- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- I3-2255-983/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00471-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „A.“, Areisa, UAB
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A.“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „A.“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. spalio 23 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 30 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja paaiškina, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Inspekcija) 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino patikrinimo metu pareiškėjai apskaičiuotą 1924 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumą, taip pat 1154,34 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSDĮ) sumą, 4113,54 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSDĮ) sumą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 bei apskaičiavo 2,83 Eur GPM delspinigių ir skyrė 577 Eur GPM baudą, 2056 Eur VSDĮ baudą bei 577 Eur PSDĮ baudą. Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė 2020-11-13 skundą. Įvertinusi skunde pateiktus argumentus ir bylos medžiagą, VMI sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sprendimas) patvirtino Inspekcijos 2020 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nesutikdama su VMI Sprendime padaryta išvada, kad mokestinio patikrinimo metu pagrįstai nustatyta, kad bendrovė išmokėjo dienpinigius, viršijančius sąrašu nustatytus maksimalių dienpinigių vienos dienos tarifus ir šią sumą pagrįstai priskyrė pajamoms susijusioms su darbo santykiais ir pagrįstai apskaičiavo GPM, VSDĮ ir PSDĮ ir baudas, nurodo, kad VMI neįvertino, kad bendrovės patikrinimas pradėtas 2020-06-08, tikrinti mokesčiai už 2018 metus, bet, dėl nesuprantamų priežasčių, 2019-07-22 pateikta kasos knyga į kurią įtraukti visi kasos išlaidų orderiai paimti kratos metu, pagal kuriuos ir yra apskaičiuoti papildomi mokesčiai bendrovei, nelaikoma įrodymu. Pažymi, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jog pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, todėl bendrovės direktoriaus įsakymai negali būti laikomi dokumentu, patvirtinančiu pajamų gavimą. 2018-08-09 operatyvaus patikrinimo metu ir 2019-03-05 kratos metu paimti kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos buvo išmokėti dienpinigiai darbuotojams, į bendrovės apskaitą yra įtraukti, tai patvirtina 2019-07-22 pateikta kasos knyga. Jeigu mokesčių administratorius daro priešingas išvadas, jos turi būti pagrįstos ir konkrečiai detalizuotos, o ne tik teigiama, kad ne visi kasos išlaidų orderiai yra įtraukti į apskaitą.
Nurodo, kad tai, jog vairuotojams 2018 m. nebuvo išmokėta bendrovės apskaitoje neapskaityta pinigų suma, patvirtina bendrovės apskaita, į kurią suvesti visi tie patys kasos išlaidų orderiai, kurie buvo paimti kratų ir patikrinimo metu. Kartu su pastabomis pateikti 2018 m. sąskaitų aktyvumo ataskaitos ir darbuotojų pažymos apie darbo užmokestį (60 lapų), kurios patvirtina kokios sumos darbuotojams faktiškai buvo išmokėtos.
Teigia, kad darbo sutartyse su vairuotojais buvo sutarta, kad komandiruočių metu vairuotojams bus mokami dienpinigiai pagal LR Vyriausybės nustatytas normas, bet ne mažiau 50 % Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų komandiruočių į užsienį dienpinigių normų. Bendrovės direktorius Ž. Š. buvo nurodęs apskaitos darbuotojams skaičiuoti tokias dienpinigių normas, kokias nustato įstatymas ir darbo sutartis bei jų neviršyti. Iš tik po kratų bendrovės direktorius sužinojo, kad kai kurie įsakymai dėl komandiruotės transporto vadybininkės L. S. buvo perrašyti, nes, kaip paaiškino pati L. S., ji padarė klaidą, kad metų pradžioje pradėjo vesti komandiruočių įsakymus su neteisingomis dienpinigių normomis dienai, todėl pamačiusi savo klaidas apie gegužės - birželio mėn. perrašė tuos įsakymus. Tačiau bendrovė nesutinka, kad L. S. perrašius įsakymus, bendrovė sumažino jau išmokėtų dienpinigių normas. Pažymi, kad bendrovės įsakymas nėra pinigų išmokėjimo faktą patvirtinantis dokumentas, todėl nereiškia, kad jame nurodytos sumos yra išmokėtos surašius įsakymą. Dėl bendrovės darbuotojų atliekamo darbo specifikos, kadangi jie išvyksta į komandiruotę keliems mėnesiams, dažniausiai trims, tik dalis dienpinigių ir komandiruotės išlaidoms skirtų pinigų jiems išmokama prieš išvykstant į komandiruotę (tai patvirtina mokėjimo dokumentai), ir tik jiems grįžus iš komandiruotės, kai jau žinomas faktiškai išbūtas kiekvienoje šalyje komandiruotės laikas, kai žinomas tikslus dirbtas laikas pagal automobiliuose įmontuotą tachografą, nes įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita, galima tiksliai apskaičiuoti darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį, dienpinigius ir komandiruotės išlaidas. Todėl surašius įsakymą dėl darbuotojo vykimo į komandiruotę, įsakyme nurodyta dienpinigių suma jam prieš išvykstant į komandiruotę neišmokama, ji išmokama vėliau. Todėl bendrovės direktoriaus įsakymas negali būti pagrindu skaičiuoti papildomus mokesčius bendrovei. Būtent komandiruočių įsakymai su sumažintomis dienpinigių normomis atitinka vairuotojams realiai išmokėtas dienpinigių sumas, o ne priešingai.
Be to nurodo, kad tiek atlyginimą vairuotojams, tiek komandiruotės išlaidas ir dienpinigius vairuotojams moka bendrovės kasininkė S. Š. ir kartais direktorius Ž. Š., o ne bendrovės buhalterė I. Ž. ar vadybininkė J. S.. Todėl neaišku kaip buhalterė I. Ž. galėjo patvirtinti, kad pagal bendrovės direktoriaus įsakymus, kuriuose nurodyta dienpinigių norma 60 Eur neatsižvelgiant į šalį, į kurią darbuotojas komandiruotas, dienpinigiai yra išmokėti pilnai. Mano, kad VMI neteisingai traktuoja buhalterės paaiškinimus.
