantiems apylinkės teismams, o žemesnės instancijos teismas negali revizuoti aukštesnės instancijos teismo teisėjų veiksmų. Minėto kontekste galima daryti išvadą, kad Šiaulių apylinkės teisme nėra teisėjų, galinčių nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovų E. Ž. ir G. Ž. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Siekiant nesudaryti prielaidų kilti net mažiausioms abejonėms dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nešališkumo, vadovaujantis teisingumo, operatyvumo, teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principais, Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja tokiu būdu nusišalina nuo civilinės bylos Nr. e2-5361-772/2017 nagrinėjimo visų Šiaulių apylinkės teismo teisėjų vardu (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir perduoda šią civilinę bylą bei įvertinusi, kad dėl anksčiau nurodytų priežasčių šios civilinės bylos negali nagrinėti ir visi kiti Šiaulių apylinkės teismo teisėjai, kadangi bylą nagrinėjant iš esmės joje turės būti vertinami buvusio Šiaulių apylinkės teismo teisėjo ir Šiaulių apylinkės teismą administruojančio Šiaulių apygardos teismo teisėjų veiksmai, vadovaudamasi proceso koncentracijos, ekonomiškumo, protingumo ir teismingumo, teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principais, perduoda šią civilinę bylą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei spręsti klausimą dėl bylos perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui, perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.