- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-20
- Bylos Nr.
- 1-275-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12072-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- R. S., G. S.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė – 16 MGL (579,24 Eur) bauda;
2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – 16 MGL (602,41 Eur) bauda;
Žemesnės instancijos teismas
3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 16 MGL dydžio bauda, taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 16 MGL bauda;
5. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo;
6. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 98 MGL (4900,00 Eur) dydžio bauda;
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, areštu 60 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas ir 98 MGL, tai yra 4900,00 Eur, dydžio bauda (arešto bausmę atlikęs);
8. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį areštu 50 parų,
G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. ir G. S. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 13 d. 18.00 val. iki 2019 m. sausio 26 d. Kaišiadorių rajone, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, atkėlę V. S. priklausančio sandėlio (angaro) duris įsibrovė į sandėlio (angaro) vidų ir iš jo bendrais veiksmais pagrobė 300 eurų vertės akumuliatorinį suktuką "Devalt”, 200 eurų vertės akumuliatorinį diskinį pjūklą "Devalt", 170 eurų vertės akumuliatorinį suktuką " Bosh", du 400 eurų vertės akumuliatorinius suktukus "Makita", 150 eurų vertės elektrinį diskinį pjūklą "Bosh", 50 eurų vertės elektrinį gręžtuvą "Makita", 70 eurų vertės elektrinį siaurapjūklį "Bosh". Tokiu būdu padarė nukentėjusiajam V. S. 1340 eurų dydžio turtinę žalą.
R. S. teisme kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nepamena dienos ir valandos, bet jau buvo sutemę. Jis buvo pas J. Č.. Iš ten su mašina išvažiavo kartu su G. S. ir A. S. į (duomenys neskelbtini) daiktų. Tiksliai neatsimena, nes buvo išgėręs nemažai alkoholio, bet papasakojo, kad žino, jog pas V. S. yra daiktų. Tai žinojo, nes dirbo pas V. S.. Nuvykę ten atsidarė angarą ir pasiėmė ten buvusius daiktus, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Nors tuo metu dirbo pas V. S., bet tuo metu jau buvo po darbo valandų. Kartu buvo G. S., kuris pas V. S. nedirba. V. S. neleidžia lankytis po darbo su pašaliniais asmenimis, imti įrankius. Kartu buvo ir A. S.. Kai įlindo į angarą, pradėjo loti šuo. Jis išėjo glostyti šunį, nes jis jį pažįsta, o G. S. su A. S. nešė į mašiną daiktus. Daiktus nešė į G. S. mašiną, raudonos spalvos „Renault Espace“, su kuria ir buvo atvažiavę. Pagrobtų daiktų vertė 1340 eurų, Žala dar nėra pilnai atlyginta. Daiktų begrąžino, nes neturėjo nei vieno, bet susitarė su nukentėjusiuoju, kad atidirbs padarytą žalą. G. S. po įvykio jam už viską davė alaus pakuotę. Daiktų, kurių vyko pagrobti reikėjo G. S.. Gailisi dėl įvykio, blaivus nebūtų taip pasielgęs.
G. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykį nelabai atsimena. Kaip sugalvojo nuvažiuoti į angarą neatsimena. Nuvažiavę paėmė kažkokius daiktus, įrankius, kurie buvo angare. Juos sunešė į mašiną. Kokius daiktus paėmė neatsimena. Visus pereitus metus vartojo vaistus antidepresantus, todėl nelabai viską atsimena. Nusikaltimo padarymo metu taip pat vartojo vaistus. Vėliau pas jį buvo surasti du įrankiai - siaurapjūklis Bochas ir drelė. Kas pasiėmė kitus įrankius nežino. Keliese išvažiavo iš angarą neatsimena. Negali pasakyti ar A. S. buvo kartu įėjęs į angarą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė baudžiamojoje byloje yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis V. S. paaiškino iš angaro buvo išnešti „Deavalt“ suktukas, „Devalt“ pjūklas, akumuliatoriniai suktukai ir kiti daiktai, kuriuos kaltinamieji prisipažįsta išnešę, Dėl pavogtų daiktų padaryta 1340 eurų turtinė žala. Kaltinamasis R. S. jam padeda, tai žolę nušienauja, tai kitus darbus nudirba. Yra sutarę su R. S., kad jis atlygins žalą dirbdamas. Šiai dienai R. S. darbu yra atlyginta apie 300 eurų ir bendrai padarytos turtinės žalos. Iš pagrobtų daiktų buvo grąžintas tik elektrinis siaurapjūklis „Bosh“ ir elektrinis gręžtuvas „Makita“, bendrai 120 eurų vertės.