Pažymi, kad bendrovė darbuotojams išmokėjo tik tiek, kiek yra patvirtinta banko pavedimais ir kasos išlaidų orderiais, kurie į apskaitą įtraukti, nuo išmokėtų darbuotojams sumų visi mokesčiai į valstybės biudžetą sumokėti. Tai patvirtina bendrovės apskaita, pinigų išmokėjimo dokumentai. Pagal apskaitos dokumentus didesnei daliai darbuotojų per 2018 metus faktiškai buvo išmokėta mažiau pinigų, negu jiems priskaičiuota, todėl 2018 m. gruodžio 31 d. buvo likusi mokėtina suma daugeliui darbuotojų, kas patvirtina, kad mokesčių administratoriaus apmokestinta suma per 2018 m. jiems nebuvo išmokėta:
R. D. (dirbo nuo 2013-01-11 iki 2019-12-27) iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 17489,65 Eur, išmokėta 14925,88 Eur ir 2018-01-01 buvo komandiruotės avanso likutis 2563,77 Eur. Nei permokos, nei įsiskolinimo atleidimo dieną nebuvo.
V. S. (dirbo nuo 2018-03-21 iki 2018-12-31) per 2018 m. priskaičiuota 10315 Eur, išmokėta 12062,50 Eur, permokėta 1747,50 Eur, nes 2018 m. gruodžio mėn. išmokėjus avansu 1747,50 Eur Y. S. į komandiruotę neišvažiavo, o išėjo iš darbo.
Bendrovė 2019-11-11 kreipėsi į Panevėžio darbo ginčų komisija dėl permokėtos sumos iš darbuotojo priteisimo, o jai atsisakius nagrinėti ginčą tarp darbdavio ir darbuotojo todėl, kad toks ginčas neteismingas Darbo ginčų komisijai, bendrovė, kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, teisme užvesta civilinė byla Nr.(duomenys neskelbtini).
A. V. (dirbo nuo 2013-03-05 iki 2019-09-06) 2018 m. sausio 1 d. buvo 1087,76 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, iki atleidimo dienos priskaičiuota 32353,24 Eur komandiruotės išlaidų, išmokėta 33441 Eur. Nei permokos, nei įsiskolinimo atleidimo dieną nebuvo.
D. K. (dirba nuo 2018-05-02) per 2018 metus priskaičiuota komandiruotės išlaidų 9337,05 Eur, išmokėta 6159,65 Eur. 2018-12-31 bendrovė liko skolinga darbuotojui 3177,40 Eur.
E. Z. (dirba nuo 2013-01-16) 2018 m. sausio 1 d. buvo 2743,03 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 10747,92 Eur, išmokėta 1002,05 Eur. 2018-12-31 bendrovė buvo skolinga E. Z. 7002,84 Eur komandiruotės išlaidų.
A. K. (dirba nuo 2013-01-18) 2018 m. sausio 1 d. buvo 504,25 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 10003 Eur, išmokėta 8585,22 Eur. 2018-12-31 bendrovė buvo skolinga A. K. 913,53 Eur.
P. B. (dirbo nuo 2018-03-22 iki 2018-05-29) iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 180 Eur, išmokėta 180 Eur.
O. S. (dirbo nuo 2017-08-23 iki 2019-04-19) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 1255 Eur, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 13362,22 Eur, išmokėta 8817,54 Eur. 2018-12-31 bendrovė liko skolinga O. S. 5799,68 Eur.
V. P. (dirbo nuo 2017-08-17 iki 2019-03-05) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 1870 Eur, iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 20637 Eur, išmokėta 22507 Eur.
V. C. (dirba nuo 2018-04-30) per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 9296,90 Eur, išmokėta 9869,63 Eur. Avansu išmokėtų komandiruotės išlaidų likutis 572,73 Eur perkeltas į 2019 m.
A. K. (dirbo nuo 2017-11-20 iki 2018-05-25) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 1440 Eur, iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 5557,26 Eur, išmokėta 6996,28 Eur. 2018-05-25 bendrovė liko skolinga A. K. 0,98 Eur.
G. D. (dirba nuo 2014-09-02) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 788,03 Eur, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 15068,13 Eur, išmokėta 6817,13 Eur. 2018-12-31 bendrovė buvo skolinga G. D. 9039,03 Eur.
P. D. (dirba nuo 2013-01-23) 2018 m. sausio 1 d. buvo 803,20 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 11870,27, išmokėta 2100 Eur. 2018-12-31 bendrovė liko skolinga P. D. 8967,07 Eur.
S. C. (dirbo nuo 2018-01-31 iki 2019-04-11) per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 15267,02 Eur, išmokėta 14879,86 Eur. 2018-12-31 bendrovė buvo skolinga S. C. 387,16 Eur.
R. K. (dirbo nuo 2013-01-17 iki 2019-01-23) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 3964,24 Eur, per laikotarpį iki jo atleidimo dienos buvo priskaičiuota 17181,42 Eur komandiruotės išlaidų, išmokėta 23120,09 Eur. Atleidimo dieną buvo fiksuota 1974,43 Eur permoka. Permoka Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. K. priteista, sprendimas yra vykdomas, permokėti pinigai bendrovei grąžinami.
O. V. (dirba nuo 2018-02-23) per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 11311,35 Eur, išmokėta 12800 Eur. Avansu išmokėtų komandiruotės išlaidų likutis 1488,65 Eur perkeltas į 2019 m.
Bendrovė pateikė 2020-02-28 buhalterinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dienpinigių apmokestinimo ir 2020 m. vasario mėn. koregavo 2018 m. vairuotojui O. V. priskaičiuotų ir išmokėtų dienpinigių sumą bei papildomai priskaičiavo ir sumokėjo GPM, PSD ir VSD įmokas (patikrinimo akto 21 priedo. 3 lapas) už išmokėtus dienpinigius viršijančius nustatytą normą.
V. P. (dirbo nuo 2013-01-18 iki 2019-03-07) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 174,23 Eur, iki atleidimo dienos jam priskaičiuota komandiruotės išlaidų 15896 Eur, išmokėta 11303,60 Eur. 2018-12-31 bendrovė buvo skolinga V. P. 4766,63 Eur.
L. V. (dirbo nuo 2013-01-11 iki 2019-04-26) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 1471,01 Eur, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 14287,65 Eur, išmokėta 11435,85 Eur. 2018-12-31 bendrovė buvo skolinga L. V. 4322,81 Eur.
R. A. (dirbo nuo 2013-05-31 iki 2019-01-25) 2018 m. sausio 1 d. buvo 7449,46 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 15598,19 Eur, išmokėta 8049,93 Eur. 2018-12-31 bendrovė buvo skolinga R. A. 98,8 Eur.
