- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-05
- Bylos Nr.
- eAS-467-492/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00432-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- L. V., P. D.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. J.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. V. ir P. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. V. ir P. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J., dėl sprendimo, išvados panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai L. V. ir P. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu dėl termino atnaujinimo skundui paduoti ir skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-783-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. kovo 4 d. išvadą Nr. 12IŽ-46-(14.12.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų“ (toliau – ir Išvada).
Pareiškėjai nurodė, kad nesutikdami su Išvada, 2020 m. kovo 8 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (toliau – ir Komisija). Komisija 2020 m. kovo 9 d. sprendimu atsisakė priimti skundą, nurodydama, kad pareiškėjai dėl Išvados teisėtumo turi teisę kreiptis į NŽT vadovą, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjai nurodė, kad 2020 m. kovo 13 d. pateikė skundą NŽT vadovui, o 2020 m. balandžio 14 d. gavo Sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atmestas.
Prašyme atnaujinti praleistą terminą pareiškėjai nurodė, kad 2020 m. gegužės 13 d. pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams dėl Išvados ir Sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4951-583/2020 atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kadangi pareiškėjai praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą dėl Išvados panaikinimo.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino, atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir grąžino pareiškėjai L. V. jos sumokėtą žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad Išvada buvo priimta 2020 m. kovo 4 d. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir nurodė, kad juose privaloma išankstinė byloje ginčijamos Išvados apskundimo tvarka nėra nustatyta. Teismas pažymėjo, jog tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Teismas darė išvadą, kad Išvada neturėjo būti skundžiama neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, o apskundimo terminui taikytinos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pareiškėjai į teismą skundu ginčydami Išvadą kreipėsi 2020 m. gegužės 20 d., taigi praleidę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio nuo individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos terminą kreiptis su skundu į teismą dėl Išvados panaikinimo.
Vertindamas Komisijos sprendimą atsisakyti priimti skundą teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimas galėjo būti savarankišku skundo į teismą dalyku, tačiau pareiškėjai nagrinėjamu atveju jo neskundė, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjai sutiko su Komisijos sprendimu. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kreipimasis į kitas institucijas dėl ginčo nagrinėjimo, kai yra nustatyta tiesioginio kreipimosi į teismą tvarka, nėra teisinė prielaida vertinti tai, kad skundo terminas nėra praleistas.
Teismas nustatė, kad prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjai grindžia aplinkybe, jog Komisijos sprendime atsisakyti priimti skundą buvo neteisingai nurodyta Išvados apskundimo tvarka. Išvadoje apskritai nebuvo nurodyta Išvados apskundimo tvarka. Pareiškėjai teigė, kad teikdami skundą tiek Komisijai, tiek NŽT jie nesinaudojo advokato pagalba, todėl jiems nekėlė abejonių Komisijos sprendimo turinys, o NŽT, gavusi pareiškėjų skundą dėl Išvados panaikinimo, taip pat neatsisakė jo nagrinėti, tačiau priėmė sprendimą. Pareiškėjai nurodė, kad 2020 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus nepraleisdami vieno mėnesio termino ir būdami įsitikinę, kad skundas teismui yra paduodamas laiku. Pareiškėjai vertino, jog veikė aktyviai ir operatyviai, nesutikdami su Išvada ir ją skųsdami, o prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo (kartus su skundu) taip pat yra pateikiamas pačiu trumpiausiu terminu, t. y. per vieną dieną po teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties gavimo.
Teismas vertino, kad pareiškėjų nurodytos skundo padavimo teismui praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, esktraordinariomis, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismas nesutiko su pareiškėjų teiginiu, jog jie nesinaudojo advokato pagalba, nes jį paneigia 2020 m. sausio 23 d. atstovavimo sutartis. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjai turėjo visas galimybes laikytis teisės aktuose nustatytos Išvados apskundimo tvarkos ir terminų, kadangi buvo atstovaujami advokatės, kuriai turėjo būti žinomas tiek teisinis reglamentavimas, nustatantis Išvados apskundimo tvarką ir terminus, tiek suformuota teismų praktika dėl tokių aktų apskundimo.
