Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apelianto „S. S. J.“ savininko J. S. atstovo advokato B. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, kuriuo I. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 str. 2 d. 5000 Lt bauda su kontrabandos daiktų – 500 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, bei automobilio „Volvo FH 440 6X2R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo registravimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nubaustas pagal ATPK 210 str. 2 d. už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 24 d. 9.15 val. Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką „S.“ S. J.“ priklausančiu automobiliu ,,Volvo FH 440 6X2R“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs automobilio salone įvairiose daiktadėžėse ir tarp asmeninių daiktų, gabeno 500 pakelių cigarečių ,,Minsk Superslims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 3985 Lt, tuo pažeisdamas 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 40, 41 str. reikalavimus.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į visas administracinės bylos aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus. Gabenamų cigarečių kiekis (500 pakelių) bei pastarųjų vertė (3985 Lt – 30,65 MGL) yra žymiai mažesni nei automobilio „Volvo FH 440 6X2R“ vertė (150000 Lt). Automobilyje nebuvo įrengta specialių slėptuvių kontrabandinėms prekėms gabenti per sieną. Nei I. K., nei suinteresuotas asmuo J. S. anksčiau nebuvo traukti administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimo, numatyto ATPK 210 str., padarymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas turėjo galimybę neskirti transporto priemonės konfiskavimo. Apylinkės teismo paskirtas transporto priemonės konfiskavimas visiškai sužlugdytų suinteresuoto asmens bei jo artimųjų gyvenimą, nes atsižvelgiant į konfiskuojamo automobilio vertę bei į asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, turtinę padėtį, suinteresuotas asmuo neturi lėšų naujai transporto priemonei įsigyti, o be transporto priemonės jis negalėtų vykdyti savo veiklos. Išieškoti konfiskuotos transporto priemonės vertę iš pažeidėjo taip pat mažai galimybių, kadangi pažeidėjas neturi jokio turto, Lenkijos Respublikoje gyvena laikinai, santaupų neturi.

Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas.

Nagrinėjamu atveju cigaretės buvo sudėtos automobilio salone įvairiose daiktadėžėse ir tarp asmeninių daiktų. Automobilyje nebuvo įrengta slėptuvių, jis taip pat nebuvo tam specialiai pritaikytas. Be to, gabentų cigarečių kiekis (500 pakelių) nėra toks, kurio be nurodytos transporto priemonės pats asmuo nebūtų galėjęs gabenti, pasinaudojęs kitu gabenimo būdu.

Skunde pažymima, kad ATPK konfiskavimas nėra detaliai reglamentuotas, tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta galimybė tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str.), tokiu būdu užtikrinant trečiųjų asmenų nuosavybės neliečiamumą ir jų teisėtų interesų bei jų teisių apsaugą. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad administracinė atsakomybė taikoma ir numatyta už mažiau pavojingus savo pobūdžiu pažeidimus nei nusikalstamos veikos, administracinės nuobaudos, susijusios su trečiųjų asmenų teisių suvaržymu, turėtų būti taikomos ypač atsakingai.

Apelianto manymu, minėtos transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus efektyvi prevencinė priemonė, todėl toks konfiskavimas laikytinas akivaizdžiai neproporcinga priemone administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir turi būti panaikintas.

Skunde minima ir Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis byloje Nr. ATP-178-238/2012, kuria transporto priemonė buvo grąžinta savininkui, išaiškinta, kad taikant transporto priemonės konfiskavimą būtina įrodyti, kad sulaikyta transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti. Transporto priemonė neturėtų atlikti kitų funkcijų, o turi būti panaudota vien tik kontrabandos dalykui gabenti.

Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonė buvo panaudota tiesiogiai kontrabandos dalykui gabenti. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, kad gabenamų cigarečių kiekis pripažįstamas pakankamai dideliu, kad jas būtų buvę galima gabenti per muitinės patikros punktą be transporto priemonės nepastabėtam pareigūnų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje toks reikalavimas („gabenimas per muitinės patikros punktą be transporto priemonės nepastebėtam pareigūnų“) nėra taikomas.

Skunde atkreipiamas dėmesys į Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. ATPK-345-120/2012, kurioje nustatyta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2003 m. gruodžio 29 d. apžvalgą automobilio pripažinimas kontrabandos nusikaltimo padarymo priemone galimas yra ir konstatavus, kad automobiliu gabenęs kontrabandos dalyką asmuo be automobilio kontrabandos prekių gabenti negalėtų. Tokios praktikos kontrabandos bylose laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Nr. N12-334/2005, N62-421/2006, N62-2787/2010 ir kt.). Taigi tokiose bylose privalu įvertinti bei motyvuotai pagrįsti, ar veždamas automobiliu per sieną kontrabandinį cigarečių krovinį asmuo būtų galėjęs tą krovinį gabenti ir be automobilio, pvz. nešdamasis ant savęs, su savimi ir pan.

Vilniaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje savo išvados, kad pripažįsta gabenamų cigarečių kiekį pakankamai dideliu, kad jas būtų buvę galima gabenti per muitinės patikros punktą be transporto priemonės nepastebėtam pareigūnų, nepagrindė.

Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, didelį pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį ir vertę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vilniaus teritorinė muitinė su skundžiamo nutarimo argumentacija sutinka pilnai.

