- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-709-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01264-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) dėl tėvystės nustatymo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovui (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovas) teismo prašo nustatyti, kad nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametis vaikas) tėvas yra ieškovas ir įpareigoti nurodyti jį vaiko gimimo įraše; priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė priešieškiniu teismo prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vaiko motina (atsakove); priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 972 Eur per mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės, atitinkamai nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 34 992 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki įsiteisės teismo sprendimas nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su vaiko motina; priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 972 Eur per mėnesį, įpareigojant ieškovą šias lėšas ne vėliau kaip einamojo mėnesio 5 dieną pervesti į atsakovės sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies; nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina (atsakove) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisė iš ieškovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 350 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo priėmimo, įpareigojant ieškovą šias lėšas ne vėliau kaip einamojo mėnesio 5 dieną pervesti į atsakovės sąskaitą. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtų lėšų administratore uzufrukto teise skirti atsakovę, įpareigojant ją išlaikymui skirtas lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams.
5. Nurodė, kad šalių mažametis vaikas gyvena su motina (atsakove), byloje nėra duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina pažeis vaiko interesus. Dėl to teismas patenkino atsakovės prašymą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovo tėvystė vaiko atžvilgiu teismo sprendimu nenustatyta, byla neišnagrinėta. 2023 m. lapkričio 14 d. teisme gautame Ekspertizės akte Nr.ES 88/2023(01) nustatyta, kad ieškovas yra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas su 99,99999999 % tikimybe. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas vaikui reikalingo išlaikymo neteikia, dėl to teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą vaikui iki sprendimo priėmimo, kadangi ieškovas privalo materialiai išlaikyti savo vaiką. Byla neišnagrinėta iš esmės, nėra pateikti visi įrodymai apie ieškovo pajamas, turtinę padėtį, sveikatos būklę, kitus išlaikytinius, įsipareigojimus kreditoriams, nepateikti ieškovo argumentai dėl išlaikymo dydžio. Teismas sprendė, kad 350 Eur/mėn. laikino išlaikymo suma iki teismo sprendimo priėmimo atitinka mažamečio vaiko interesus.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo) taikymo palikti nenagrinėtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV), jo sūnus taip pat gimė JAV. Šalys su vaiku iki jo neteisėto išvežimo į Lietuvos Respubliką gyveno JAV. Ieškovas dėl vaiko globos teisių 2023 m. balandžio mėn. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) bendrosios kompetencijos teismą, kuris 2023 m. balandžio 6 d. bendrosios kompetencijos teismo įsakymu (ex parte) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko globą suteikė ieškovui. To paties teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu pakartotinai patvirtintas dar 2023 m. balandžio 6 d. priimto įsakymo dėl skubios nepilnamečio vaiko globos galiojimas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas ieškovo pareiškimas pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją „Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“ dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į JAV. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutarties dalis dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į JAV palikta nepakeista. Ieškovo prašymas buvo atmestas dėl to, kad ieškovas nėra nepilnamečio vaiko gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvu. Dėl šios formalios priežasties buvo pateiktas ieškinys dėl tėvystės nustatymo šioje byloje pagal sūnaus faktinę buvimo vietą ir atsakovės gyvenamąją vietą. 2023 m. lapkričio 14 d. atliktos Ekspertizės akte Nr.ES 88/2023(01) nurodyta, kad ieškovas yra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas su 99,99999999 % tikimybe.
6.2. Ieškovas 2024 m. vasario 7 d. pateikė prašymą priimti byloje dalinį sprendimą dėl ieškovo tėvystės, o dėl kitų reikalavimų bylos nagrinėjimą sustabdyti iki galutinio procesinio sprendimo (duomenys neskelbtini) teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo. Teismas vasario 9 d. rezoliucija atsakovės priešieškinį priėmė, taip pat priėmė skundžiamą nutartį.
6.3. Šiuo metu dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos galioja dvi viena kitai iš esmės prieštaraujančios nutartys - 2023 m. balandžio 6 d. ir 2024 m. vasario 9 d. Ieškovas negali įvykdyti abiejų valstybių teismų (JAV ar Lietuvos Respublikos) priimtų, iš esmės prieštaraujančių viena kitai nutarčių.
6.4. Teismas nenurodė priešieškinio priėmimo pagrindo, nes iš kartu su priešieškiniu pateikiamų duomenų negalima daryti pagrįstos išvados, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
6.5. Priešieškiniu nepareikštas reikalavimas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, nors pagal CK 3.170 straipsnį skyrium gyvenančio tėvo pareiga bendrauti su vaiku yra privalomai spręstina, tai laikytina atsakovės priešieškinio trūkumu, dėl kurio jis negalėjo būti priimtas, prieš tai netaikius priešieškinio trūkumų šalinimo instituto.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovas savo atskirajame skunde nenurodė jo dalyko, šio procesinio dokumento rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismo prašoma sutikti su atskiruoju skundu ir panaikinti nutartį, o nesutikus su atskiruoju skundu prašoma jį perduoti išnagrinėti Kauno apygardos teismui, nenurodant, ko ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo.