Teisiamojo posėdžio metu, nesant galimybės jame apklausti liudytojas A. S., buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta R. S., apie metus laiko, jų nesieja jokie santykiai, jis yra jo patėvio J. Č. draugas. Taip pat pažįsta ir G. S., jų nesieja jokie bendri reikalai. Ūkyje esančiame (duomenys neskelbtini) ir jo teritorijoje yra buvęs vieną kartą, tai galėjo būti 2019 metų pavasarį, tiksliai laiko pasakyti negali, buvo kartu su R. S. ir G. S.. Kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu jie ten važiavo, neprisimena. G. S. tada vairavo savo automobilį "Renault Espace", raudonos spalvos, jis sėdėjo keleivio vietoje, o R. S. sėdėjo automobilio gale. Gali būti, kad ten važiuojant G. S. ir R. S. turėjo tikslą apvogti angarą, tačiau jis neturėjo tikslo įvykdyti vagystę. Apie 23.00 val. - 00.00 val. jis kartu su G. S. važiavo į Vytauto Didžiojo gatvę, kur prie parduotuvės jų laukė R. S.. Jie trise nuvažiavo ir įvažiavo į to ūkio teritoriją. Jie jam nesakė, kur jie atvažiavo, šios vietos jis nežinojo. Kažkuris iš jų sakė: "nu lipam į lauką", tačiau jis išlipti iš automobilio atsisakė. R. S. ir G. S. išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo. Kur jie nuėjo, nematė, kadangi automobilio žibintai buvo išjungti, teritorija neapšviesta. Ar jie du pasišvietė kažkuo, nematė. Jie užtruko neilgai, apie 10 - 15 min. Sėdėdamas automobilyje pamatė, kad jie du atsineša daiktų, atsinešė pora suktukų ir "Bosh", skirtą metalui pjauti. Gali būti, kad dar kažką su savimi atsinešė, tačiau tiksliai pasakyti negali. Šiuos daiktus sukrovė į automobilį "Renault" ir iš karto išvažiavo iš tos teritorijos. Daugiau jie nebuvo niekur nuėję nuo automobilio. Nuo to laiko nei su G. S., nei su R. S. nebendravo. Išvažiavus iš ūkio teritorijos, G. S. jį su R. S. išleido prie jo namų, kur tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), o pats išvažiavo. Minėti daiktai tuo metu liko G. S. automobilyje. Ar G. S. R. S. sumokėjo, ar kažkaip kitaip atsilygino, nepastebėjo, tik žino, kad R. S. po to turėjo alaus pakuotę. (l t., b. l. 63-65)
2019 m. liepos 16 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą G. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, rasta ir paimta benzininis pjūklas „Jonsered cs2150“, benzininis pjūklas „Jonsered 2041“, akumuliatorinis suktukas „Makita (duomenys neskelbtini) elektrinis gręžtuvas „Makita HP.1631“, elektrinis siaurapjūklis „Bosh (duomenys neskelbtini) (l t., b. l. 145-146, 147-150), kurie buvo apžiūrėti (l.t., b. l. 151-158);
2019 m. rugpjūčio 1 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti iš daiktų ar kitų objektų kolekcijos protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. S. iš pateiktų dviejų kolekcijų atpažino jam priklausančius daiktus: elektrinį gręžtuvą „Makita HP1631“ ir elektrinį siaurapjūklį „Bosh (duomenys neskelbtini) kurie paimti 2019 m. liepos 16 d. kratos metu pas įtariamąjį G. S. namuose, (duomenys neskelbtini) (l t., b. l. 160-166);
2019 m. rugpjūčio 1 d. dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. S. pateikė sąskaitų-faktūrų N r. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, pagal kurias įsigijo iš jo pagrobtus daiktus, tuo pačiu siaurapjūklį „Bosh (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 167-172);
2019 m. kovo 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) V. S. ūkio teritorijoje esančiame sandėlyje. Sandėlys užtrauktas baltos spalvos tentu. Abiejuose sandėlio galuose yra pakeliamos nerakinamos durys (l t., b. l. 1-7).
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį
Kaltinamiesiems reiškiamo kaltinimo esmė yra svetimo turto pagrobimas įsibrovus į sandėlį (angarą).