R. B. (dirbo nuo 2013-01-18 iki 2018-06-15) 2018 m. sausio 1 d. buvo 2027,42 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 9021,42 Eur, išmokėta 9900 Eur. Atleidimo dieną fiksuota 2906 Eur permoka R. B. 2019-06- 26 bendrovei grąžinta. Šiai dienai nei permokos, nei įsiskolinimo nėra.
L. P. (dirbo nuo 2013-02-05 iki 2019-12-31) 2018 m. sausio 1 d. buvo 1084,27 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 34651,89 Eur, išmokėta 33438,36 Eur. Neišmoka darbuotojui atleidimo dieną buvo 129,26 Eur.
D. U. (dirbo nuo 2018-02-23 iki 2018-09-13) iki jo atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 7544,59 Eur ir išmokėta 7544,59 Eur.
V. J. (dirbo nuo 2013-01-08 iki 2019-04-24) 2018 m. sausio 1 d. buvo 4500,82 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 19592 Eur, išmokėta 21317,55 Eur. Atleidimo dieną buvo fiksuota permoka 6226,37 Eur, kurią dalimis darbuotojas per laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. bendrovei grąžino.
K. K. (dirbo nuo 2017-09-12 iki 2020-02-28) 2018 m. sausio 1 d. buvo 516,80 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 11305 Eur, išmokėta 3722,30 Eur. 2018-12-31 bendrovė buvo skolinga K. K. 7065,90 Eur.
M. P. (dirbo nuo 2018-03-16 iki 2018-12-13) iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 10490 Eur, išmokėta 13251,95 Eur, permokėta 2761,95 Eur, nes išmokėjus komandiruotės išlaidų avansą M. P. neišvažiavo į komandiruotę, o išėjo iš darbo. 2019 m. lapkričio 11 d. bendrovė kreipėsi į Panevėžio darbo ginčų komisiją, kad permoka būtų priteista, o šiai atsisakius nagrinėti kilusį ginčą tarp darbdavio ir darbuotojo kaip neteismingą darbo ginčų komisijai, bendrovė 2020 m. sausio 7 d. kreipėsi su ieškiniu į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, kad permoka būtų priteista, teisme užvesta civilinė byla (duomenys neskelbtini).
A. F. (dirba nuo 2017-08-23) 2018 m. sausio 1 d. buvo 1157,94 Eur avansu išmokėtas komandiruotės išlaidų likutis, per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 11744 Eur, išmokėta 14650 Eur. Avansu išmokėtų komandiruotės išlaidų likutis 4063,94 Eur perkeltas į 2019 metus.
R. N. (dirba nuo 2017-12-07) per 2018 m. priskaičiuota komandiruotės išlaidų 12327 Eur, išmokėta 4780 Eur. 2018-12-31 bendrovė liko skolinga R. N. 7547 Eur.
A. P. (dirbo nuo 2017-08-02 iki 2018-11-20) 2018 m. sausio 1 d. bendrovė buvo skolinga 3978 Eur, iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 12198,30 Eur, išmokėta l6176,30 Eur. Atleidimo dieną nebuvo nei permokos, nei neišmokos.
M. B. (dirbo nuo 2017-12-07 iki 2019-06-21) iki atleidimo dienos priskaičiuota komandiruotės išlaidų 18026,49 Eur, išmokėta 18026,49 Eur.
Taip pat pažymi, kad mokesčių administratoriui pateiktos sąskaitų aktyvumo ataskaitos yra suformuotus už skirtingus laikotarpius, todėl kai kuriuose pozicijose jos nesutampa.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, jog Inspekcija įvertino 2019-07-22 pateiktą kasos knygą ir aktyvumo ataskaitas, tačiau kasos knyga suvesta patikrinimo metu, joje suvesti duomenys pagal perrašytus komandiruočių įsakymus, o taip pat avansines apyskaitas, į kasos knygą suvesti ne visi patikrinimo metu rasti kasos išlaidų orderiai (priešingai nei teigia pareiškėja), o byloje esant prieštaringiems įrodymams, patvirtinantiems, jog buvo mokėta pirminiuose komandiruočių įsakymuose nurodyta norma, Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog remiantis pirminiais dokumentais ir liudininkų parodymais daromos išvados, jog buvo mokėta 60 Eur dienpinigių norma. Taigi, pareiškėjo skundo argumentas, kad Inspekcija nepagrįstai nelaiko su pastabomis pateiktų sąskaitų aktyvumo ataskaitų ar pateiktos kasos knygos įrodymu yra klaidingas. Vadovaujantis teismų praktika, byloje surinkta informacija, Inspekcija ir VMI pagrįstai nevertino byloje vėliau pateiktų dokumentų, kurie neatitinka tikrovės (į ataskaitas nėra įtraukti visi kasos išlaidų orderiai), todėl Inspekcija pagrįstai padarė išvadas apie išmokėtų dienpinigių sumas, viršijančias LR Vyriausybės nustatytas normas.
Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad 2020-01-23 Panevėžio apygardos prokuratūros nutarime pažymėta, jog L. S. pastebėjo klaidas liepos mėnesį, pasikeitus dienpinigių normoms ir pradėjo koreguoti įsakymus, anksčiau išrašytuose įsakymuose sumažinant nurodytą normą. Taip pat pažymi, kad visi įsakymai, išrašyti 2018 m. iki pat liepos mėnesio (įskaitant liepos mėnesio pradžioje išrašytus įsakymus) buvo išrašyti su 60 Eur dienpinigių norma. O kaip pažymėta 2020-01-23 Panevėžio apygardos prokuratūros nutarime, pareiškėjos vadovas liudydamas nurodė, jog dėl išmokėtų dienpinigių, jis pats nusprendžia kiek reikia mokėti, t. y. atlieka skaičiavimus, kiek jo manymu reikia mokėti, kad grubiai paskaičiuoja, jog žmogui priklauso 60-65 eurų dienpinigių, o kalbant apie bendrą sumą su komandiruotpinigiais ir su atlyginimu, tai grubiai skaičiuoja 90-95 eurus. Jis žino, kada žmogus išvažiuoja į komandiruotę, nes pats išlydi ir duoda avansą, duodant pinigus visada išrašomas kasos išlaidų orderis, kurį vairuotojai pasirašo. Jis žino, kada vairuotojas išvažiuoja į komandiruotę, kiek davė avanso, žino, kada grįžta, taip pat nurodo, jog žino, kiek buvo pervesta per banką atlyginimo, taip pat dienpinigių, jeigu prireikia komandiruotės metu. Taigi žinodamas tai, jis paskaičiuoja, kiek vairuotojui reikia išmokėti. Vairuotojo knygoje būna pažymėta, kiek jis pravažiavo kilometrų, kokias išlaidas patyrė, kiek buvo pervesta per banką ir pan. ir kartu sutikrinus su vairuotoju knygoje jis padaro įrašą, kiek vairuotojui dar turi būti išmokėta. Knygoje atsispindi mokėtinas darbo užmokestis kartu su dienpinigiais. Taigi, kiek išmokėta turi atsispindėti dokumentuose: kasos išlaidų orderiuose ir banko pavedimuose. Taip pat nurodyta, kad visada duoda pasirašyti kasos išlaidų orderiuose, kuriuos išrašo S. Š., o orderiai būna be datų ir numerių, nes pats to prašo, kad nebūtų suklysta dėl numeravimo eiliškumo.