7.2. Ieškovas, priešingai nei nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusia 2023 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), klaidina teismą, kad vaikas buvo neteisėtai išvežtas į Lietuvos Respubliką. Kompetentingų teismų – Kauno apygardos teismo ir apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo – buvo nustatyta, kad atsakovė su vaiku į Lietuvą atvyko teisėtai.
Atsiliepimas
7.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad šio JAV teismo procesiniame sprendime nurodytų faktinių aplinkybių negalima vertinti kaip prejudicinių faktų nagrinėjamos bylos atžvilgiu, nes, nors JAV teismas savo jurisdikciją spręsti dėl vaiko globos grindė būtent vaiko buvimu JAV, tačiau JAV teismas savo jurisdikciją nustatė remdamasis pareiškėjo teismui nurodytais duomenimis, jog „kažkas“ matė motiną savo rezidencijoje (duomenys neskelbtini) valstijoje, o suinteresuotas asmuo (t. y. atsakovė) nagrinėjamoje byloje pateikė konkrečius įrodymus, jog vaikas 2023 m. balandžio 5 d. buvo Lietuvos Respublikoje, o JAV teismo sprendimas priimtas 2023 m. balandžio 6 d., nors vaikas su motina išvyko iš JAV 2022 m. birželio 23 d., ir nesant duomenų, kad būtų grįžę į JAV <...>, pareiškėjo pateiktas JAV teismo 2023 m. balandžio 6 d. procesinis sprendimas dėl vaiko globos suteikimo pareiškėjui nesudaro pagrindo šį teismo procesinį sprendimą laikyti įrodančiu pareiškėjo teisę globoti vaiką Hagos konvencijos 3 straipsnio prasme. Kadangi šis teismo sprendimas priimtas vaikui esant Lietuvos Respublikoje, o JAV teismui savo jurisdikciją pagrindus neva vaiko buvimu JAV, yra pagrindas pritarti suinteresuotam asmeniui, kad pareiškėjas JAV teismui nurodė neteisingus duomenis dėl vaiko faktinio buvimo valstybės. Ieškovo pateikti JAV teismo procesiniai sprendimai dėl vaiko globos priskyrimo ieškovui nėra CPK nustatyta tvarka pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad JAV nutartis nėra oficialiai pripažįstama ir negali būti vykdoma Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai, JAV nutarčiai (ir kitiems JAV teismo procesiniams sprendimams) nesant pripažintais ir leidžiamais vykdyti Lietuvos Respublikoje, JAV teismų procesiniai sprendimai ir šiuo pagrindu nesukuria prejudicinių faktų Lietuvos Respublikoje.
7.4. JAV teismo nutartis dėl globos buvo priimta gerokai po vaiko išvykimo į Lietuvą, Lietuvos Respublikos teismas negalėtų remtis šia nutartimi, nes: (i) ji priimta ex parte, t.y. nedalyvaujant atsakovei, taip eliminuojant galimybę jai atsikirsti, (ii) ji prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai – Lietuvos Respublikos teisė nenumato galimybės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su asmeniu, kurio tėvystė nėra nustatyta, ir svarbiausia - (iii) jos priėmimo metu atsakovė su vaiku nuolat gyveno ne JAV, bet Lietuvoje, ir byla dėl globos teisių suteikimo (gyvenamosios vietos nustatymo) ir kitų su vaiku susijusių teisių priskirtina išskirtinai Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.
7.5. Nepagrįstas ieškovo prašymas taikyti lis pendens taisyklę ir atsisakyti priimti atsakovės priešieškinį. Ieškovo cituotoje kasacinio teismo nutartyje yra konstatuota, kad „nustatęs, kad byloje egzistuoja tarptautinis elementas, teismas turi nustatyti, su kokia valstybe jis yra susijęs, ir pagal tai parinkti taikytinus teisės aktus bylos teismingumo klausimui išspręsti. Tais atvejais, kai tarptautinis elementas yra susijęs su ES valstybe nare, išskyrus Daniją, taikomi ES reglamentai“. Kadangi ieškovas yra JAV pilietis, ES reglamentai, įskaitant ir ieškovo cituojamą reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų, šioje byloje netaikomi. Tarp Lietuvos Respublikos ir JAV nėra pasirašytų dvišalių teisinės pagalbos civilinėse ar šeimos bylose sutarčių, tai reiškia, kad tarp šių valstybių nėra nustatyto mechanizmo dėl lis pendens taisyklės imperatyvaus taikymo. Iš to seka, kad lis pendens taisyklė šioje byloje netaikytina.
