Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-7580-342/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-03
Bylos Nr.: eI3-7580-342/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00432-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: L. V., P. D.
Trečiasis asmuo: V. J.
Atsakovas: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Lina Šimė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-7580-342/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00432-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 15.8; 55.1.1; 55.1.3; 57.4 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Linai Šimei,atsakovės atstovei Redai Siautilei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. V., P. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. dėl individualių administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai L. V., P.D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2020-03-04 išvadą dėl žemės sklypo (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų (toliau – ir ginčijama Išvada);

2) panaikinti NŽT 2020-04-14 sprendimą Nr. 1SS-783-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo” (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

Šalies argumentai

3) įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių iš naujo išnagrinėti UAB „Gargždų projektas” matininko 2020-02-11 prašymą „Dėl žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų” ir priimti naują išvadą;

4) priteisti pareiškėjams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020-03-04 priėmė Išvadą, kurioje nurodė, kad nepritaria pareiškėjų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) ribų formavimui. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020-03-09 sprendimu, Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis, 2020-03-13 pateikė skundą NŽT vadovui, kuris NŽT 2020-04-14 sprendimu buvo atmestas.

Nurodo, jog nuosavybės teise valdo Žemės sklypą, kuris yra suformuotas 2003 metais atliekant preliminarius matavimus. Paaiškina, jog 2019 m. kreipėsi į UAB „Gargždų projektas“ matininką su prašymu atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus. UAB „Gargždų projektas” atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus geodeziniais prietaisais tomis pačiomis ribomis, naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones bei instrumentus. Pažymi, kad atlikus matavimus, pasikeitė Žemės sklypo plotas ir ribų kraštinių ilgiai, lyginant juos su sklypo konfigūracija teritorijų planavimo dokumente ir parengtame žemės sklypo ribų plane. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Gargždų projektas”, nustatęs neatitikimus, 2020-02-11 raštu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydamas išduoti išvadą pagal Nuostatų 21 punktą.

Kategoriškai nesutinka su atsakovės teiginiais, jog per jų Žemės sklypą turi eiti bendro naudojimo kelias. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) (byla Nr. eAS-890-492/2015). Mano, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjai privalėjo laikytis Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų ribų – UAB „Gargždų projektas” matininkas, atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir laikėsi Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų ribų. Paaiškina, jog 2000-06-30 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1588 patvirtintas Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo ne vieną kartą keičiamas vėlesniais Klaipėdos apskrities viršininko ir NŽT vedėjo įsakymais. Paskutinis ir šiuo metu galiojantis Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto variantas (patvirtintas 2011-06-10) yra skelbiamas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Nurodo, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas 2011-06-10 įsakymu patvirtino Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir naują planinę medžiagą. Žemėtvarkos projekto planinėje medžiagoje (brėžinyje) nėra įbrėžtas joks „bendrojo naudojimo kelias”, vedantis per pareiškėjų Žemės sklypą link trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio žemės sklypo. Pažymi, kad padidinta 2011-06-10 NŽT vedėjo įsakymo patvirtinto Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo brėžinio ištrauka patvirtina, jog brėžinyje yra juoda spalva sužymėti visi bendro naudojimo keliai, o per pareiškėjų Žemės sklypą ar ties jo riba joks bendro naudojimo kelias nėra įbrėžtas. Daro išvadą, jog iš šios ištraukos yra akivaizdu, kad suprojektuoti keliai Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo pažymėti aiškia juoda linija, nurodant kelio numerį, kelio kategoriją ir kelio plotį, pvz., iš Žemės sklypo pietinės ir rytinės pusės yra nurodytas kelias Nr. 78, kurio kategorija – III, o plotis – 5 metrai (78-III-5). Tvirtina, jog per jų Žemės sklypą nebuvo suprojektuotas joks kelias, nėra nurodytas kelio numeris, kategorija ir plotis. Atkreipia dėmesį, kad Žemės sklypo šiaurinė riba visuomet sutapo ne su bendro naudojimo keliu, o su grioviu (kanalu), kuris skyrė Žemės sklype nuo šiaurinėje pusėje esančių dviejų žemės sklypų, kurių kadastro numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teigia, jog minėtą aplinkybę patvirtina istorinė Žemės sklypo suformavimo medžiaga. Paaiškina, jog 2003-10-09 buvo sudarytas Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriuo buvo suformuotas pareiškėjų Žemės sklypas. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte buvo užfiksuota, kad viena iš Žemės sklypo ribų yra nustatyta kanalo viduriu. Daugiau jokių kanalų, einančių šalia Žemės sklypo, nėra – išskyrus kanalą, einantį ties šiaurine Žemės sklypo riba (rytinė ir pietinė Žemės sklypo dalys ribojasi su savivaldybės keliu, vakarinė Žemės sklypo dalis ribojasi su kitais privačiais žemės sklypais). Daro išvadą, kad 2003 m., formuojant Žemės sklypą, buvo nurodyta, kad šiaurinė Žemės sklypo riba sutampa su kanalu (bendrojo naudojimo kelias neįbrėžtas ir nenurodytas).

