Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-04-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-4520-1194/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-17
Bylos Nr.
e2YT-4520-1194/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvija Bunkuvienė
Pareiškėjas
P. A.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybės įmonė „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4520-1194/2025Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00430-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2025 m. balandžio 17 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. A. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys –Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybės įmonė „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas P. A. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo močiutė M. J. A. po savo sutuoktinio P. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai, jį valdydama ir juo rūpindamasi.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė M. J. A., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pagal 2024 m. sausio 4 d. notaro M. V. patvirtintą testamentą (notarinio registro Nr. 13), pareiškėjas paveldėjo visą močiutės turtą. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2025 m. vasario 3 d. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus (notarinio registro Nr. 16/2025). Močiutės sutuoktinis P. A. (duomenys neskelbtini), tačiau po jo mirties nebuvo pradėta paveldėjimo byla (tai patvirtina Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro išduotas liudijimas Nr. 223, 2025-02-03). P. A. buvo bendraturtis šių nekilnojamojo turto objektų: buto (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi močiutė po savo sutuoktinio mirties nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, tačiau faktiškai valdė minėtą turtą, jį tvarkė, naudojo, mokėjo su juo susijusius mokesčius, laikytina, kad ji palikimą priėmė faktiškai. Ji reguliariai mokėjo sąskaitas už buto šildymą, vandens tiekimą, elektros energiją ir komunalines paslaugas, kas rodo nepertraukiamą turto priežiūrą ir naudojimą kaip savo nuosavybės.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

5. Suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad , M. J. A., mirusios (duomenys neskelbtini), ir P. A., mirusio (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Nesant sudarytos vedybų sutarties, preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Registrų centras, būdamas Registro tvarkytoju, nėra kompetentingas spręsti dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių egzistavimo, kadangi įstatymų leidėjas jam nėra suteikęs faktų rinkimo, analizavimo ir vertinimo funkcijų, todėl šias aplinkybes palieka vertinti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

7. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), tai taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

8. Pagal 1964 m. CK normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, asmuo siekiantis gauti palikimą, turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį palikimą priimti, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, siekiantis priimti palikimą, kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

9. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

11. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

12. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

13. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo močiutė M. J. A., mirė (duomenys neskelbtini), senelis P. A., mirė (duomenys neskelbtini). Elektrėnų 2-ojo notaro biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus duomenimis, paveldėjimo byla po P. A. mirties, užvesta nebuvo. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjo močiutė M. J. A., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjas nurodė, kad jo močiutė M. J. A. po sutuoktinio P. A. mirties rūpinosi minėtu turtu kaip savo – iki sutuoktinio mirties ir jam mirus jį tvarkė, naudojo, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius. Minėti pareiškėjo paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys byloje pareiškėjo nurodomų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.

14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo močiutė priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos sutuoktiniui, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Silvija Bunkuvienė