Tuos pačius parodymus patvirtino ir vairuotojai, liudytojų protokoluose nurodydami, jog sumos paskaičiuojamos pagal kilometrus, kad skaičiuoja pareiškėjos vadovas, jis ir išmoka grynais, taip pat kai kurie vairuotojai nurodo, kad buvo tartasi dėl 60 Eur dienpinigių normos. Buhalterė I. Ž. 2020-09-05 teiktame paaiškinime nurodė, jog išmokant ir apskaičiuojant dienpinigius nepastebėta, jog priskaičiuoti dienpinigiai viršija nustatytas normas. Išmokėti dienpinigiai pagal 2017 m.- 2018 m. liepos mėnesį išrašytus įsakymus, kas suprantama, kad mokėta 60 Eur dienpinigiai. L. S. teigė, jog pastebėjo tik liepos mėnesį klaidas, kurių nespėjo ištaisyti iki patikrinimo. Taigi, atsižvelgusi į paminėtus įrodymus, Inspekcija padarė pagrįstas išvadas, kad šiuo laikotarpiu išrašytuose komandiruočių įsakymuose nurodyta dienpinigių norma - 60 Eur.
Pabrėžia, kad iš bylos duomenų matyti, kad 2018-08-09 įmonėje rastuose surašytuose ir pasirašytuose kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos yra didesnės nei tiek pirminiuose, tiek perrašytuose komandiruočių įsakymuose apskaičiuotos sumos, taigi bendrovės vadovo argumentas, kad jis nežinojo, kokius dienpinigius apskaičiuoja L. S. neturi įtakos bylos eigai, nes iš surinktos bylos medžiagos matyti, kad faktiškai direktoriaus Ž. Š. išmokėtos sumos buvo didesnės, nei perrašytuose komandiruočių įsakymuose, kuriuose nurodyta, jog mokama LR Vyriausybės nustatyta norma.
Teigia, kad nors pareiškėja skunde teigia, kad Inspekcija nepagrįstai apmokestino sumas, kadangi pareiškėjos visi pateikti dokumentai yra įtraukti į apskaitą, tačiau VMI atsitiktine tvarka parinkusi pareiškėjos skunde nurodytus darbuotojus ir atlikusi analizę, paneigia šį pareiškėjos argumentą nurodydama:
Dėl O. V.
2018-08-09 kratos metu buvo paimti 5 kasos išlaidų orderiai, kuriuose nurodyta, jog O. V. išmokėta pagal kvitus, kurių numeriai LT-2018 pinigų sumos, su jo parašais. 201-06-21 apklausos metu jis nurodė, kad tiksliai nepamena, po kurios komandiruotės jie buvo išmokėti. Bet, atsižvelgiant į tai, kad jie rasti 2018-08-09 kratos metu, teigtina, kad pinigai turėjo būti išmokėti iki šios datos. Tuo tarpu pareiškėja minėtas sumas įtraukė į apskaitą 2018-12-27 datai. Todėl tai prieštarauja pareiškėjos argumentams, apie tinkamai į apskaitą įtrauktus dokumentus. Taip pat pažymėtina, kad šiam darbuotojui 2020-08-28 išrašyta pažyma ir priskaičiuoti mokesčiai, nes nepastebėta, kad pagal komandiruotės įsakymą Nr. 18/40 viršytos dienpinigių normos.
Dėl V. P.
2018-08-09 kratos metu rasti 10 išmokėjimą grynais pinigais patvirtinantys kvitai. Iš jų 5 su nr. LT-2018. Kvitai pasirašyti gavėjo. 2019-03-19 apklausos metu V. P. nurodė, kad pinigai tikrai turėjo būti išmokėti, nes yra jo parašai, tačiau neprisimena, kada išmokėti. Pagal su pastabomis pateiktą aktyvumo ataskaitą, minėti kvitai neįtraukti į 2018 metų apskaitą, išskyrus vienas kvitas (4000 Eur). Kitų kvitų 2018 m. nėra į apskaitą įtraukta: nei tų, kuriuose nurodyta, jog išmokėta už komandiruotės avansą ir dienpinigius, nei tų, kuriuose su dienpinigiais ir komandiruotės išlaidomis mokėtas darbo užmokestis. O kadangi minėti kvitai rasti 2018-08-09 teigtina, kad jie išrašyti iki tos datos.
Dėl L. V.
2018-08-09 kratos metu rasti 7 kasos išlaidų orderiai, iš kurių 6 su numeriu LT-2018. Tik vienas iš jų su nurodyta data teisingai įtrauktas į aktyvumo ataskaitas pateiktas, kartu su pastabomis. Dar du kvitai su Nr. LT-2018 įtraukti 2018-12-20 ir 2018-12-27 datomis. L. V. 2019-04-05 apklausos metu nurodė, kad kvitai pasirašyti, todėl pinigus tikrai gavo, nepamena kada, tačiau tikrai ne 2019 m. Atsižvelgiant į tai, kad kvitai rasti 2018-08-09, teigtina, kad pinigai išmokėti iki šios datos. Todėl pareiškėja neteisingai suvedė bei suvedė ne visus rastus kasos išlaidų orderius į aktyvumo ataskaitas ir tai prieštarauja pareiškėjos teiginiams, kad pareiškėjos apskaitoje visi dokumentai yra apskaityti, o Inspekcija nepripažįsta pateiktų dokumentų nepagrįstai.
Dėl R. A.
