Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir A. O. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. Š. paskirta subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu A. Š. paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-07-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir tokiu būdu skundžiamu nuosprendžiu A. Š. buvo paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios pradžia skaičiuojama nuo 2013-07-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

A. O. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį -laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu A. O. už šias dvi nusikalstamas veikas paskiriant subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apėmimo bausmę, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu A. O. paskiriant 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-10-16 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. O. paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios pradžia skaičiuojama nuo 2014-10-16 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir R. A., L. B., R. L., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. ir A. Š. nuteisti už tai, kad jie 2010 m. gegužės 8 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) , P. m., veikdami bendrininkų grupe su R. L., L. B., turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, slapta pagrobė svetimą, prie parduotuvės „D.“ buvusį B. G. priklausantį turtą – 1900 Lt (550,72 EUR) vertės mopedą „Qingi QM 50QT-6A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kartu su jame buvusiais dokumentais – transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) , techninės apžiūros talonu Nr. (duomenys neskelbtini) bei apsaugos šalmu, kurio vertė 250 Lt (72,46 EUR).

A. O. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas dar ir už tai, kad jis 2010 m. balandžio 19 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini) , P. mieste, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. A. ir L. B., turėdamas vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į O. M. priklausantį nerakintą sandėliuką iš kur slapta pagrobė svetimą, O. M. priklausantį turtą – 300 Lt (86,96 EUR) vertės dviratį.

Nuteistieji A. O. ir A. Š. iš esmės analogiškais motyvais skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl jiems paskirtų bausmių, prašo pakeisti jiems nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes švelnesnėmis – baudomis, arba jų atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, motyvuodami tuo, kad bylos nagrinėjimas apylinkės teisme buvo vilkinamas penkis metus ir tai vyko ne dėl jų kaltės. Teigia, kad nuteisus juos savalaikiai, bausmes jau būtų atlikę. Pažymi, kad pataisos namuose jie dirba, paskirtas baudas sumokėtų. Kaltę pripažino, gailisi nusikaltę.

O. skunde papildomai prašo jo atžvilgiu taikyti BK 190 straipsnio nuostatas, motyvuodamas, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė skundus tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK) 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių paduoti skundai.

Savo kaltės ir veikų kvalifikavimo apeliantai neginčija, todėl kolegija nagrinėja tik bausmės klausimą. Apeliantai skunduose prašo jiems skirti švelnesnes bausmes, nei buvo skirtos skundžiamu nuosprendžiu, arba baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti dėl ne dėl jų kaltės užsitęsusio proceso.

Pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu A. O. ir A. Š. nuteisti už apysunkių nusikaltimų padarymą. Sutinkamai su veikų padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1c punkto (2003 04 10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nuostatomis, apkaltinamasis nuosprendis už apysunkio nusikaltimo padarymą negalėjo būti priimtas praėjus daugiau nei aštuoneriems metams po nusikaltimo padarymo, jei senaties eiga nenutrūksta. Nagrinėjamu atveju nuosprendis priimtas nesuėjus minėtam įstatyme numatytam senaties terminui, o be to, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu abu apeliantai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes už nusikaltimus, kuriuos padarė po šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo, dėl ko jų atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eiga buvo nutrūkusi, todėl jų apeliaciniuose skunduose suformuluoto prašymo bylą nutraukti tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir baudžiamojo proceso per įmanomai trumpiausią laiką principo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis (Panevėžio apygardos teismo baudžiamosios bylos 1A-42-483/2015, 1A-469-518/2015, 1A-482-483/2015).

Iš tiesų, nagrinėjamoje byloje yra duomenys apie tai, kad trys baudžiamosios bylos su kaltinamaisiais aktais apeliantų atžvilgiu Pasvalio rajono apylinkės teisme buvo gautos 2010-11-17, 2010-11-08 ir 2011-02-28 ( 1 t. b.l. 155, 3 t. b.l. 20, 4 t. b.l. 142), tačiau be jokios priežasties ir ne dėl apeliantų kaltės jos, 2014-11-19 nutartimi sujungtos, teisiamajame posėdyje buvo pradėtos nagrinėti tik 2015-05-19 ir baudžiamoji byla išnagrinėta vieno teisiamojo posėdžio metu per mažiau nei dvi valandas atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ( 5 t. b.l. 31-39). Tokiu būdu pakankamai ilga baudžiamojo proceso trukmė leidžia konstatuoti teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, kuris skundžiamu nuosprendžiu nėra konstatuotas. Tačiau tai savaime nereiškia, kad apeliantams turėtų būti skiriama švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta, bausmė. Tokia išvada daroma išanalizavus baudžiamosios bylos duomenų visumą.

