- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-675-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03601-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- I. G., S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- D. E., L. G., DNB Bank ASA, YA Bank
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-535-1030/2018 pagal pareiškėjų I. G. ir S. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys D. E., L. G., DNB Bank ASA, YA Bank, ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų I. G. ir S. G. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimas įsiteisėjo.
Šalies argumentai
2. 2021 m. gegužės 7 d. teisme gautas pareiškėjo S. G. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 30 punkto nevykdymo. Prašyme nurodo, kad nuo 2020 metų birželio mėnesio pareiškėja I. G. įsipareigojimo kompensuoti pareiškėjui S. G. po 125 EUR iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos nevykdo, todėl yra nevykdomas teismo sprendimas ir pareiškėjos I. G. skola pareiškėjui S. G. yra 1 375 EUR. Pažymi, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 30 punkto nevykdymo.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. pareiškėjui S. G. išdavė vykdomąjį raštą pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 30 punktą.
4. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. gegužės 12 d. gautas pareiškėjos I. G. atstovo prašymas vykdomojo rašto neišduoti, o jei jis išduotas, pareikalauti vykdomąjį raštą grąžinti. Nurodo, kad vykdomasis raštas turėjo būti išduodamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Be to, nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, nes pareiškėjas S. G. tinkamai nevykdo teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja I. G. informavo pareiškėją S. G., kad savo prievolę mokėti 125 EUR sumą kiekvieną mėnesį įskaito su priešpriešine pareiškėjo S. G. prievole išlaikyti nepilnametį vaiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos I. G. prašymo neišduoti vykdomojo rašto, o jei jis išduotas, pareikalauti vykdomąjį raštą grąžinti. Teismo motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl bylos faktinių aplinkybių nurodė, kad pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 30 punkte numatyta, kad pareiškėja I. G. kompensuoja pareiškėjui S. G. po 125 EUR iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, pareiškėjo S. G. mokamas įmokas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, YA Bank, AS, pagal 2013 m. spalio 4 d. paskolos sutartį. Pažymėjo, kad pareiškėja pateiktu prašymu pripažįsta aptariamo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punkto nevykdanti.
5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (jo dalis), kuris nėra vykdomas, sudaro pagrindą išduoti vykdomąjį raštą, o proceso dalyvių ginčai dėl prievolės pripažinimo įvykdyta gali būti savarankiško ginčo dalykas ir nesudaro pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pagal sutartį kylančios prievolės, tai yra pareiškėjos I. G. prievolė pareiškėjui S. G. bei pareiškėjo prievolė vaikui, negali būti vertinamos kaip priešpriešinės, konstatavo, kad vykdomasis raštas pareiškėjui išduotas pagrįstai.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja I. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti pareiškėjui S. G. išduotą vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
6.1. Dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo nurodo, kad CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusi teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų santuoka bendru sutarimu ir faktiškai patvirtinta taikos sutartis. Teigia, kad šiuo atveju teismas turėjo vadovautis minėta teisės norma, informuoti šalis apie pateiktą prašymą, nustatyti terminą pozicijai pateikti, priimti nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo arba atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą.
6.2. Dėl netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių nurodo, kad pareiškėjas S. G. neturi reikalavimo teisės ir prievolė yra pasibaigusi, dėl to vykdomasis raštas pareiškėjui S. G. negalėjo būti išduotas. Teigia, kad pareiškėjas S. G. turi prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau teismo sprendimo neįvykdo, išlaikymo neteikia, dėl to susidarė įsiskolinimas. Nurodo, kad dėl šios priežasties, pranešus pareiškėjui S. G., buvo atliktas įskaitymas, tai yra pareiškėja I. G., kaip trečiasis asmuo, įvykdė pareiškėjo S. G. prievolę vaikui ir jai perėjo reikalavimo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos I. G. prašymas neišduoti vykdomojo rašto, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl ginčo esmės
9. Pirmiausia apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas – CPK 646 straipsnio 3 dalį, ir antra, – teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino, kad pareiškėjas S. G. nevykdo teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų, dėl to apeliantė atliko įskaitymą.
10. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės – Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-535-1030/2018 nuspręsta patenkinti pareiškėjų I. G. ir S. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjas S. G. Klaipėdos apylinkės teismui 2021 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi nevykdoma teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 30 punktas. Minėto sprendimo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 30 punktas numato, kad pareiškėja I. G. kompensuoja pareiškėjui S. G. į pareiškėjo S. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“ , po 125 EUR iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos pareiškėjo S. G. mokamas įmokas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, YA Bank, AS, pagal 2013 m. spalio 4 d. paskolos sutartį. Apeliantė teigia, kad S. G. nevykdo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punkto, kuris numato, kad pareiškėjas S. G. nepilnamečio vaiko A. G. išlaikymui moka periodinėmis išmokomis po 600 EUR, įskaičiuojant vaiko pinigus, gaunamus Norvegijoje, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos nuo teismo sprendimo patvirtinti šią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
11. Pirma, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, faktines bylos aplinkybes, nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normą – CPK 646 straipsnio 3 dalį, kadangi, apeliantės teigimu, šiuo atveju buvo patvirtinta taikos sutartis ir teismas turėjo vadovautis minėta teisės norma, informuoti šalis apie pateiktą prašymą, nustatyti terminą pozicijai pateikti, priimti nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo arba atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą.
12. CPK 646 straipsnio 3 dalis reguliuoja vykdomojo rašto išdavimo procesą (procedūrą) pagal konkretų (specifinį) teismo procesinį dokumentą – teismo patvirtintą taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-535-1030/2018 taikos sutartis nebuvo patvirtinta, kadangi buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo pagal abiejų pareiškėjų pareiškimą (CPK 260 straipsnis, 385 straipsnio 1 dalis, nutarties 11 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju vykdomojo rašto išdavimui taikytina ne CPK 646 straipsnio 3 dalis (numatanti vykdomojo rašto išdavimo procedūras pagal teismo patvirtintą taikos sutartį), o CPK 646 straipsnio 1 dalis (numatanti vykdomojo rašto išdavimo procedūras pagal teismo sprendimą).
13. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime tvirtinimą reguliuoja CK 3.53 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos įtraukiamos į teismo sprendimą, tai leidžia daryti išvadą, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra tik teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
14. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 646 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas esant faktinėms aplinkybėms, todėl atskirojo skundo argumentai dėl proceso teisės normų taikymo pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
15. Antra, apeliantė teigia, kad teismas neįvertino ir neatsižvelgė, kad pareiškėjas S. G. nevykdo teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų, dėl to apeliantė atliko įskaitymą į S. G. prievolę nepilnamečiui vaikui – išlaikymo sumą. Pažymi, kad pareiškėjas S. G. neturi reikalavimo teisės ir prievolė yra pasibaigusi. Su šiais argumentais nesutiktina. Pirmiausia iš Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-535-1030/2018 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 30 punkto matyti (nutarties 10 punktas), kad apeliantė privalo kompensuoti pareiškėjui S. G. po 125 EUR iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos pareiškėjo S. G. mokamas įmokas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, YA Bank, AS, pagal 2013 m. spalio 4 d. paskolos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka, jog prievolė yra pasibaigusi ir ar kad visos įmokos trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, YA Bank, AS, jau yra sumokėtos, kas leistų galbūt nuspręsti, kad prievolė yra pasibaigusi. Priešingai – tokių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Antra, apeliantė teigia, kad atliko vienašalį įskaitymą pagal S. G. prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (nutarties 10 punktas), tačiau pažymėtina, jog įskaitymas teikiant išlaikymą yra negalimas (CPK 687 straipsnio 4 dalis), o ir be to, byloje nepateikta duomenų, kad S. G. nevykdo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punkto (nutarties 10 punktas), nėra duomenų, jog apeliantė kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, nenurodo aiškaus faktinio skolos dydžio, todėl apeliantės argumentai dėl įskaitymo pagrįstumo laikytini neįrodytais, nesudarančiais pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.