2018-08-09 kratos metu rasti 5 kasos išlaidų orderiai, iš kurių 2 su Nr. LT-2018 (2000 Eur ir 2500 Eur sumoms). Pagal pateiktą apyskaitą, net šių dviejų kvitų nėra įtraukta, 2018 m. į apyskaitą įtrauktas kitas kvitas (Nr. LT- , 1000 Eur sumai) 2018-11 -05 datai. Atsižvelgiant į tai, kad kvitai paimti 2018-08-09, teigtina, kad jie surašyti iki tos datos.
Dėl D. K.
2018-08-09 kratų metu jo vardu išrašytų kvitų rasta už 5200 Eur, tačiau sąskaitų aktyvumo ataskaitose šie kvitai neatsispindi. Taip pat pažymėtina, kad tik 2019-07-22 buvo pateikta papildomai 2019 m. sausio-kovo mėnesių kasos knyga, į kurią įtraukti minėti kvitai, tačiau 2019 metų datomis. Kvitai rasti 2018-08-09 kratų metu, pasirašyti, vadinasi, turėjo būti įtraukti ne vėlesnei datai. Pats D. K. liudytojo protokole nurodė, kad ant kvitų yra jo parašai, todėl tikrai gavo, dalis dienpinigių mokėta 2018 m. tik nepamena kada tiksliai.
Dėl E. Z.
Šio vairuotojo vardu išrašyti bei pasirašyti kvitai taip pat neįvesti į apskaitą. Sąskaitų aktyvumo ataskaitose jų nėra, o kasos knygoje suvesti tik 2019-07-22 pakartotinai pateikus 2019 m. sausio - kovo mėnesių kasos knygą, bet įvesti tik 2019 m. sausio mėnesio datai, nors kvitai rasti 2018-08-09 kratų metu.
Dėl A. K.
Vairuotojas paklausos protokole nurodė, kad nepasirašinėdavo ant dokumentų gaudamas pinigus, tik dabar pradėjo Ž. Š. duoti pasirašyti.
Dėl R. B.
R. B. apklausos protokole nurodė, kad jam parodytas išlaidų orderis (duomenys neskelbtini), kuriuo jis neva grąžino įmonei pinigus, tačiau jis teigia, kad jokių pinigų neįnešinėjo, pasirašė, nes paprašė.
Atsakovė įvertinusi nustatytus duomenis, pažymi, kad beveik kiekvienam darbuotojui pagal rastus kvitus išmokėta grynaisiais daugiau nei pagal įsakymus, net ir nenustačius išmokėtų sumų jų neįforminant. Todėl nustatytas normas viršijanti dienpinigių suma pagrįstai apmokestinta, o VMI Sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos ir VMI sprendimų, kuriais pareiškėjai papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti 1924 Eur GPM, taip pat 1154,34 Eur PSDĮ, 4113,54 Eur VSDĮ už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 bei apskaičiuota 2,83 Eur GPM delspinigių ir skirta 577 Eur GPM bauda, 2056 Eur VSDĮ bauda bei 577 Eur PSDĮ bauda, pripažinus, kad pareiškėja 2018 m. mokėdama dienpinigius savo darbuotojams viršijo nustatytas normas ir išmokėtus dienpinigius priskyrė su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Inspekcija atliko bendrovės patikrinimą ir 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino patikrinimo metu pareiškėjai apskaičiuotą 1924 Eur GPM sumą, taip pat 1154,34 Eur PSDĮ sumą, 4113,54 Eur VSDĮ sumą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 bei apskaičiavo 2,83 Eur GPM delspinigių ir skyrė 577 Eur GPM baudą, 2056 Eur VSDĮ baudą bei 577 Eur PSDĮ baudą.
Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), VMI 2020-11-13 pateikė skundą. Įvertinusi skunde pateiktus argumentus ir bylos medžiagą, VMI Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Inspekcijos 2020 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nors pareiškėja teismui pateiktame skunde ginčija faktines bylos aplinkybes, t. y. nepripažįsta, kad 2018 m. mokėdama dienpinigius savo darbuotojams viršijo nustatytas normas ir išmokėtus dienpinigius priskyrė su darbo santykiais susijusiomis pajamomis sau palankia linkme vertindamas byloje surinktus įrodymus, tačiau teismas pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas priklauso teismo prerogatyvai.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.). Žinoma, ši proceso taisyklė nereiškia, jog mokesčių administratorius yra atleidžiamas nuo jam, be kita ko, MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos įrodinėjimo pareigos. Tačiau būtent teismas, inter alia (be kita ko) pagal minėtas proceso taisykles dėl įrodymų vertinimo, sprendžia, ar mokesčių administratorius įvykdė aptariamą (įrodinėjimo) pareigą, ar jo surinkti ir pateikti duomenys (įrodymai), nustatytos ir pagrįstos faktinės aplinkybės patvirtina įstatymų leidėjo MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų (sąlygų) šiai nuostatai taikyti buvimą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-206-968/2019).
Pareiškėja skunde nurodydama argumentus, kuriais, teismo nuomone, iš esmės prašoma iš naujo įvertinti byloje pateiktus įrodymus, nenurodo pagrįstų motyvų, kad mokesčių administratorius būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, ar kad mokesčių administratorius ginčijamame Sprendime būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, taip pat nenurodo, jog tiek Inspekcija, tiek VMI būtų pažeidę kokias nors procesines ar materialines teisės normas.