Nurodo, kad 2006-04-19 buvo sudarytas Ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimo aktas, kurį rengė ta pati matininkė O. J., kuri 2003 m. parengė pirminį Žemės sklypo planą. Atkreipia dėmesį, jog Ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimo akte buvo nurodyta, kad žemės savininkas P. D. numato sodyboje statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą; parinktas sodybai statyti sklypas yra šiaurinėje Žemės sklypo dalyje per visą Žemės sklypo plotį. Pažymi, jog Ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimo aktą suderino NŽT specialistas. Teigia, jog Ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimo planinėje medžiagoje taip pat nurodytos Žemės sklypo ribos, šiaurėje sutampančios su kanalu, o ne bendrojo naudojimo keliu. Argumentuoja, kad joks bendrojo naudojimo kelias į brėžinius nebuvo įbrėžtas.

Akcentuoja, kad pareiškėjui P. D. nuosavybės teise priklauso kaimyninis miško sklypas, esantis į šiaurę nuo Žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Miško sklypas). Pažymi, kad pareiškėjas P. D. 2019 metais užsakė rengti ir Miško sklypo kadastrinių matavimų bylą; 2020-02-12 UAB „Gargždų projektas” parengė Miško sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje buvo pažymėtos Miško sklypo ribos. Paaiškina, jog Miško sklypo kadastro duomenų byloje esantis Miško sklypo planas patvirtina, kad Miško sklypas kanalu ribojasi su pareiškėjų Žemės sklypu. Nurodo, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020-02-27 patikrinimo Miško sklypo kadastro duomenų bylą ir nustatė, kad ji parengta teisingai, be trūkumų; 2020-04-03 NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėja priėmė sprendimą Nr. 12SK-327-(14.12.110.), kuriuo patvirtino Miško sklypo kadastro duomenis, parengtus UAB „Gargždų projektas” matininko parengtą Miško sklypo elektroninę kadastro duomenų bylą. Atkreipia dėmesį, jog Miško sklypo kadastro duomenys jau yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Mano, jog tai, kad Miško sklypo matavimai, kurie buvo atlikti dar 2004 metais, patvirtina tą patį – jog Miško sklypas ir Žemės sklypas ribojosi kanalu; tarp jų nebuvo įsiterpęs bendro naudojimo kelias. Apibendrina, kad paties NŽT patvirtinta Miško sklypo kadastro duomenų byla patvirtina, kad Žemės sklypas ir Miško sklypas ribojasi kanalu, o ne bendro naudojimo keliu. Daro išvadą, kad Žemės sklype nebuvo, nėra ir negali būti bendro naudojimo kelio.