Iki veikų, už kurias apeliantai buvo nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarymo A. O. buvo teistas devynis, o A. Š. aštuonis kartus už įvairias nusikalstamas veikas, taip pat ir vagystes, A. Š. veikas padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, o A. O. – turėdamas neišnykusį teistumą, abu tuo laikotarpiu nedirbo. Tai rodo, kad apeliantai nelinkę laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymo reikalavimų, todėl akivaizdu, kad bausmės tikslus – atimti jiems galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti nuo tokių veikų darymo ateityje galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu A. O. ir A. Š. paskirtos bausmės savo rūšimi yra ir teisingos, ir teisėtos.

Kaip matyti BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų, to paties straipsnio 2 dalies, bei BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės iki šešerių metų. Nustatydamas skiriamų bausmių dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliantų atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių santykį – jų atsakomybę lengvino tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkino tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje ir už jiems inkriminuotų veikų padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes nei sankcijose numatyti galimi bausmių vidurkiai.

Subendrinus skundžiamu nuosprendžiu A. Š. paskirtas bausmes apėmimo būdu, švelnesnę bausmę apimant griežtesne bausme, apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, iki 8 mėnesių laisvės atėmimo ir kurios tik dalis – 5 mėnesiai buvo pridėta prie 2013-07-17 nuosprendžiu paskiros bausmės.

Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu A. O. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį buvo paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, už atskiras veikas paskirtosios bausmės yra žymiai mažesnės nei straipsnių sankcijose numatyti jų vidurkiai. Be to, už visas skundžiamame nuosprendyje nagrinėjamas veikas paskirta subendrinta bausmė tik keturiais mėnesiais didesnė nei paskirtoji pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kuri dar, pritaikius BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, o galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas trejiems metams dešimčiai mėnesių. Tai rodo, kad už visas skundžiamame nuosprendyje nagrinėtas veikas A. O. prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės realiai buvo pridėta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą šioje byloje, atsižvelgiant į nusikaltimų, už kurių padarymą apeliantai nuteisti skundžiamu nuosprendžiu pavojingumą bei nuteistųjų asmenybes, kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantams paskirtos akivaizdžiai švelnesnės bausmės nei tokiomis aplinkybėmis skiriamos paprastai ir tuo, nors skundžiamame nuosprendyje tiesiogiai tai ir nėra nurodyta, buvo įgyvendintas teisingumo principas bei nuteistiesiems buvo tinkamai kompensuota už baudžiamojo proceso principo bylą išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą ir apeliantams dar labiau mažinti paskirtąsias bausmes nėra jokio pagrindo.

A. O. skunde taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 190 straipsnio nuostatas.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (390 litų arba 112,98 euro), bet neviršija 5 MGL (650 litų arba 188,30 euro) dydžio sumos (2014-12-18 įstatymo Nr. XII-1481 redakcija nuo 2015-01-01) laikytinas nedidelės vertės turtu. Tokiu būdu dalies nusikalstamų veikų, numatytų BK XXVIII skyriuje, nusikalstamumas buvo panaikintas, o baudžiamoji atsakomybė pagal dalį kitų pastarojo skyriaus straipsnių kyla tik tuo atveju, jei turto vertė viršija 3 arba 5 MGL (išskyrus kvalifikuotas nusikalstamų veikų sudėtis). Toks įstatymas galioja ir veikoms padarytomis iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Kaip jau buvo minėta, A. O. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje padarymą.

Veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pagrobto turto vertė jokios reikšmės neturi, t.y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį įstatymą atsiranda pagrobus ir mažesnės, nei įstatymu apibrėžtos kaip nedidelė, vertės turtą, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį A. O. nuteistas už daug didesnės nei 5 MGL vertės turto pagrobimą, todėl BK 190 straipsnio pakeitimas A. O. teisinės padėties nešvelnina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutarė:

Nuteistųjų A. O. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.