Taigi, nors pareiškėja teismui pateiktame skunde ginčija faktines bylos aplinkybes, t. y. nepripažįsta, kad 2018 m. mokėdama dienpinigius savo darbuotojams viršijo nustatytas normas ir išmokėtus dienpinigius priskyrė su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, tačiau teismo vertinimu minėtas aplinkybes patvirtina bendrovės pateikti pirminiai 2018 m. ir suvestiniai apskaitos dokumentai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019-09-27 Specialisto išvada Dėl UAB “A.” ūkinės finansinės veiklos (bylos IV-VI t.) ir Inspekcijos 2020-07-30 Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 56-200, II-III t.). Iš minėtos tyrimų metu surinktos medžiagos matyti, kad 2018-08-09 Inspekcija operatyvaus patikrinimo metu kartu su Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT) tyrėjais nustatė, kad pareiškėjos kasa nėra vedama savalaikiai, išrašyti kasos išlaidų orderiai yra be numerių ir išrašymo datų, kai kuriuose nėra atsakingų asmenų parašų. Taip pat operatyvaus patikrinimo metu paimti pareiškėjos biure rasti 2018 m. komandiruočių įsakymai. Tačiau 2018-08-21 buhalterė pateikė kitus komandiruočių įsakymus su tomis pačiomis datomis ir numeriais. Paaiškėjo, kad šie komandiruočių įsakymai skiriasi nurodytomis pareiškėjos mokamų dienpinigių normomis, t. y. pirminiuose komandiruočių įsakymuose buvo nurodyta, kad įmonė moka 60 Eur dienpinigių už dieną, nepriklausomai į kokią šalį buvo vykta, o vėliau pateiktuose komandiruočių įsakymuose dienpinigių normos sumažintos ir nurodyta, jog mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos normos, tačiau ne mažiau nei 50 proc. Vyriausybės nustatytos komandiruotės į užsienį dienpinigių normos. Pagal 2018-09-05 pateiktą buhalterės paaiškinimą, apskaičiuojant ir išmokant komandiruotės dienpinigius nepastebėta, kad priskaičiuoti dienpinigiai viršija nustatytas normas, o klaida pastebėta 2018 m. liepos mėnesį, tačiau ištaisyti jos nespėta, darbuotojams išmokėti dienpinigiai pagal įsakymus 2017 m. - 2018 m. liepos mėn. Pagal 2018-09-05 pateiktą apskaitininkės paaiškinimą, jos atostogų metu Inspekcijos darbuotojai paėmė jos neteisingai išrašytus komandiruočių įsakymus, kuriuose nurodyti ne tokie dienpinigiai, o grįžusi po atostogų ji pateikė savo pertaisytus komandiruočių įsakymus su teisingomis normomis. Paaiškino, kad metų pradžioje buvo pradėjusi vesti komandiruočių įsakymus su neteisingomis normomis, o pastebėjus klaidas, gegužės-birželio mėnesiais, stengėsi ištaisyti klaidas, tačiau dėl darbų apimties nespėjo.
Atsižvelgus į tai, kad pirminiuose komandiruočių įsakymuose buvo vairuotojų parašai, taip pat tai, kad išmokėjimą pagal šiuos įsakymus patvirtino buhalterė, atlikto tyrimo metu konstatuota, jog dienpinigiai darbuotojams buvo išmokėti pagal pirminius komandiruočių įsakymus, o vėliau perrašomi įsakymai neatitinka išmokėtų sumų. Taip pat buvo konstatuota, jog perrašinėjami komandiruočių įsakymai siekiant nuslėpti priskaičiuotas ir išmokėtas dienpinigių sumas, viršijančias nustatytas normas ir siekiant išvengti GPM mokėjimo. Dėl perrašinėjamų dokumentų buvo kreiptasi į FNTT įvertinti, ar nėra nusikalstamos veikos požymių.
FNTT, įvertinusi bylos aplinkybes, taip pat besiremdama vairuotojų parodymais, 2019-09-27 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog kasa nebuvo tvarkoma savalaikiai, buhalterinė apskaita tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, pagal kurį už apskaitos organizavimą atsako pareiškėjos vadovas Ž. Š.. Taip pat buvo nustatyta, kad iš pateiktų pareiškėjos dokumentų neįmanoma nustatyti pareiškėjos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2018 m. FNTT konstatavo, jog pareiškėjos pateiktuose perrašytuose įsakymuose su sumažintomis dienpinigių normomis, o kai kuriais atvejais ir nurodant kitą komandiruočių trukmę, neatitinka realiai išmokėtų dienpinigių normų. Konstatuota, kad apskaičiuodama dienpinigius pareiškėja viršijo LR Vyriausybės nustatytas dienpinigių normas, nesivadovavo GPM įstatymu ir metinėje GPM deklaracijoje nedeklaravo privalomai deklaruoti sumų, nuo kurių turi būti sumokėtas GPM. Taip pat nuo šių sumų neapskaičiavo PSDĮ, VSDĮ sumų bei įmokų į garantinį fondą.
Įvertinusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, Inspekcija kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl tyrimo pradėjimo dėl to, kad pareiškėja perrašinėja komandiruočių įsakymus, siekiant nuslėpti paskaičiuotas ir išmokėtas dienpinigių sumas, dėl ko galimai keičiami kasos pajamų ir išlaidų orderiai, jų išrašymo datos ir sumos, taip pat galimai apgaulingai vedama buhalterinė apskaita. Atlikus ikiteisminį tyrimą, Panevėžio apygardos prokuratūros 2020-01-23 nutarimu nutraukti ikiteisminiai tyrimai pareiškėjos vadovui Ž. Š., kasininkei Ž. Š. ir buhalterei I. Ž. jiems nepadarius veikų, turinčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 dalies požymių. Tyrimo metu nustatyta, kad apskaitininkė L. S. prisipažino, jog ji pati perrašinėjo dokumentus be vadovo žinios, norėdama ištaisyti klaidingai nurodytas dienpinigių normas, tačiau nepagalvojo, kaip bus įforminta buhalteriškai, jeigu dienpinigiai jau buvo išmokėti. Taip pat ji nurodė, jog perrašė avansines apyskaitas (komandiruotės išlaidas) pagal perrašytus komandiruočių įsakymus. Įsakymus, pasak jos, pradėjo perrašinėti liepos mėnesį. Panevėžio apylinkės teismas 2020-02-25 nutartimi L. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nors ir buvo pripažinta, jog jos veiksmuose yra nustatyti veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, įvertinęs visą byloje surinktą medžiagą, teismas konstatuoja, jog patikrinimo metu atsižvelgus į vairuotojų, apklaustų liudytojais parodymus, L. S. parodymus, bendrovės pateiktus pirminius 2018 m. ir suvestinius apskaitos dokumentus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019-09-27 Specialisto išvadą Dėl UAB “A.” ūkinės finansinės veiklos, taip pat kitas nustatytas aplinkybes, buvo pagrįstai nustatyta, kad bendrovė 2018 m. mokėdama dienpinigius savo darbuotojams viršijo nustatytas normas ir išmokėtus dienpinigius priskyrė su darbo santykiais susijusiomis pajamomis.
Pareiškėja nesutikdama su VMI Sprendime padaryta išvada, kad mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė išmokėjo dienpinigius, viršijančius nustatytus maksimalių dienpinigių vienos dienos tarifus ir šią sumą pagrįstai priskyrė pajamoms susijusioms su darbo santykiais ir pagrįstai apskaičiavo GPM, VSDĮ ir PSDĮ ir baudas, nurodo, kad tai, jog vairuotojams 2018 m. nebuvo išmokėta bendrovės apskaitoje neapskaityta pinigų suma patvirtina bendrovės apskaita, į kurią suvesti visi tie patys kasos išlaidų orderiai, kurie buvo paimti kratų ir patikrinimo metu, kartu su pastabomis pateiktos 2018 m. sąskaitų aktyvumo ataskaitos ir darbuotojų pažymos apie darbo užmokestį (60 lapų), kurios patvirtina kokios sumos darbuotojams faktiškai buvo išmokėtos.