Atkreipia dėmesį, kad UAB „Gargždų projektas” matininkas Žemės sklypo ir Miško sklypo riba abiem atvejais – rengdamas Miško sklypo kadastro duomenų bylą ir rengdamas Žemės sklypo situacijos brėžinį išvadai gauti – atvaizdavo identiškai. Paaiškina, jog tiek situacijos brėžinyje, tiek Miško sklypo kadastro duomenų byloje yra grafiškai pavaizduota, kad Žemės sklypas ir Miško sklypas ribojasi kanalu. Pažymi, jog vienu atveju (tvirtinant Miško sklypo kadastro duomenų bylą) NŽT sutiko su minėta Žemės sklypo ir Miško sklypo riba, kitu atveju (Išvados teikimo atveju) nesutiko su analogiškai pavaizduota Žemės sklypo ir Miško sklypo riba. Teigia, kad Ištraukos iš situacijos brėžinio ir Miško sklypo kadastro duomenų bylos, patvirtina, jog abiejuose brėžiniuose Žemės sklypo ir Miško sklypo riba buvo nustatytos identiškai (atitinka ribų posūkių taškai, kraštinių ilgiai ir visa kita). Mano, kad toks NŽT veiksmų nenuoseklumas papildomai patvirtina Išvados nepagrįstumą. Teigia, jog tvirtindama Miško sklypo kadastro duomenų bylą, atsakovė NŽT pripažino, kad Žemės sklypas ir Miško sklypas ribojasi kanalu, o ne bendrojo naudojimo keliu, tariamai einančiu palei Žemės sklypo šiaurinę ribą.

Sutinka, kad Žemės sklypo rytinė ir pietinė ribos sutampa su savivaldybės keliu – taip buvo nurodyta ir 2003 metais rengtuose abrise ir plane (Sprendime jie pavadinti Abrisu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Planu Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau teigia, kad šiaurinė Žemės sklypo riba – kaip nurodyta 2003 m. abrise ir plane – sutampa ne su keliu, o su kanalu. Daro išvadą, kad pati NŽT neteisingai vertino 2003 m. plane ir abrise nurodytus sprendinius ir tokiu būdu nepagrįstai patvirtino Išvados teisėtumą.

Pažymi, kad abrisai nėra aukštesnės galios dokumentai už galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) byloje Nr. eA-105-492/2018 nurodė nesutinkantis su teiginiu, kad abrisas yra pirminis žemės sklypo dokumentas, turintis aukštesnę galią nei žemės reformos žemėtvarkos projektas. Taip pat nurodo, kad LVAT nurodė, kad yra reikšminga visuma duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teises į konkrečioje vietovėje esančio tam tikro ploto ir ribų žemės sklypą, į kurį jam buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pažymi, kad LVAT išaiškino, jog abriso parengimo tikslumui anksčiau galioję aktai nenustatė reikalavimų, todėl negalima daryti išvadų dėl atliktų kadastro duomenų tinkamumo remiantis tik abrisu – turi būti atsižvelgiama ir į kitus teritorijų planavimo dokumentus. Teigia, kad sprendime atsakovė rėmėsi vien 2003 m. sudarytais Žemės sklypo abrisu ir planu, o ne teritorijų planavimo dokumentais.

Atkreipia dėmesį, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų įsiteisėjusiu 2020-04-02 sprendimu byloje Nr. eI3-1847-386/2020 NŽT Klaipėdos rajono skyrius buvo įpareigotas iš naujo atlikti žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę pagal pareiškėjų prašymą. Teigia, kad dar 2019 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydami atlikti patikrinimą dėl galimai savavališkai užimto Žemės sklypo, kuriame V. J. nurodymu buvo sukalti metaliniai ir mediniai kuolai, siekiant įrengti bendro naudojimo kelią. Tvirtina, jog NŽT Klaipėdos rajono skyrius formaliai konstatavo, kad kuolai buvo sukalti valstybinėje žemėje, o ne pareiškėjų Žemės sklype. Nurodo, kad administracinių ginčų komisija ir teismas pripažino, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriaus veiksmai ir sprendimai neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, buvo priimti pažeidžiant pagrindines procedūras (taisykles), todėl NŽT Klaipėdos rajono skyrius buvo įpareigotas iš naujo tirti pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl Žemės sklypo savavališko užėmimo.