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos kvalifikuotos vagystės objektyvieji požymiai pasireiškia būtent svetimo turto pagrobimu įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba automobilio pagrobimu, arba svetimo turto iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio pagrobimu. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – t. y. asmuo supranta, kad kėsinasi pagrobti svetimą turtą vienu iš pirmiau nurodytų būdų ir to nori. Tyčia pagrobti svetimą turtą gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta – asmuo gali kėsintis į konkretų arba neindividualizuotą svetimą turtą.
Šiuo atveju kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį abiem kaltinamiesiems ir yra grindžiamas kvalifikuojančiu požymiu – įsibrovimu į patalpas (sandėlį - angarą).
Ištirti įrodymai patvirtina, kad R. S. ir G. S. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 13 d. 18.00 val. iki 2019 m. sausio 26 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur atkėlę V. S. priklausančio sandėlio (angaro) duris įsibrovė į jį ir iš ten pagrobė nukentėjusiajam priklausančius darbo įrankius. Taip padarė jam bendrai 1340 eurų dydžio turtinę žalą.
Vertinant ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes svarbu pažymėti, kad pagal teismų praktiką įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007). Pagal šią praktiką BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam įsibrovimo požymiui konstatuoti yra svarbu nustatyti jau vien tik tai, kad patekimas į tokias patalpas pašaliniams asmenims yra apribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2009, 2K-592/2011).
Taigi, vadovaujantis minėta praktika, nagrinėjamu atveju R. S. ir G. S. padaryto nusikaltimo įsibraunant į V. S. sandėlį (angarą) ir iš ten pagrobiant jam priklausantį turtą, kvalifikacijai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį reikšmės visiškai neturi, kokiu būdu kaltinamieji pašalino kliūtis patekti į minėtas patalpas, tai yra ar ten jie pateko nuplėšę ar kitu būdu pašalinę apsauginį tentą, ar jėga atkėlę apsaugine įėjimo į angarą duris, ar kitus galimus užraktus bei kliūtis ar ne, nes bet kokiu atveju patekimas į nukentėjusiojo sandėlį (angarą) kaltinamiesiems buvo negalimas, nes jiems tokia teisė sandėlio (angaro) ir jame buvusių daiktų savininko suteikta nebuvo, ką, sprendžiant iš parodymų, žinojo ir suprato ir patys kaltinamieji.
Kaip matyti iš kaltinamųjų paaiškinimų, kaltinamasis R. S. nurodė, kad tuo metu dirbo pas nukentėjusįjį, bet žinojo, kad nedarbo valandomis eiti į sandėlį yra negalima. Taip pat nustatyta, kad R. S. G. S. buvo nurodęs, kad žino, jog pas V. S. sandėlyje yra įrankių. Būtent jis ir parodė vietą, kur abu kaltinamieji nuvyko G. S. priklausančiu automobiliu.
Taigi, ištirti įrodymai (kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojo A. S., įvykio vietos bei daiktų apžiūros, daiktų parodymo atpažinti, kratos protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga) patvirtina, kad kaltinamieji G. S. ir R. S. vagystės iš V. S. sandėlio (angaro) metu siekė iš ten pagrobti svetimą turtą, nes žinojo apie ten nukentėjusiojo laikomus darbo įrankius, kas patvirtina juos veikus tiesiogine tyčia ir bendrininkų grupe. Šiuo atveju nustačius kvalifikuojantį įsibrovimo požymį, reikšmės veikos kvalifikacijai neturi pagrobto iš garažo turto vertė, nors ir buvo nustatyta, kad iš garažo buvo pagrobtas 1340 eurų vertės V. S. priklausantis turtas. Ta aplinkybė, kad vėliau pagrobtus įrankius pasiėmė kaltinamasis G. S., apie ką parodė tiek kaltinamasis R. S., tiek ir liudytojas A. S., bei tai, kad tik dalis jų buvo surasta pas G. S., patvirtina, kad pagrobę šį turtą kaltinamieji galėjo juo disponuoti laisvai savo nuožiūra, todėl tokia jų nusikalstama veika kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas, atitinkantis BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių visumą. Kaip buvo pasielgta su pagrobtu turtu – įrankiais, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasti ir grąžinti nukentėjusiajam, kvalifikacijai taip pat reikšmės neturi, nes veika laikoma baigta nuo kaltinamajam svetimo turto užvaldymo momento.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą G. S. ir R. S. pripažinti kaltais padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jiems bausmes.
