Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. Š., I. B. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra F. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ir P. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. P. Š. ir F. Š. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, kurioje susilaukė trijų vaikų – suinteresuotų asmenų – A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), I. B., gimusios (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos N. Š., gimusios (duomenys neskelbtini).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad, P. Š. vardu registruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis po testatoriaus/palikėjo P. Š. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų; Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų; Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikėjo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų; Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų; Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Iš Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad po F. Š. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamentų registre duomenų apie F. Š. palikimo priėmimo faktus nėra.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjos mirusi motina F. Š. po vyro P. Š. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti; 2) pareiškėja N. Š. po motinos F. Š. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Byloje prašoma nustatyti ir juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. Š. po sutuoktinio P. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad F. Š. iš karto po savo sutuoktinio P. Š. mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nes ji naudojosi sutuoktinių turtu, prižiūrėjo jį, rūpinosi, naudojosi kitais jam priklausančiais daiktais, t. y. sutvarkė likusius vyro asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus. Jį laidojo, prižiūrėjo kapus. F. Š. ir toliau liko gyventi minėtuose namuose, baiginėjo namo statybas, namais rūpinosi, juos tvarkė, remontavo, prižiūrėjo aplinką, mokėjo mokesčius. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties ir F. Š. su P. Š. priklausiusiu turtu elgėsi, kaip paveldimo turto savininkė.

Pažymėtina ir tai, kad F. Š. buvo pradėjusi tvarkyti turto likusio po vyro mirties paveldėjimą, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) jai išduotas detalizuotas pažymėjimas, tačiau paveldėjimo sutvarkyti nebaigė, turto savo vardu neįregistravo, į notarą nesikreipė.

Mirusiojo P. Š., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys A. Š., I. B. ir VĮ Turto bankas neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad F. Š. po sutuoktinio P. Š. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po P. Š. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po P. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė F. Š. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (galiojusio tuo metu 1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). F. Š. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. Š. po sutuoktinio P. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Taip pat, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. Š. po motinos F. Š. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėja N. Š. iš karto po motinos F. Š. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes aktyviais veiksmai rūpinosi motinos turtu, sutvarkė likusius motinos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius bei kitus daiktus, ją laidojo, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri kapus. N. Š. lyg šiol gyvena savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jais pilnai rūpinasi, nepertraukiamai moka mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. F. Š. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad N. Š. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos F. Š. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusios motinos palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja sumokėjo 86,00 Eur žyminio mokesčio, nors šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudarė 43,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja sumokėjo per daug žyminio mokesčio, pareiškėjai grąžintina 43,00 Eur dalis žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos N. Š. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) pareiškėjos N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirusi motina F. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po vyro P. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti; 2) pareiškėja N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos F. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Grąžinti pareiškėjai N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,00 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugsėjo 23 d. per AB „Lietuvos paštas“, permoką. Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.