Mano, kad įrodžius, jog palei jų Žemės sklypo šiaurinę ribą niekuomet nebuvo suplanuotas bendro naudojimo kelias, Išvada privalo būti panaikinta. Nesupranta, kokiu pagrindu turėtų sumažinti savo Žemės sklypą ir jo dalį perduoti bendro naudojimo keliui. Mano, jog teikiami planai, brėžiniai, galiojantys teritorijų planavimo dokumentai patvirtina, kad Žemės sklype nebuvo ir nėra bendro naudojimo kelio. Teigia, jog šią aplinkybę patvirtinto ir pati NŽT, tvirtindama Miško sklypo duomenis.

Pareiškėjų atstovė teismo posėdyje palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad UAB „Gargždų projektas” matininkas, 2019-10-28 ir 2020-02-11 paženklinęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus ir, atlikęs šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2020-02-11 parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą M 1:2000 (toliau – ir Naujas planas Nr. 3) ir nustatęs, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (konfigūracija) neatitinka Plane Nr. (duomenys neskelbtini)ir Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų žemės sklypo ribų bei konfigūracijos, parengė situacijos schemą M 1:2000 (toliau – ir Situacijos schema) ir raštu kreipėtės į Klaipėdos rajono skyrių dėl išvados pateikimo. Akcentuoja, kad 2020-03-04 Išvada pateikė atsakymą į matininko kreipimąsi dėl išvados pateikimo. Nurodo Išvados turinį.

Pažymi, kad O. J. individualios įmonės projekto autorė, 2003-10-09 paženklinusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje užpildė žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą (toliau – ir Paženklinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) (toliau – ir Abrisas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atlikusi kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau – ir preliminarūs matavimai), 2003-11-17 parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą M 1:1000 (toliau – ir Planas Nr. (duomenys neskelbtini)). Paaiškina, jog Plane Nr. (duomenys neskelbtini)ir Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinė riba ribojasi su privačiais žemės sklypais (šiuo metu žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), šiaurinė, rytinė ir pietinė ribos sutampa su 6 metrų pločio bendro naudojimo keliu.

Nurodo, jog matininkas G. K., 2012-05-29 paženklinęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir, atlikęs šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2012-06-20 parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą M 1:2000 (toliau - ir Naujas planas Nr. 1). Atkreipia dėmesį, kad Naujame plane Nr. 1 nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinė, rytinė ir pietinė ribos, Naujame plane Nr. 1 pažymėtos ribos posūkio taškais Nr. 1 ir Nr. 18, sutampa su bendro naudojimo keliu. Teigia, kad palyginus Naujame plane Nr. 1 nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgius su Plane Nr. (duomenys neskelbtini) ir Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės rytinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 1 pažymėtų Nr. 1 - Nr. 3, linijos ilgis 1,77 m sutrumpėjo; šiaurinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 1 pažymėtų Nr. 3 - Nr. 12, linijos ilgis 12,93 m sutrumpėjo; pietinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 1 pažymėtų Nr. 12 - Nr. 18, linijos ilgis 0,76 m pailgėjo; vakarinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 1 pažymėtų Nr. 18 - Nr. 22, linijos ilgis 14,27 m pailgėjo; šiaurės vakarinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 1 pažymėtų Nr. 22 - Nr. 1, linijos ilgis 5,48 m sutrumpėjo.

Nurodo, kad matininkas R. K., vadovaudamasis 2012-05-29 paženklintomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis ir Nuostatų 15.5 papunkčiu, atnaujino šio žemės sklypo kadastro duomenis dėl pastatyto naujo pastato, 2016-12-14 parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą M 1:2000 (toliau - ir Naujas planas Nr. 2). Pažymi, jog palyginus Naujame plane Nr. 1 nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgius su Naujame plane Nr. 2 nurodytais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad Naujame plane Nr. 2 nurodytos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos sutampa su Naujame plane Nr. 1 nurodytomis ribomis. Atkreipia dėmesį, jog pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2004-10-26, šio žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal O. J. individualios įmonės projekto autorės O. J. 2003-11-17 parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą M 1:1000.