Teismas pažymi, kad LVAT savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad įstatymas nedraudžia mokesčių mokėtojui teikti įrodymus ir po atlikto tyrimo ar mokestinio patikrinimo atlikimo, tačiau tai nereiškia, jog mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija negali suabejoti tokiu būdu pateiktais įrodymais ir negali jų atmesti. Siekiant objektyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo tokie vėliau pateikti įrodymai turi būti atidžiai įvertinti ir turi būti išsiaiškinta, dėl kokių priežasčių jie buvo pateikti ne iš karto, o po tam tikro laiko. Be abejonės, tokį įrodymų pateikimo uždelsimą gali nulemti objektyvios priežastys, tačiau taip pat toks vėlesnis įrodymų pateikimas gali reikšti ir mokesčių mokėtojo bandymą, žinant nustatytus jo mokesčių nesumokėjimo faktus, sudaryti jo veiksmų teisėtumo regimybę bei išvengti mokestinių prievolių vykdymo (LVAT 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-1067-06). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad tai, jog 2018-08-09 operatyvaus patikrinimo metu ir 2019-03-05 kratos metu paimti kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos buvo išmokėti dienpinigiai darbuotojams, į bendrovės apskaitą yra įtraukti, patvirtina 2019-07-22 pateikta kasos knyga. Tuo tarpu 2019-09-27 Specialisto išvadoje konstatuota, jog operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ne visi kasos išlaidų orderiai yra suvesti į kasos knygą, kasa suvesta tik iki 2018-02-03. Taip pat 2019-09-27 Specialisto išvadoje nustatyta, kad pareiškėja perrašinėjo komandiruočių įsakymus, sumažindama komandiruočių vienos dienos normas, nors pinigai darbuotojams jau buvo išmokėti pagal komandiruočių įsakymus, kuriuose nurodyta dienpinigių norma buvo 60 Eur. Inspekcija, atlikusi mokestinį patikrinimą nustatė, kad tik vėliau, pareiškėjai paprašius grąžinti paimtus kasos išlaidų orderius, nes nori susivesti į apskaitą, pareiškėja 2019-07-22 pateikė kasos knygą, kurioje jau buvo suvesti kasos išlaidų orderiai, pateiktos avanso apyskaitos, surašytos pagal pakeistus komandiruočių įsakymus. Teismo vertinimu, atsižvelgusi į šias aplinkybes, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad papildomi išlaidų orderiai ir pateiktos avanso apyskaitos, surašytos pagal pakeistus komandiruočių įsakymus, į 2019-07-22 pateiktą kasos knygą buvo suvesti tik operatyvaus patikrinimo metu konstatavus nustatytus pažeidimus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kurios galėtų paaiškinti, kodėl operatyvaus patikrinimo metu ne visi kasos išlaidų orderiai buvo suvesti į kasos knygą, kasa buvo suvesta tik iki 2018-02-03, o tai nustačius ir pareiškėjai paprašius grąžinti paimtus kasos išlaidų orderius, nes nori susivesti į apskaitą, pareiškėja 2019-07-22 pateikė kasos knygą, kurioje jau buvo suvesti kasos išlaidų orderiai, pateiktos avanso apyskaitos, surašytos pagal pakeistus komandiruočių įsakymus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėja pateikdama 2019-07-22 kasos knygą siekė patvirtinti ne iš tikrųjų buvusius faktus, o siekė sudaryti savo veiksmų teisėtumo regimybę bei išvengti mokestinių prievolių.
Teismas taip pat pažymi, kad faktą, jog bendrovė 2018 m. mokėdama dienpinigius darbuotojams viršijo nustatytas normas ir išmokėtus dienpinigius priskyrė su darbo santykiais susijusiomis pajamomis patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, kaip antai, vadovo apklausos metu nurodytos aplinkybės, kad jis pats pasiskaičiuoja dienpinigius, kad išeina apie 60 Eur, ir jis pats dienpinigius išmoka, vairuotojų apklausų protokolai, kuriuose nurodyta, kad dėl 60 Eur dienpinigių su darbdaviu buvo tartasi, buhalterės ir apskaitininkės 2018-09-05 apklausos protokolai, kuriuose paliudyta, kad darbuotojams dienpinigiai buvo mokėti pagal iki 2018 m. liepos mėn. rašytus komandiruočių įsakymus, mokant klaidos nebuvo pastebėtos, klaidos buvo pastebėtos tik 2018 m., bet iki operatyvaus patikrinimo pradžios visi įsakymai ir toliau rašomi nurodant 60 Eur dienpinigių normas. Minėtos liudytojos taip pat patvirtino, kad apskaitos dokumentai nebuvo vesti laiku, kasos knyga suvesta tik patikrinimo metu, jau žinant byloje nustatytas aplinkybes, be to, byloje nebuvo galimybės nustatyti, kada tiksliai išmokėti dienpinigiai, nes kasos išlaidų orderiai buvo be datų, vairuotojai kiekvienos išmokėtos sumos datos negalėjo patvirtinti, pateiktose sąskaitų aktyvumo ataskaitose buvo suvesti ne visi rasti kvitai ir jie pagal datas buvo suvesti neteisingai. Be to, 2017 m. dienpinigiai buvo mokėti ta pačia tvarka ir pareiškėja priskaičiavo mokėtinus mokesčius nuo sumų, viršijančių dienpinigių normas.
Atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos skunde nurodytą argumentą, kad bendrovės patikrinimas pradėtas 2020-06-08, tikrinti mokesčiai už 2018 metus, bet, dėl nesuprantamų priežasčių, 2019-07-22 pateikta kasos knyga, į kurią įtraukti visi kasos išlaidų orderiai paimti kratos metu, pagal kuriuos ir yra apskaičiuoti papildomi mokesčiai bendrovei, bei su pastabomis pateiktos aktyvumo ataskaitos VMI neįvertintos ir nelaikomos įrodymu, kadangi minėti įrodymai yra įvertinti, tik ne taip kaip pageidauja pareiškėja.