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant kaltinamiesiems bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie visiškai prisipažino kaltais, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Jų atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininku grupe. Kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis R. S. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Šį nusikaltimą R. S. padarė jau būdamas teistas 8 kartus, teistumui neišnykus. Anksčiau skirtos tiek laisvės atėmimo ar su ja susijusi bausmė areštas, tiek ir su laisvės atėmimo bausme nesusijusios bausmės, tai yra baudos. Tačiau, kaip nustatyta, anksčiau skirta bausmė bauda nėra sumokėta, o taikytos griežtesnės bausmės nepadėjo kaltinamojo sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo. Todėl teismas sprendžia, kad ir šį kartą skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę R. S. nebūtų pasiekti bausmei keliami tikslai, visų pirma sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taip pat jis nebūtų ir teisingai dėl įvykdyto nusikaltimo nubaustas, nes bet kokia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nebūtų pakankama jo elgesį koreguoti teigiama linkme ir paveikti atitinkamai jį taip, kad jis suprastų ir norėtų toliau gyventi laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas. Dėl to R. S. už nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšies dydžio vidurkiui.
Kaltinamasis G. S. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Šį nusikaltimą G. S. padarė neteistas, yra dirbantis. Dėl to G. S. už nusikaltimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšies dydžio vidurkiui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007).
Kadangi R. S. nusikalstamą veiką įvykdė iki Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 31 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, tai už ją paskirtą bausmė privalės būti subendrinta su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Į galutinę paskirtą bausmę privalės būti įskaityta bausmė, atlikta visiškai ar iš dalies pagal minėta ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą (BK 63 straipsnio 9 dalis).
BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės, o 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.
Remiantis tokia praktika ir suformuota bausmių bendrinimo taisykle, šioje byloje R. S. paskirta bausmė turės būti subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (areštu 50 parų).
Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės R. S. vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi R. S., kuris padarė apysunkį nusikaltimą, skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytos tokios rūšies bausmės dydžio vidurkiui, tai galutinė bausmė, kuri jam bus paskirta subendrinus bausmę dar ir su bausme, paskirta pirmojoje byloje Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu, neviršys keturių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų R. S. paskirtoji bausmė už apysunkį nusikaltimą atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Nors anksčiau jis buvo teistas kelis kartus, šioje byloje kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, iš dalies pašalino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą atidirbdamas nukentėjusiajam dalį padarytos žalos.
Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad R. S. paskirtos bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) manytina bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų tolimesnio darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus galutinę bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo
Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, R. S. ir G. S. nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo padaryta bendra 1340 Eur turtinė žala, kurią sudarė pagrobtų įrankių vertė. Ji buvo nustatyta remiantis nukentėjusiojo pateiktais įsigijimo kainą patvirtinančiais dokumentais (t. 1, b. 1. 167-172). Ikiteisminio tyrimo metu pas G. S. buvo surasti ir grąžinti nukentėjusiajam tik dalis pagrobtų daiktų – 50 Eur vertės elektrinis gręžtuvas „Makita HP1631“ ir 70 Eur vertės elektrinis siaurapjūklis „Bosh (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė yra 120 Eur. Kiti daiktai nerasti. Dėl nerastų ir negrąžintų daiktų nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme civilinio ieškinio nepareiškė. Tai reiškia, kad G. S. ir R. S. bendrai iš nusikalstamos veikos gavo 1220 Eur (1340 Eur -120 Eur) turtinės naudos ir dėl šios sumos byloje nėra reiškiamas civilinis ieškinys, kas rodo, jog ši pinigų suma yra kalinamųjų nusikalstamos veikos rezultatas.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Atsižvelgiant į tai iš G. S. ir R. S. privalomai turi būti konfiskuojama 1220 Eur kaip jo nusikalstamos veikos rezultatas.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. terminuotą laisvės atėmimą 10 mėnesių;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme (areštu 50 parų), prieš tai areštą pakeitus į laisvės atėmimą, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, prie griežčiausios terminuoto laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmės pridedant visą Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir skirti R. S. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 11 mėnesių 20 dienų. Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaičiuoti R. S. visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamąjį įsakymą.
Į paskirtos galutinės terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti R. S. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. kovo 28 d., kai jis buvo laikinai sulaikytas, prilyginant vieną sulaikymo dieną vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant R. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam arba tokią žalą pašalinti savo darbu bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. S. laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam arba tokią žalą pašalinti savo darbu bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
G. S. ir R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų bausmių ar įpareigojimų bei draudimų vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, minėtas kardomąsias priemones panaikinti;
Konfiskuoti iš G. S. ir R. S. bendrai 1220 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą;
Byloje esančius daiktinius įrodymus – kompaktinį diską su liudytojo A. S. apklausos garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.