Teismas nurodė, kad pareiškėjų skundas teismui paduotas 2020 m. gegužės 20 d., t. y. taip pat praleidus vieno mėnesio terminą nuo NŽT 2020 m. balandžio 14 d. Sprendimo įteikimo dienos, tačiau teismui nėra pateikti svarbūs argumentai ir įrodymai, kad šis terminas buvo praleistas dėl objektyvių nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių. Pareiškėjai 2020 m. gegužės 13 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, kuris 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4951-583/2020 atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl Išvados ir Sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi pareiškėjai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą dėl Išvados panaikinimo. Teismas pažymėjo, kad jei pareiškėjai nesutiko, kad yra praleidę terminą skundui paduoti, jie turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skųsti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-4951-583/2020, kurioje skundas buvo pateiktas 2020 m. gegužės 13 d., tačiau šios nutarties priėmimo metu to nėra padarę. Pareiškėjus atstovauja kvalifikuotas teisininkas – advokatė L. Š. (atstovavimo sutartis), todėl pareiškėjai turėjo visas galimybes įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, turėjo galimybę pasirinkti tinkamą ir kryptingą būdą ginti savo teises, o ne teikti vis naujus skundus dėl Išvados panaikinimo, taip praleisdami įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai turėjo galimybę per įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą, bet nepateikė jokių svarbių priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų, kodėl laiku nepateikė skundo teismui dėl ginčijamų individualių administracinių aktų teisėtumo. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui teismui paduoti bei tuo pagrindu atsisakė priimti skundą (ABTĮ 30 str. 3 d., 33 str. 2 d. 9 p.).
III.
Pareiškėjai L. V. ir P. D. atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nustačius, kad pareiškėjų skundas dėl Išvados ir NŽT Sprendimo buvo pateiktas teismui praleidus terminus – atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjai pažymi, kad yra pateikę atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kadangi turi būti išnagrinėtas klausimas, ar pareiškėjai išties ydingai skundė Išvadą. Pareiškėjai teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika išvadų skundimo tvarkos klausimu nėra vienoda.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai veikė rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ir operatyviai. Nesutikdami su Išvada, pareiškėjai pateikė Komisijai skundą dėl Išvados. Išvadoje nebuvo nurodyta Išvados apskundimo tvarka, todėl pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad Išvada gali būti skundžiama ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka.
2. Nors pareiškėjai sudarė sutartį su advokatų kontora, tačiau tai savaime nereiškia, kad advokatų kontorai buvo pavesti visi pareiškėjų turimi ginčai. 2020 m. sausio 23 d. atstovavimo sutartis buvo sudaryta tuo tikslu, kad advokatai atstovautų pareiškėjus kitoje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-1847-386/2020 (administracinė byla pagal atsakovės NŽT skundą dėl Komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo byloje Nr. 21R2-127). Pasirašius 2020 m. sausio 23 d. atstovavimo sutartį, advokatė 2020 m. sausio 27 d. pateikė teismui prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos suteikimo, o 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu atstovavo pareiškėjus. Advokatų kontorai nebuvo pavestas Išvados skundimas.
3. Pareiškėjai susipažino su Komisijos sprendimo turiniu bei sprendime cituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. eAS-1030-261/2015. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje išties buvo nurodęs, kad NŽT teritorinių padalinių priimtos išvados (pagal Nuostatų 21 punktą) privalo būti ginčijamos išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, kurią citavo teismas skundžiamojoje nutartyje (2015 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-890-492/2015) yra nurodyta, kad Nuostatuose nėra įtvirtinta privaloma išankstinė išvados apskundimo tvarka. Pareiškėjai pabrėžia, jog jei teismas laikytų, kad pareiškėjai privalėjo skųsti Išvadą tiesiogiai teismui, tai egzistuoja svarbi termino praleidimo priežastis – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1030-261/2015, kuria vadovavosi ir Komisija sprendimu nurodžiusi pareiškėjams kreiptis į NŽT vadovą.