7.6. Ginčas, nagrinėjamas šioje byloje, nekvalifikuotinas kaip tapatus ieškovo nurodytam ginčui JAV, nes ieškovo reikalavimas JAV teisme yra grindžiamas skirtingomis teisės normomis.
7.7. Abu atsakovai, t. y. motina ir vaikas, yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvena Lietuvoje jau nuo 2022 m. birželio 23 d., o gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo 2022 m. rugpjūčio 18 d. Taigi, Lietuvos Respublikos teismai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti tiek reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, tiek ir reikalavimus dėl gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
7.8. CPK 392 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku. Teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą, jeigu toks reikalavimas byloje buvo pareikštas, arba šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva. Taigi, šioje ieškovo inicijuotoje byloje nustačius tėvystę, teismas privalo išspręsti vaiko išlaikymo ir vaiko gyvenamosios vietos klausimus.
Šalies argumentai
7.9. Ieškovas prašo teismo priimti dalinį sprendimą, t. y. nustatyti tėvystę, bet atidėti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo reikalavimų išsprendimą. Tik Lietuvos Respublikos teismai turi išimtinę jurisdikciją spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo. JAV teismuose vykstančios bylos, nesvarbu kokie reikalavimai ten reiškiami, neturi ir jų sprendimai neturės jokios įtakos Lietuvos Respublikos teismams sprendžiant minėtus reikalavimus. Teismas privalo vadovautis prioritetiniu vaiko interesų apsaugos principu, t. y. nustačius vaiko tėvą, priteisti iš jo išlaikymą vaikui.
7.10. Nesutiktina su ieškovo argumentu, kad priešieškinyje nėra keliamas reikalavimas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, o tai, ieškovo vertinimu, yra atsakovės priešieškinio trūkumas, dėl kurio jis negalėjo būti priimtas. Reikalavimas dėl skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimo su vaiku tvarkos nėra privalomas reiškiant reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Paprastai tokį reikalavimą reiškia tas iš tėvų, kuris mano, kad jo teisės bendrauti su vaiku yra pažeidžiamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su atsakove, iš ieškovo priteistas laikinas nepilnamečio vaiko išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Savo nesutikimą su skundžiama nutartimi ieškovas iš esmės grindžia argumentais, kad ieškovo gyvenamoji vieta JAV, jo sūnus taip pat gimė JAV, šalys su vaiku iki jo neteisėto išvežimo į Lietuvos Respubliką gyveno JAV; (duomenys neskelbtini) teismas 2023 m. balandžio 6 d. bendrosios kompetencijos teismo įsakymu (ex parte) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko globą suteikė ieškovui; tas pats teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu pakartotinai patvirtino 2023 m. balandžio 6 d. priimto įsakymo dėl skubios nepilnamečio vaiko globos galiojimą; Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovo pareiškimą pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją „Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“ dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į JAV (Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo į JAV paliko nepakeistą), kadangi ieškovas nėra nepilnamečio vaiko gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvu; ieškovo teigimu, šiuo metu dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos galioja dvi viena kitai iš esmės prieštaraujančios nutartys - 2023 m. balandžio 6 d. ir 2024 m. vasario 9 d., taigi iš esmės ieškovo atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su jurisdikcijos šioje byloje nustatymu, tačiau jais nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir priteistas laikinas nepilnamečio vaiko išlaikymas).
11. Nors šioje apeliacine tvarka tikrinamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su atsakove, iš ieškovo priteistas laikinas nepilnamečio vaiko išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, visgi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad atsakovės priešieškinis (atitinkamai ir atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) priimtas nepatikrinus jo teismingumo (jurisdikcijos) klausimo, pasisakys ir dėl teismingumo taisyklių taikymo nagrinėjamoje byloje.
12. Teisminio priklausymo arba jurisdikcijos klausimas susijęs su teismo kompetencija nagrinėti ginčą, turintį tam tikrą užsienio (tarptautinį) elementą, dėl kurio kyla dviejų ar daugiau valstybių teismų konkurencija dėl kompetencijos, t. y. ginčą gali pretenduoti nagrinėti kelių valstybių teismai. Bet koks teismas, spręsdamas, ar byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, priklauso jo kompetencijai pagal tos valstybės vidaus teisę ir/ar tarptautines sutartis, turi išsiaiškinti, ar byla nepriklauso užsienio valstybės, kurioje teks pripažinti ir vykdyti būsimą teismo sprendimą, teismų išimtinei jurisdikcijai, kadangi tokio teismo, pažeidžiant kitos užsienio valstybės išimtinio teismingumo taisykles, priimtas sprendimas nebūtų pripažįstamas ir vykdomas toje užsienio valstybėje.
13. Teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva (lot. ex officio), be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, t. y. ar teismas turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Pažymėtina, kad toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas, nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to aspekto, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas – teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio nuostatų. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis). Teismingumo taisyklių laikymasis yra ne tik būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga, bet ir būtinoji teisminės gynybos pažeistoms teisėms apginti taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018, 17 punktas).
14. Ieškovas pareiškė reikalavimą prašydamas nustatyti, kad nepilnametis vaiko tėvas yra ieškovas ir įpareigoti nurodyti jį vaiko gimimo įraše. Nors pirmosios instancijos teismas nei skundžiamoje nutartyje, nei kituose savo priimtuose procesiniuose dokumentuose nepasisakė dėl bylos su tarptautiniu elementu teismingumo, apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad ieškovas yra JAV pilietis, atsakovė yra Lietuvos Respublikos pilietė. Nepilnametis vaikas gimė JAV, jis yra Lietuvos Respublikos pilietis (Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo įrašas), jo gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti. Atsakovė su nepilnamečiu vaiku nuo 2022 m. birželio 23 d. gyvena Lietuvoje, atsakovė savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravusi nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d., o nepilnametis vaikas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. lanko (duomenys neskelbtini), yra registruotas ir lankosi (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta tiek bylos iškėlimo metu, tiek ir skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo Lietuva.
15. Tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019, 22 punktas). Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).
16. CPK 785 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015, yra išaiškinęs, kad CPK 785 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtine Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, remiantis vienos iš bylos šalių Lietuvos Respublikos pilietybe ir gyvenamąja vieta Lietuvoje, visų pirma siekiama apginti vaiko, kaip vienos iš bylos šalies tėvų ir vaikų santykių bylose, interesus ar vieno iš tėvų, kaip galimai silpnesnės bylos šalies, interesus. Tai nėra savitikslė, formali norma, todėl joje numatyta taisyklė reikalavimams dėl jurisdikcijos aiškinama išimtinai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į vaiko artumo teismui, kuriame nagrinėjama byla, kriterijų.
18. Kaip minėta, nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl byla pagrįstai užvesta Lietuvos Respublikoje pagal vaiko ir jo motinos gyvenamąją vietą.
19. Be to, Lietuvos Respublika ir JAV nėra sudariusios tarptautinių dvišalių sutarčių dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse byloje, JAV nėra ratifikavusi 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija), taip pat nėra kitų su nagrinėjamais byloje teisiniais santykiais susijusių tarptautinių konvencijų dalyvė, todėl sprendžiant šalių ginčą taikytinos CPK normos.
20. CPK 387 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl tėvystės nustatymo pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškinys šiuo atveju reiškiamas teismui pagal atsakovės gyvenamąją (t. y. žinomą buvimo) vietą (CPK 29 straipsnis) ieškovo pasirinkimu, kadangi teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnis).
21. Priešieškinis, kaip viena iš procesinių gynybos priemonių, reglamentuojamas CPK 143 straipsnyje. CPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Nagrinėjamu klausimu reikšminga ir tai, jog CPK 392 straipsnyje įtvirtinta, kad nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku; teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą, jeigu toks reikalavimas byloje buvo pareikštas, arba šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva. CK 3.190 straipsnio 1 dalis nustato, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
22. Taigi, šioje byloje tiek ieškinys, tiek priešieškinis turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme, dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių nesutikimo argumentų dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ar laikino išlaikymo dydžio priteisimo, dėl to šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir nepasisakys.
23. Kritiškai vertintinas ieškovo argumentas, kad šiuo metu dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos galioja dvi viena kitai iš esmės prieštaraujančios nutartys - (duomenys neskelbtini) teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis ir 2024 m. vasario 9 d. nutartis.
24. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė duomenų, kad jo nurodyta JAV teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis yra pripažinta Lietuvos apeliacinio teismo, apeliacinės instancijos teismas tokių duomenų taip pat nenustatė.
25. Ieškovas tik 2024 m. vasario 7 d. į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, tačiau Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė ieškovui 30 dienų terminą trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti, t. y. jie nėra patvirtinti specialia oficialų rašytinį dokumentą patvirtinančia žyma (Apostille). Bylą nagrinėjančios teisėjos 2024 m. balandžio 4 d tenkintas ieškovo atstovės advokatės V. L. 2024 m. balandžio 3 d. žodinis prašymas ir pratęstas terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti iki 2024 m. gegužės 10 d.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, panaikinti skundžiamą nutartį remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.