Pažymi, kad matininko G. K. 2012-05-29 paženklintos ir Naujame Plane Nr. 1 bei R. K. Naujame plane Nr. 2 nurodytos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nėra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Atkreipia dėmesį, jog palyginus Naujame plane Nr. 3 nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgius su Plane Nr. (duomenys neskelbtini)ir Abrise Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytais žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 3 pažymėtų Nr. 1 - Nr. 5, linijos ilgis 8,88 m pailgėjo; šiaurės vakarinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 3 pažymėtų Nr. 5 - Nr. 7, linijos ilgis 0,86 m pailgėjo; šiaurinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 3 pažymėtų Nr. 7 - Nr. 11, linijos ilgis 0,80 m sutrumpėjo; rytinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 3 pažymėtų Nr. 11 - Nr. 18, linijos ilgis 5,39 m sutrumpėjo; pietinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 3 pažymėtų Nr. 18 - Nr. 1, linijos ilgis 3,79 m sutrumpėjo.

Daro išvadą, kad Situacijos schema bei Naujas planas Nr. 3 yra parengti netinkamai įvertinus Plane Nr. (duomenys neskelbtini) ir Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus sprendinius, o Išvada yra pagrįsta aiškiais paaiškinimais (motyvais) ir joje nurodyti aiškūs teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų sprendinių įgyvendinimo vietovėje būdai. Pažymi, kad Išvada surašyta išsamiai, t. y. išnagrinėjus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentus, tačiau nėra nurodyta Išvados apskundimo tvarka.

Atkreipia dėmesį į 2019-04-18 Klaipėdos apygardos teismo rašytinio proceso tvarka išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2A-129-796/2019 pagal V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-06-14 sprendimo civilinėje byloje dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012-11-22, 2017-01-24 sprendimų panaikinimo. Mano, jog visi pareiškėjų argumentai dėl bendro naudojimo kelio atmestini ir nenagrinėtini, kadangi šis prejudicinis faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir neįrodinėtinas.

Neginčija aplinkybių, jog žemės sklypai ribojasi kanalo viduriu, tačiau tvirtina, kad bendro naudojimo kelias įsiterpęs Žemės sklype, o ne tarp Žemės sklypo ir Miško sklypo, todėl atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi būti formuojami atskiri žemės sklypai.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo V.J.nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjai vėl kartoja tas pačias klaidas, kurios buvo padarytos 2012 m. atliekant žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, su tikslu užimti numatytą pravažiavimą į trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesilaiko kadastro nuostatuose nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus, bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Atkreipia dėmesį, jog visos pažeidimų aplinkybės, susijusios su žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)kadastriniais matavimais buvo išnagrinėtos Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-18 sprendime Nr.e2A-129-796/2019, todėl naikinti atsakovės Išvados ir sprendimo nėra pagrindo.

Pareiškėjai, trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020-03-04 išvados dėl žemės sklypo (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų, NŽT 2020-04-14 sprendimo „Dėl skundo nagrinėjimo” teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamus individualius administracinius aktus, pareiškėjai prašo įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių iš naujo išnagrinėti UAB „Gargždų projektas” matininko 2020-02-11 prašymą „Dėl žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų” ir priimti naują išvadą.

Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, ginčijami sprendimai administracinio teismo gali būti panaikinti, pripažinus juos neteisėtais iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtais dėl to, kad priimant jį buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant pareiškėjų argumentų pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad atsakovė, įgyvendindama įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog ši institucija privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios VAĮ nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, ir kt.). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija iš administracinės bylos medžiagos, šalių paaiškinimų nustatė, jog UAB „Gargždų projektas” 2020-02-11 raštu „Dėl žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų”, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu informavo, jog atlikus žemės sklypo kad. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus geodeziniais prietaisais, pasikeitė žemės sklypo ribų kraštinių ilgiai ir neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų linijų ilgių. Aptariamame rašte nurodyta, kad situacijos brėžinys ir pridedami dokumentai pateikti Lietuvos erdvinės informacijos portalui geoportal.lt posistemėje NŽT teritoriniam skyriui išvadai pagal Nuostatų 21 punktą gauti.