4. Komisija nėra eilinis viešojo administravimo subjektas, tai yra institucija, įstatymu įgaliota nagrinėti skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. Komisijos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Kadangi Komisijos sprendimas buvo pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai nesvarstė galimybės skųsti šį sprendimą, priešingai – juo vadovavosi ir kreipėsi su skundu į NŽT vadovą. Jei teismas laiko, kad Komisijos sprendimas buvo klaidinantis, tai turėtų būti pripažįstama svarbia priežastimi praleisto termino atnaujinimui.
Pareiškėjai 2020 m. liepos 27 d. pateikė prašymą, kuriame prašo prie bylos medžiagos prijungti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-447-492/2020 (toliau – ir 2020 m. liepos 15 d. nutartis) ir vertinti ją priimant galutinį procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje. Pareiškėjai nurodo, kad 2020 m. liepos 15 d. nutartyje nors ir nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl Išvados kaip paduotą praleidus vieno mėnesio apskundimo terminą, tačiau taip pat buvo pripažinta, jog aplinkybė, kad pareiškėjai pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka turėtų būti vertinama kaip svarbi priežastis atnaujinti terminą skundui dėl Išvados panaikinimo paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti skundą ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad Išvada buvo priimta vadovaujantis Nuostatais, kuriuose nėra nustatyta privaloma išankstinė Išvados apskundimo tvarka. Pareiškėjai į teismą su skundu prašydami panaikinti Išvadą kreipėsi tik 2020 m. gegužės 20 d., todėl teismas vertino, kad pareiškėjai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o pareiškėjų nurodytos skundo padavimo teismui praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai praleido vieno mėnesio terminą NŽT Sprendimui apskųsti, tačiau teismui nepateikė svarbių argumentų ir įrodymų, kad šis terminas buvo praleistas dėl objektyvių nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių.
Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad atstovavimo sutartis su advokate dar nereiškia, jog advokatei yra pavesti visi pareiškėjų turimi ginčai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl NŽT išvadų skundimo tvarkos nevienoda, o jeigu Komisijos sprendimas buvo klaidinantis, tai turėtų būti pripažįstama svarbia priežastimi praleisto termino atnaujinimui. Pareiškėjai taip pat remiasi 2020 m. liepos 15 d. nutartimi, kurioje nurodyta, jog aplinkybė, kad pareiškėjai pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka turėtų būti vertinama kaip svarbi priežastis atnaujinti terminą skundui dėl Išvados panaikinimo paduoti.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose įtvirtintų skundo padavimo terminų.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).
Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012; 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016). Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013).
Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai skundą padavė praleidę įstatyme nustatytą terminą, todėl nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai, nesutikdami su Išvada, 2020 m. kovo 8 d. pateikė skundą Komisijai, kuri 2020 m. kovo 9 d. sprendimu atsisakė jį priimti, nurodydama, kad pareiškėjai dėl Išvados teisėtumo turi teisę kreiptis į NŽT vadovą, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjai 2020 m. kovo 13 d. pateikė skundą NŽT vadovui, o 2020 m. balandžio 14 d. gavo Sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atmestas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Išvadoje nebuvo išaiškinta jos apskundimo tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas nesuderinamas su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte tinkamai neišaiškino jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., 2004 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004; 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjų skundo teismui pateikimu, atsižvelgusi į 2020 m. liepos 15 d. nutarties motyvus, daro išvadą, kad nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai veikė atstovaujami advokatės, pareiškėjai elgėsi sąžiningai, procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, o jų nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjų valios, nes jų elgesys iš dalies buvo nulemtas kitų institucijų (NŽT, Komisijos) veiksmų.
Pažymėtina, jog dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentų, susijusių su nenuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra pasisakyta 2020 m. liepos 15 d. nutartyje, todėl šioje nutartyje teisėjų kolegija dėl jų papildomai nepasisako.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai veikė sąžiningai, savo teisę į gynybą siekė įgyvendinti nedelsdamas, o kreipimosi į teismą terminą praleido dėl objektyvių priežasčių. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama, pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų L. V. ir P. D. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 1SS-783-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. kovo 4 d. išvados Nr. 12IŽ-46-(14.12.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų“ panaikinimo paduoti ir perduoti pareiškėjų L. V. ir P. D. skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 1SS-783-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. kovo 4 d. išvados Nr. 12IŽ-46-(14.12.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų“ panaikinimo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.