Transporto priemonės konfiskavimui nėra būtina, kad transporto priemonė būtų naudojama asmeniniais tikslais. Svarbu yra tai, kad ji buvo panaudota tiesiogiai kontrabandai daryti ir pripažinta kontrabandos darymo įrankiu. Pagal teismų praktiką turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 152 str. nustatyta, kad atsitiktinio daikto žuvimo rizika tenka savininkui. Kadangi savininkas pagal sutartį turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą – kontrabandą, jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 210 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Apylinkės teismas paskyrė I. K. 5000 Lt baudą su kontrabandos daiktų – 500 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, ir automobilio „Volvo FH 440 6X2R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo registravimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Kaip matyti iš skundo turinio, transporto priemonės savininko Stępnicki Sp. J. savininko J. S. atstovas advokatas B. J. ginčija papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – skyrimą.

ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 210 straipsnyje asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo sunkumą gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – pagal ATPK 210 str. 2 d. sankciją yra neprivaloma. Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2013). Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-622-533/2011).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 str., iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het F. D. B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K. gabentos cigaretės rastos paslėptos automobilio salone, sudėtos automobilio daiktadėžėse, tarp asmeninių daiktų ir ant viršutinio gulto (b. l. 1, 13 – 14), tuo sąmoningai apsunkinant jų aptikimą, todėl darytina išvada, kad transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos daiktams per valstybės sieną gabenti bei jiems slėpti, t. y. buvo pažeidimo padarymo priemone, be kurios panaudojimo slapta pergabenti tokio kiekio kontrabandinių prekių (500 pakelių cigarečių) pažeidėjas nebūtų galėjęs. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinti reikia ne tai, ar pažeidėjas būtų sugebėjęs fiziškai pernešti per valstybės sieną tokį kiekį cigarečių, o tai, ar jis būtų galėjęs tai padaryti slaptai, išvengiant muitinės kontrolės (LAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis byloje Nr. 2AT-5/2011). I. K. nepasirinko rizikuoti ir nešti tokį kiekį cigarečių kitu būdu, o gabeno juos, slėpimui panaudodamas automobilio „Volvo FH 440 6X2R“ daiktadėžes ir kitas salono vietas, kas įrodo, jog tokio kiekio cigarečių gabenimas per valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, nepanaudojus automobilio, būtų neįmanomas. Minėtos išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad transporto priemonėje nebuvo įrengta specialių slėptuvių kontrabandinėms prekėms gabenti per sieną. Apylinkės teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, minėtą aplinkybę įvertino.

Kaip minėta, ATPK 210 straipsnyje asmenims už kontrabandą bauda yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda, kuri, įvertinus administracinės bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo sunkumą gali būti skiriama kartu su pagrindine nuobauda – bauda.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, I. K. neskiriant papildomos nuobaudos – automobilio „Volvo FH 440 6X2R“ – konfiskavimo šiuo konkrečiu atveju nebūtų pasiekti ATPK 20 ir 248 str. numatyti administracinės atsakomybės taikymo tikslai. I. K. padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, didžiausią žalą valdymo tvarkai ir visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK, už kurią įstatymų leidėjas nustatė griežtas nuobaudas. Atkreiptinas dėmesys, kad kontrabanda gali būti padaryta tik tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjas supranta, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Pažeidėjas savo neteisėtais veiksmais sudaro tokią situaciją, kai jam nuosavybės teise priklausantis ar tik valdomas ir naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas. Tokio įstatymo grasinimo teisės pažeidėjas sąmoningai nepaiso. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios yra numatytos įstatyme – turto, kuris buvo kontrabandos įrankis, konfiskavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarimas).

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Nagrinėjamoje byloje skundžiama administracinė nuobauda – turto konfiskavimas, susijusi su asmens nuosavybės teisių apribojimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, pritaikius pažeidėjui automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebūtų pažeista. Tai vertintina kaip proporcinga priemonė siekiamam teisėtam tikslui kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Nors gabentas cigarečių kiekis ir vertė nėra itin dideli, vis dėlto jam gabenti būtina transporto priemonė. Automobilis nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti, tačiau cigaretės vežtos jas paslėpus daiktadėžėse, taip pat ant viršutinio gulto, slepiant ir tikintis, kad jos nebus surastos. Esant tokioms aplinkybėmis, transporto priemonės konfiskavimu siekiama neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad transporto priemonė priklauso ne pažeidėjui I. K., o „S.“ S. J., savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti turto konfiskavimo, kas pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2637/2011, N438-894/2012). Vadovaujantis ATPK 26 str. 1 d. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (šiuo atveju vilkikas „Volvo FH 440 6X2R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kontrabandos administracinio teisės pažeidimo bylose pagal ATPK 210 str. 2 d. gali būti konfiskuotas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra pažeidėjo nuosavybė. Aplinkybė, kad, kaip nurodoma skunde, transporto priemonės savininkui nėra galimybių išieškoti konfiskuotos transporto priemonės vertę iš pažeidėjo, minėtos išvados dėl turto konfiskavimo taikymo pagrįstumo nekeičia.

Aplinkybė, kad transporto priemonės vertė yra didesnė, nei kontrabanda gabentų prekių vertė, taip pat nėra pagrindas jos nekonfiskuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1171/2007, N444-1278/2007, N62-2295/2011, N438-885/2012). Šiuo atveju, atsižvelgiant į kontrabandos daiktų ir automobilio, kuriuo buvo gabenti tokie daiktai, vertes, negalima daryti išvados, kad administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimas yra akivaizdžiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui.

Remiantis tuo, kas nustatyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo transporto priemonę „Volvo FH 440 6X2R“, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti Stępnicki Sp. J. J. S. atstovo advokato B. J. apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.