NŽT Klaipėdos rajono skyrius ginčijama 2020-03-04 Išvada, išnagrinėjęs nuosavybės dokumentus ir teritorijų planavimo dokumentus susijusius su šiuo ir gretimais žemės sklypais, nutarė nepritarti tokiam žemės sklypo (kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)) ribų formavimui, kuris nurodytas pateiktame situacijos brėžinyje, kadangi pagal matininko paženklintas sklypo ribas šiaurinėje sklypo dalyje yra įmatuotas bendro naudojimo kelias, kuris yra pažymėtas projekto autorės O. J. rengtame 2003-10-10 abrise, 2003-11-17 parengtame preliminarių matavimų plane. Nurodyta, kad bendro naudojimo kelias buvo suprojektuotas Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000-06-30 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1588. Pažymėta, kad atliekant kadastrinius matavimus privaloma išlaikyti Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas ribas, išlaikyti gretimybėje esančių kelių pločius ir nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų interesų.

Pareiškėjai, nesutikdami su ginčijama Išvada, 2020-03-16 pateikė skundą NŽT dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, teisingumo ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus veiksmų (neveikimo).

NŽT ginčijamu 2020-04-14 sprendimu paaiškino, kad matininkas negali keisti vietovėje paženklintų (nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu nustatytų) žemės sklypo ribų, o tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (lauko matavimo brėžiniais (abrisais), planais ir kitais dokumentais). Pažymėta, jog Naujame plane Nr. 1 nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinė, rytinė ir pietinė ribos, Naujame plane Nr. 1 pažymėtos ribos posūkio taškais Nr. 1 ir Nr. 18, sutampa su bendro naudojimo keliu. Nurodyta, kad Situacijos schema bei Naujas planas Nr. 3 yra parengti netinkamai įvertinus Plane Nr. (duomenys neskelbtini) ir Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus sprendinius, o Išvada yra pagrįsta aiškiais paaiškinimais (motyvais) ir joje nurodyti aiškūs teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų sprendinių įgyvendinimo vietovėje būdai.

Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, kt. teisės aktai.

Pareiškėjų atstovas kreipėsi į atsakovą išvadai pagal Nuostatų 21 punktą gauti. Aptariamų Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir teritorinį padalinį. Matininkas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Teritorinis padalinys, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis teritorinio padalinio išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010-06-30 – apskrities viršininkas ar nuo 2010-07-01– NŽT vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Pagal Kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalį nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys). Vadovaujantis Taisyklių 6 punktu žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Nuostatų 15.5 papunktyje įtvirtinta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Vadovaujantis Kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, žemės sklypo formavimas laikomas baigtu, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nekartą yra pažymėta, jog anksčiau aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas leistinose ribose tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas. Iš Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos matyti, jog ja yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr., pvz., LVAT 2010-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-904/2010; 2013-12-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-1918/2013; 2014-07-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-222/2014).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal O. J. individualios įmonės projekto autorės O. J. 2003-11-17 parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą M 1:1000. Nustatyta, kad O. J. 2003-10-09 paženklinusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje užpildė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) ir atlikusi kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, 2003-11-17 parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą M 1:1000. Pažymėtina, jog parengtuose Plane ir Abrise nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinė riba ribojasi su privačiais žemės sklypais, o šiaurinė, rytinė ir pietinė ribos sutampa su 6 metrų pločio bendro naudojimo keliu. Pareiškėjai su ginčijamais sprendimais nesutinka iš esmės argumentuodami tuo, kad palei jų Žemės sklypo šiaurinę ribą niekuomet nebuvo suplanuotas bendro naudojimo kelias. Teigia, kad Žemės sklypo šiaurinė riba visuomet sutapo ne su bendro naudojimo keliu, o su grioviu (kanalu), kuris skyrė Žemės sklype nuo šiaurinėje pusėje esančių dviejų žemės sklypų, kurių kadastro numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė neginčija aplinkybių, jog žemės sklypai ribojasi kanalo viduriu, tačiau tvirtina, kad bendro naudojimo kelias įsiterpęs pareiškėjų žemės sklype, o ne tarp Žemės sklypo ir Miško sklypo.