Pareiškėja savo skunde taip pat nurodo, kad bendrovės direktoriaus įsakymas negali būti pagrindu skaičiuoti papildomus mokesčius bendrovei, kad neteisingai išrašytuose įsakymuose nurodytas tarifas nebuvo išmokėtas, kad buvo išmokėta tik tiek, kiek nurodyta bankiniuose pavedimuose ir kasos išlaidų orderiuose.
Teismas pažymi, kad nors vadovas Ž. Š. apklausų metu nurodė, kad pats savo nuožiūra apskaičiuodavo ir išmokėdavo dienpinigius skaičiuodamas juos vairuotojų pildomose knygose jiems grįžus bei visada duodavo pasirašyti vairuotojams kasos išlaidų orderiuose, ką savo parodymuose patvirtino ir dauguma vairuotojų, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2018-08-09 įmonėje rastuose surašytuose ir pasirašytuose kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos taip pat yra didesnės nei nurodytos pirminiuose ar perrašytuose komandiruočių įsakymuose apskaičiuotos sumos, taigi, net ir neatsižvelgus į bendrovės direktoriaus įsakymus, iš bylos medžiagos matyti, kad faktiškai direktoriaus išmokėtos sumos buvo didesnės, nei perrašytuose komandiruočių įsakymuose, kuriuose nurodyta, jog mokama LR Vyriausybės nustatyta norma, o tai patvirtina, mokesčių administratoriaus padarytą išvadą, kad bendrovė 2018 m. mokėdama dienpinigius savo darbuotojams viršijo nustatytas normas ir išmokėtus dienpinigius priskyrė su darbo santykiais susijusiomis pajamomis.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tiek Inspekcija, tiek VMI tinkamai įvertino pareiškėjos 2019-07-22 pateiktą kasos knygą ir aktyvumo ataskaitas, ir atsižvelgusios į tai, kad kasos knyga buvo suvesta patikrinimo metu, joje suvesti duomenys pagal perrašytus komandiruočių įsakymus, o taip pat avansines apyskaitas, į kasos knygą suvesti ne visi patikrinimo metu rasti kasos išlaidų orderiai (priešingai nei teigia pareiškėja), o byloje esant įrodymams, patvirtinantiems, jog darbuotojams buvo mokėta pirminiuose komandiruočių įsakymuose nurodyta dienpinigių norma, pagrįstai konstatavo, jog bendrovėje buvo mokėta 60 Eur dienpinigių norma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tiek Inspekcija, tiek VMI įvertinusios bylos medžiagą padarė tinkamas išvadas ir pagrįstai apmokestino pareiškėjos išmokėtas dienpinigių sumas, kurios viršijo nustatytas dienpinigių normas.
Pareiškėja savo skunde nesutinka su mokesčių administratoriaus išvadomis apie išmokėtas dienpinigių sumas, viršijančias LR Vyriausybės nustatytas normas, ir teigia, jog pagal pateiktus pareiškėjos apskaitos dokumentus, didesnei daliai darbuotojų buvo išmokėta mažiau pinigų nei buvo priskaičiuota, ką patvirtina duomenys apie skunde išvardintiems darbuotojams priskaičiuotas ir išmokėtas sumas bei likutį metų pabaigai, todėl likusi mokėtina suma patvirtina, kad mokesčių administratoriaus apmokestinta suma nebuvo išmokėta per 2018 m. Nurodo, kad visi grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentai įtraukti į 2018 m. apskaitą.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su VMI atsiliepime nurodytais atskirų darbuotojų (O. V., V. P., L. V., R. A., D. K., E. Z., A. K., R. B.) duomenimis dėl jiems apskaičiuotų ir išmokėtų dienpinigių ir jų įtraukimų į apskaitą, iš kurių matyti, jog ne visi kratų metu rasti grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentai pareiškėjos buvo įtraukti į apskaitą, kaip teigia savo skunde pareiškėja. Atsižvelgdamas į byloje surinktą medžiagą, apskaitininkės, buhalterės, vairuotojų ir vadovo parodymus, taip pat į kratos metu rastų kasos išlaidų orderius, kitus apskaitos dokumentus, teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta, kad Inspekcijos ir VMI išvada, jog bendrovės išmokėtos darbuotojams dienpinigių sumos 2018 m. buvo didesnės, nei perrašytuose komandiruočių įsakymuose, kuriuose nurodyta, jog mokama LR Vyriausybės nustatyta norma ir šias sumas pagrįstai priskyrė pajamoms susijusioms su darbo santykiais ir pagrįstai apskaičiavo GPM, VSDĮ ir PSDĮ ir baudas.
Teismas taip pat pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.
Taigi, pagal šiame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Kai mokesčių administratorius yra surinkęs atitinkamus faktinius duomenis ir jais grindžia apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padaryta išvadą. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2839/2011; 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1052/2014; 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1946/2014; 2016 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-293-556/2016; 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-442/2016; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1812-442/2019).
Taigi, teismas konstatuoja, jog mokesčių administratorius išsamiai išanalizavo mokestinio patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis dėl bendrovės 2018 m. mokėtų dienpinigių darbuotojams ir padarė pagrįstą išvadą, kad 2018 m. mokami dienpinigiai darbuotojams viršijo nustatytas normas, t. y. tiek Inspekcija, tiek VMI įvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą mokesčių administratoriaus įrodinėjimo pareigą ir pagrindė savo išvadas.
Tuo tarpu pareiškėjos skunde išdėstyti abstraktaus pobūdžio paaiškinimai dėl neteisingai mokesčių administratoriaus apskaičiuotų mokesčių, byloje surinktų įrodymų vertinimas sau palankia linkme, nesant jokių kitų pareiškėjos pateiktų objektyvių duomenų, patvirtinančių jos teiginius, nepaneigia mokesčių administratoriaus surinktų duomenų bei jų pagrindu padarytų išvadų apie tai, kad pareiškėja 2018 m. mokėdama dienpinigius savo darbuotojams viršijo nustatytas normas ir išmokėtus dienpinigius priskyrė su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, todėl Inspekcijos ir VMI sprendimai, kuriais pareiškėjai papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti 1924 Eur GPM, taip pat 1154,34 Eur PSDĮ, 4113,54 Eur VSDĮ už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 bei apskaičiuota 2,83 Eur GPM delspinigių ir skirta 577 Eur GPM bauda, 2056 Eur VSDĮ bauda bei 577 Eur PSDĮ bauda, pripažįstami teisėtais ir pagrįstais.
Pareiškėja savo skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132-133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „A.“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.