- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-186-357/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02356-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- M. S., R. S.
- Kategorijos
- 3.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės pareiškėjų M. S. ir R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei G. M., kredito unijai „Germanto lobis“ dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai pateikė antstolei G. M. skundą, kuriuo prašė atšaukti paskelbtas pirmąsias turto pardavimo varžytynes, perkainoti turtą paskiriant papildomą ekspertizę. Nurodė, kad antstolė patvarkymu paskelbė jiems nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes už 22400 Eur pradinę pardavimo kainą, remdamasi UAB „Ober-Haus“ nustatyta rinkos verte. Antstolė, vadovaudamasi įstatymu, turėjo turtą perkainoti, paskirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, nes turto vertė pasikeitė, o tai patvirtina prie skundo pridedama 2017 m. lapkričio 9 d. UAB „Verslavita“ konsultacija, kurioje nustatyta tikėtina turto vertė nuo 24000 iki 27000 Eur.Antstolė G. M. 2017 m. lapkričio 22 d. patvarkymu Nr. S-17-185-18026 pareiškėjų skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, nes apie turto vertės nustatymą, jo skyrimą ir vertę pareiškėjai buvo informuoti, žinojo savo teises ir pareigas, dėl turto vertės nesikreipė. Ekspertizę turto vertei nustatyti atliko kompetentingas turto vertintojas, UAB „Verslavita“ konsultacija yra informacinio pobūdžio, neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, pakartotinės ekspertizės atlikimas netikslingas, tokiu būdu tik būtų vilkinamas vykdymo procesas ir didinamos vykdymo išlaidos. Skolininkai praleido terminą apskųsti patvarkymą dėl turto vertinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Antstolės patvarkymais UAB „Ober-Haus“ turto vertintojui pavesta įkainoti pareiškėjams priklausantį hipoteka įkeistą turtą, nustatyta turto vertė ir paskelbtos varžytynės. Teismas pažymėjo, kad CPK 682 yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų bei antstolės priimtų patvarkymų matyti, jog nagrinėjamu atveju išieškojimą vykdančiai antstolei patvarkymu skelbiant turto varžytynes nekilo abejonių dėl UAB „Ober-Haus“ turto vertintojo ekspertizės akte nurodytos areštuoto turto rinkos vertės pagrįstumo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad vykdymo proceso dalyviai antstolei būtų pateikę prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nors visi patvarkymai jiems buvo įteikti asmeniškai. Pareiškėjai, būdami suinteresuoti pakartotinio turto vertinimo atlikimu bei pakankamai aktyvūs vykdymo procese, turėjo pakankamai laiko iki varžytynių paskelbimo pareikšti tokį prašymą antstolei. Kad tai būtų padarę, duomenų byloje nėra. Pareiškėjai nepateikė ir objektyvių įrodymų, leidžiančių suabejoti nustatyta turto verte. Teismas pažymėjo, kad UAB „Verslavita“ tikėtiną turto kainą nurodė darydama prielaidą, kad turto atžvilgiu nėra jokių materialinių įsipareigojimų, tuo tarpu UAB „Ober-Haus“ įvertino, kad turtui 3 antstoliai taikė areštus, turtas apsunkintas hipoteka. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados apie esminį turto kainų didėjimą, nes visuotinai žinomų aplinkybių apie nekilnojamojo turto kainų didėjimo tendenciją laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. (kai atlikta turto vertinimo ekspertizė) iki 2017 m. lapkričio 9 d., atleidžiančių pareiškėjus nuo įrodinėjimo pareigos, nėra. Teismas konstatavo, kad priimdama 2017 m. spalio 30 d. patvarkymą antstolė turėjo teisę pradinę iš varžytynių parduodamo turto kainą nustatyti remdamasi 2017 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu nustatyta turto verte, todėl neskirdama pakartotinės ekspertizės antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Pareiškėjų pateiktas skundas dėl antstolės veiksmų nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip prašymas dėl ekspertizės skyrimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjai M. S. ir R. S. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Pareiškėjai nesutinka su tokia UAB „Ober-Haus“ nustatyta verte ir pateikia įrodymus, kad šiai dienai nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra ženkliai didesnė, nei nustatė UAB „Ober-Haus“ turto vertintojas. UAB „Ober-Haus“ turto vertintojas vertinimą atliko remdamasis senais duomenimis, kurie iš esmės sukliudė vertintojui nustatyti tinkamą nekilnojamojo turto vertę.UAB „Ober-Haus“ ekspertizės vertinimą, kurio 5 lape nurodyta, kad nekilnojamasis turtas, kurį vertino ekspertas, kadastro duomenys užfiksuoti 2006-01-31. Nurodyta, kad namo statybos pradžios pabaigos metai yra 1965 metai, nors visiškai nevertinta, kad namas buvo iš esmės atstatytas ir atnaujintas. Vėl gi remiantis senais dokumentais, ekspertas vertino, kada namo bendras plotas yra 52,21 kv.m., nors šiai dienai namo bendras plotas yra padidintas beveik 20 kv.m., nežiūrint į tai UAB „Ober-Haus“ vertintojas į tai visiškai neatsižvelgė, nors visuotinai žinoma, kad parduodant namą, butą ar kitą nekilnojamąjį turtą vertinama tokio turto kvadrato kaina. Turtas bus pardavinėjamas iš varžytinių, todėl turto areštai šiuo atžvilgiu visiškai neturi jokios reikšmės, kadangi pirkėjui laimėjus varžytines ir nupirkus pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą, antstolis surašys turto pardavimo iš varžytinių aktą ir naujasis pirkėjas gaus nekilnojamąjį turtą visiškai nesuvaržytą jokiais areštais ar hipoteka. Todėl teismo nurodyti areštai ir hipoteka nekilnojamojo turto vertei neturi absoliučiai jokios reikšmės ir negali įtakoti vertintoją dėl esamų turto areštų nustatinėti mažesnę jos vertę, jeigu toks turtas yra pardavinėjamas iš varžytinių, o ne įprastine tvarka. Pareiškėjų pateiktas UAB „Verslavita“ vertinimas tik patvirtina, kad UAB „Ober-Haus“ vertinimas buvo atliktas netinkamai ir netiksliai. Vertintojas UAB „Verslavita“ gyvenamojo namo plotą vertino 64,39 kv., tuo tarpu UAB „Ober-Haus“ namo plotą vertino 52,21 kv.m., naudojo senus duomenis, todėl neteisinga kaina įvertino pareiškėjams priklausančio turto vertę. Akivaizdu, kad UAB „Verslavita“ turto vertė atlikta ženkliai tikslesnė, vien dėl tikslesnio nekilnojamojo turto ploto, kas yra esminė aplinkybė nustatant turto vertę.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjų atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė G. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. kovo 15 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš M. S. ir R. S.. Antstolė 2017 m. liepos 3 d. priėmė patvarkymą, kuriuo UAB „Ober-Haus“ turto vertintojui A. Ū. pavedė įkainoti pareiškėjams priklausantį hipoteka įkeistą turtą. 2017 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu dėl areštuoto turto patvarkymo, atsižvelgdama į UAB „Ober-Haus“ turto vertintojo atliktą turto vertinimo ekspertizę, antstolė nustatė, kad turto rinkos vertė yra 22400 Eur. 2017 m. spalio 30 d. patvarkymu paskelbtos pirmosios turto varžytynės, nurodyta pradinė turto pardavimo kaina 17920 Eur.CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto kaina laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Skolininkas, nesutinkantis su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka. Remiantis CPK 681 straipsniu, prieštaravimus dėl turto įkainojimo skolininkas gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sužinojimo apie turto kainą. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Taigi tinkamas priverstinai realizuojamo turto vertės nustatymas yra itin reikšmingas ir svarbus veiksmas vykdymo procese, tačiau šios vykdymo proceso stadijos sklandumas, operatyvumas ir teisingumas nėra vien antstolio pareiga, kadangi tiek išieškotojas, tiek skolininkas privalo sąžiningai naudotis suteiktomis teisėmis.Kaip jau nustatyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjai antstolės 2017 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu buvo informuoti, jog nustatyta turto rinkos vertė yra 22400 Eur. Minėtas patvarkymas skolininkams buvo įteiktas 2017 m. spalio 4 d., tačiau prieštaravimai dėl turto įkainojimo CPK 681 straipsnyje nustatytu terminu pateikti nebuvo. Pareiškėjų skundas, kuriuo ginčijama antstolės nustatyta priklausančio turto kaina, antstolės kontoroje gautas tik 2017 m. lapkričio 20 d., t. y. žymiai praleidus terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pateikti. Šiuo atveju pareiškėjai buvo tinkamai informuoti apie prieštaravimų pateikimo tvarką, tačiau nebuvo aktyvūs vykdymo procese bei nepasinaudojo įstatymo jiems suteikta teise ginti savo interesus teikiant prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai kreipėsi į antstolę su prašymu susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, tarp jų, ginčo turto įvertinimo ekspertizės aktu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog antstolė pareiškėjų turtą įkainojo ir ekspertizę jo vertei nustatyti skyrė nepažeisdama CPK 681, 682 straipsniuose nustatytos tvarkos, o pareiškėjai nepasinaudojo CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta teise inicijuoti pakartotinę ekspertizę.Atskirajame skunde apeliantai remiasi 2017 m. lapkričio 9 d. UAB „Verslavita“ konsultacija, bei nurodo, kad šioje konsultacijoje nustatyta skiriasi nuo UAB „Ober-Haus“ nustatytos turto vertės, kas, pareiškėjų teigimu, negali nesukelti abejonių dėl tikros rinkos kainos, dėl ko antstolė turėtų paskirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.Pažymėtina, jog 2017 m. lapkričio 9 d. UAB „Verslavita“ konsultacijoje nurodyta, kad tikėtina (galima) turto kaina rinkoje galėtų siekti nuo 24000 Eur iki 27000 Eur. Toks abstraktus, deklaratyvaus pobūdžio turto kainos nurodymas nesudaro jokio pagrindo abejoti išsamios nekilnojamojo turto ekspertizės metu nustatyta areštuoto turto verte. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad ekspertizę atlikusio turto vertintojo (vertinimą atlikusi įmonė – UAB „UAB „Ober-Haus“, turto vertintojas – A. U.) kvalifikacija keltų abejones. Atkreiptinas dėmesys, kad viešame registre pateikti nekilnojamojo turto duomenys atlieka tik išviešinimo, bet ne realios vertės nustatančią funkciją. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikrą dieną, vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų argumentas, jog UAB „Ober-Haus“ vertinimas buvo atliktas netinkamai ir netiksliai, buvo naudoti seni duomenys, atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad antstolės veiksmai buvo teisėti, atitiko teisės normų nustatytus reikalavimus. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.