Teisėjų kolegija iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018-06-14 sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-101-941/2018 pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovams P.D., L. V., UAB „Drava”, NŽT, tretiesiems asmenims P. J., G. K., VĮ Registrų centrui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, AB SEB bankui, UAB „Matavimų sprendima” dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012-11-22 ir 2017-01-24 sprendimų panaikinimo. Minėtu sprendimu ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2019-04-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-06-14 sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškovo V. J. ieškinį tenkino, panaikino UAB „Drava” 2012-06-20 parengtoje nekilnojamo daikto kadastro duomenų byloje nustatytus atsakovams P. D. ir L. V. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012-11-22 sprendimą Nr.12SK-(14.12.110)-1933 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Laugalių kaime, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo”, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2017-01-24 sprendimą Nr. 12SK-(14.12.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo”. Klaipėdos apygardos teismas 2019-04-18 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 nurodė, kad: „<...> šioje byloje ginčas yra kilęs dėl 2012 m. UAB „Drava” atliktų atsakovų žemės sklypo, kuris buvo suformuotas 2003 metais pagal atliktus preliminarius matavimus, kadastrinių matavimų, bei administracinių teisės aktų, kuriais buvo patvirtinti šie kadastriniai matavimai, t. y. dėl atsakovų žemės sklypo ribos, kuri nėra gretimybėje su ieškovo žemės sklypu, dėl privažiavimo kelio į ieškovo žemės sklypą palei kanalą ir per arba palei atsakovų žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo”. Nurodyta, kad „<...> nustatyta, kad ginčo teritorijos, kurioje randasi ieškovo ir atsakovų žemės sklypai, žemės reformos žemėtvarkos projektas (pirmas etapas) buvo parengtas ir patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1588, kurio sprendiniai, nebuvo keičiami ir yra galiojantys. Šiame žemės reformos žemėtvarkos projekte per atsakovų sklypą iki ieškovo žemės sklypo yra pažymėtas privažiavimo kelias ir šis kelias nėra servitutinis. Byloje esantys dokumentai patvirtinta, kad atsakovų žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kuriuos atliko O. J. individuali įmonė. Įrašas apie tai VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui padarytas 2003 m. gruodžio 2 d., 2003 m. atsakovų sklypo formavimo dokumentuose, t. y. 2003 m. spalio 9 d. abrise, 2003 m. lapkričio 17 ir 2003 m. lapkričio 18 d. žemės sklypų, projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), planuose įregistruotuose Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje, privažiavimo kelias į ieškovo sklypą yra pažymėtas ir šie sprendimai atitinka žemėtvarkos planą (projektą). 2003 m. spalio 9 d. abrisą yra pasirašęs atsakovas P. D., o tai leidžia daryti išvadą, kad apie šalia jo sklypo suprojektuotą kelią jam buvo žinoma. Ginčo žemės sklypas P. D.nuosavybėn perduotas Klaipėdos Apskrities viršininko 2004 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)”. Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, jog „<...> atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo sprendimai turi atitikti/neprieštarauti galiojančio aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui, šio ginčo atveju - žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniams, kuriuose yra pažymėtas kelias einantis šalia atsakovo sklypo ir vedantis į ieškovo sklypą. Pažymėtina, jog kelias taip pat buvo pažymėtas ir O. J. 2003 m. lapkričio 17 d. sudarytame atsakovų žemės sklypo abrise ir pirminiuose planuose”. Klaipėdos apygardos teismas 2019-04-18 sprendime taip pat nurodė, kad „UAB „Drava“ sudaryto žemės sklypo mastelis M 1:2000, plane grafiškai pavaizduoto kelio plotis šalia atsakovų žemės sklypo ir melioracinio griovio yra apie 2 mm, t. y. natūroje kelias turi būti apie 4 metrų pločio, vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, jog laisvos žemės ploto (įskaitant privalomą 1 metro kranto apsaugos juostą), įrengti keliui nepakanka”. Aptariamame sprendime pažymėta, jog „<...> P. J. atkuriant nuosavybės teises, žemės sklypų projektavimo metu ginčijamas privažiavimas galėjo būti suprojektuotas ir servitutinis kelias, tačiau atsakovų sklypo gretimybėje pagal kanalą yra suprojektuotas savivaldybės kelias (privažiavimo kelias į P.J. žemę), kuris buvo nurodytas 2003 m. lapkričio 17 d. parengtame P. D. žemės sklypo plane, kas galėjo būti padaryta vadovaujantis 1998 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 108”. <...> ginčo dėl suprojektuoto Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuris patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1588, teisėtumo ir pagrįstumo, byloje nėra. Minėtame žemėtvarkos projekte numatytas kelias į ieškovo sklypą. Šis žemėtvarkos projektas yra patvirtintas ir galiojantis, todėl juo turi būti vadovaujamasi <...>. Teismas 2019-04-18 sprendime konstatavo, jog „<...> 2016 m. rugsėjo 19 d. NŽT rašte dėl V. J. prašymo nagrinėjimo, jame nurodyta, kad UAB „Drava“ matininkas G. K. 2012 m. gegužės 29 d. paženklinęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, pažeidė Taisyklių 11 punkto reikalavimus, t. y. paženklino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, nesivadovaudamas plano Nr. (duomenys neskelbtini) ir Abriso Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniais, neišlaikė Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto kelio, besiribojančio su rytine žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, pločio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad atliekant ginčijamus kadastrinius matavimus buvo koreguojama sklypo riba, siekiant palikti minimalų ruožą keliui įrengti tarp kanalo krašto ir sklypo ribos”.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sprendimo ir nutarties privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas (ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2792-629/2019 ir kt.).

