Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui Š. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė A. S. (toliau – ir ieškovė) prašo santuoką tarp A. S. ir Š. S. (toliau – ir atsakovas), sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje (įrašo Nr. 1655), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui, grąžinti ieškovei jos ikisantuokinę pavardę V., o atsakovui palikti prigimtinę pavardę S.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė bei jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad šalys santuokoje pragyveno tik du mėnesius, nepilnamečių vaikų neturi, santuokoje jokio dalintino turto neįsigijo. Sudarius santuoką, tarp ieškovės ir atsakovo nuolat kilo ginčai, šeimyniniai barniai, dėl kurių ieškovė nebenori tęsti santuokinio gyvenimo su atsakovu. Kadangi išryškėjo skirtingi interesai bei poreikiai, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas, esant išvardytoms aplinkybėms toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, todėl ieškovė prašo santuoką nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

II. Atsakovo argumentai

3. Aatsakovas Š. S. su ieškovės ieškiniu sutiko pilnai. Prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei grąžinti ikisantuokinę pavardę, jam palikti jo prigimtinę pavardę, nepriteisti iš sutuoktinių vienas kitam materialinio išlaikymo, o bylinėjimosi išlaidas palikti kiekvienai šaliai, kadangi santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo ieškovės reikalavimų, todėl nagrinėjamoje byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.

5. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje (akto įrašo Nr. 1655). Santuokoje nėra gimusių nepilnamečių vaikų.

Dėl santuokos nutraukimo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

7. Ieškovė nurodo, kad šalys bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, visiškai nebendrauja. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, vadinasi, nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutraukiama (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 177 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kaltės

8. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, kadangi abu sutuoktiniai nesugebėjo sukurti ir išsaugoti santuokos. Atsakovas su ieškovės reikalavimais pilnai sutiko, prieštaravimų ieškovės nurodytoms santuokos iširimo priežastims nenurodė. Kadangi šalys negyvena kartu, nededa pastangų išsaugoti santuoką, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

9. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja susigrąžinti savo ikisantuokinę pavardę „V”, o atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę „S“. Kadangi atsakovas prieštaravimų ir šiam reikalavimui nepareiškė, ieškovės prašymas tenkinamas ir po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės: ieškovei - V, atsakovui – S.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

10. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas. Pažymėtina, jog šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

Dėl santuokos metu įgyto turto

11. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pareiškėjai santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo. ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei A. S. asmeninės nuosavybės teise, o 73/1043 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) priklauso asmeninės nuosavybės teise atsakovui Š. S. ir nutraukiant santuoką šis nekilnojamasis turtas nėra dalinamas.

12. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis pareiškėjai santuokos metu transporto priemonių neįgijo. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini) o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nutraukiant santuoką šios transporto priemonės nedalinamos, kadangi yra įgytos iki šalių santuokos.

13. Duomenų apie užsienyje registruotą turtą byloje nepateikta. Duomenų apie šalių kreditorius teismas neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

14. Ieškovė neprašo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

15. Teismas šioje byloje patyrė 23,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei priteistinos lygiomis dalimis iš šalių (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje (akto įrašo Nr. 1655), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti ikisantuokinę pavardę V, atsakovui palikti prigimtinę pavardę S.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,90 Eur (vienuolikos eurų 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš atsakovo Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,90 Eur (vienuolikos eurų 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.