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, LVAT praktikoje formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: 1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2792-629/2019 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 turinį, sprendžia, kad jame nustatytos anksčiau nurodytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje administracinėje byloje, kadangi atitinka visas tam keliamas sąlygas, t. y. šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu; bylose dalyvauja tie patys asmenys, šios aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 bei yra reikšmingos nagrinėjamoje administracinėje byloje. Įvertinus įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019, darytina išvada, jog jame nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjų argumentus, kad Žemės sklypo šiaurinė riba visuomet sutapo ne su bendro naudojimo keliu, o su grioviu (kanalu). Tai, kad pareiškėjams turėjo būti žinoma apie šiaurinėje jų sklypo dalyje paženklintą kelią patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-18 sprendimo 53, 67 dalys. Be kita ko, šias aplinkybes taip pat patvirtina į bylą pateiktas IĮ „Matavimų biuras” 2007-09-17 žemės sklypo planas M 1:2000, iš kurio matyti, jog pareiškėjo P. D. užsakymu parengtame žemės sklypo plane jų žemės sklypo šiaurinėje dalyje projektuojamas 6 m kelias. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama Išvada ir sprendimas, kuriose konstatuota, kad pagal matininko paženklintas sklypo ribas šiaurinėje sklypo dalyje yra įmatuotas bendro naudojimo kelias, yra pagrįsta.

Kitos pareiškėjų nurodytos aplinkybės – dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų įsiteisėjusiu 2020-04-02 sprendimu išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI3-1847-386/2020, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Nurodytoje administracinėje byloje iš esmės paliktas nepakeistas Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo tenkintas pareiškėjų skundas ir panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2019-09-03 sprendimas „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės”, 2019-10-18 sprendimas „Dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės” ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius įpareigotas pareiškėjų prašymą dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės, prašymą dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus specialistų (darbuotojų) nušalinimo ir tarnybinio patikrinimo atlikimo išnagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje Nr. 1847-386/2020 nėra pasisakyta dėl bendrojo naudojimo kelio buvimo (nebuvimo), jokie klausimai, susiję su žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais, sprendžiami nebuvo. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus anksčiau nurodytas nustatytas aplinkybes, pareiškėjų nurodytas sprendimas ir juo nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją, bylos Nr. 16034/90).

Vadovaudamasi anksčiau nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš reikalavimo dėl individualių administracinių aktų panaikinimo. Nenustačius ginčijamų individualių administracinių aktų neteisėtumo pagrindų, nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Vadovaujantis byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma, atsižvelgiant į ginčo teisinį reglamentavimą, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų L. V., P. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė