Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. D. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 168 straipsnio 6 dalį 780 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bauda už tai, kad ji 2020 m. liepos 4 d. 6.35 val. (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbdama bare UAB „A.“, E. L. pardavė neišpilsčiusi gamyklinėje taroje vieną 1 l plastikinį butelį alaus „(duomenys neskelbtini)“ 6 proc., nepradarytą, užsuktą plastikiniu kamšteliu, neužtikrindama vartojimo vietoje, kurį E. L. iš baro išsinešė į lauką ir bare nevartojo. Tokiu būdu J. D. pažeidė licencijos reikalavimus ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės 1995 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo gautas J. D. skundas, kuriuo ji nesutiko su priimtu nutarimu, prašė nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodė, kad pirkėjas E. L. alaus butelį iš baro patalpų išsinešė į lauko kavinę, kurioje su draugais sėdėjo prie staliuko ir vartojo alų. Alkoholinius gėrimus pirkėjai vartojo vietoje, nes lauko kavinė priklauso barui, ir J. D. visiškai užtikrino, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešti už baro teritorijos ribų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutartimi J. D. skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, J. D. buvo nubausta pagrįstai. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, todėl naikinti nutarimą dėl skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Esant prieštaravimams, byla turi būti nagrinėjama teisme, kviečiant liudytojus ir prašant pateikti patikrinimo metu nufilmuotą medžiagą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, norint nutarimą laikyti teisėtu ir pagrįstu, turi būti surinkti visi įrodymai, jog buvo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas. Visų pirma, E. L. su draugu M. M. į barą atėjo apie pusę šešių, nusipirko vieną butelį 1 l alaus „(duomenys neskelbtini)“ ir apie vieną valandą jį gėrė lauke prie staliuko, kuris pastatytas baro teritorijoje. Kai pasibaigė alus, apie 6.35 val., E. L. priėjo prie baro ir nusipirko antrą butelį, kurio niekur neišsinešė, o sugrįžo prie staliuko. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pagrindinis reikalavimas nebuvo pažeistas – alkoholiniai gėrimai buvo vartojami vietoje. Visa tai J. D., E. L. ir M. M. paaiškino pareigūnui, bet pareigūnai, nieko nesiaiškindami, išrašė baudą E. L.

3.2. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nutarimas pagrįstas, atsižvelgdamas tik į pareigūno parodymus. Byloje nėra pačių įvykio liudytojų parodymų. Nesurinkus visos informacijos apie įvykio aplinkybes, neatlikus tyrimo, negalima priimti nutarimo. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra pasisakęs, jog „kiekvienas atvejis yra unikalus ir turi būti nuodugniai išaiškintas, kad būtų galima priimti teisingą sprendimą“. Kai buvo nubaustas E. L., policijos pareigūnai sugrįžo į barą, paprašė pateikti licenciją ir alaus įsigijimo dokumentus. Viskas buvo pateikta, tačiau, neradus jokių pažeidimų dokumentuose, pareigūnas nuėjo prie alaus šaldytuvo ir pasiėmė neparduotą alaus „(duomenys neskelbtini)“ 1 l butelį. Pareigūnas surašė prekių paėmimo aktą ir išsinešė tą butelį į tarnybinį automobilį, nors J. D. prieštaravo, nesuprasdama, kokiu pagrindu yra konfiskuojama prekė.

3.3. Tokie pareigūno veiksmai, kai jis konfiskuoja neparduotą ir įmonei priklausantį alkoholinį gėrimą bei išsineša jį iš įmonės patalpų, yra vienareikšmiškai neteisėti ir laikytini šiurkščiu proceso teisės pažeidimu. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad alkoholiniai gėrimai buvo išnešti į lauką, apeliaciniame skunde pažymima, jog visus 2020 metus dėl COVID-19 neigiamo poveikio verslui (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė verslininkus atleido nuo vietinės rinkliavos mokesčio už pastatomus staliukus baro teritorijoje, o atskiros licencijos prekiauti alkoholiu lauke turėti nereikia, nes tai yra neatsiejama kavinės pastato dalis.

4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutartį galioti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. D. apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad J. D. skundas yra vienašališkas ir neobjektyvus, jos pateikti motyvai yra subjektyvūs. J. D. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 168 straipsnio 6 dalį buvo patraukta teisėtai ir pagrįstai, surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Atsiliepime tvirtinama, jog nagrinėjamu atveju buvo išsamiai ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone bei ANK 569 straipsnyje nurodytais kriterijais, buvo įvertinti byloje esantys įrodymai ir tinkamai pritaikytos materialinės bei proceso teisės normos.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniame skunde ginčijamas J. D. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jos veiksmuose nesama ANK 168 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl ši administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo išsamiai atlikti visi būtini veiksmai, neištirti visi aktualūs ir reikšmingi duomenys, neapklausti liudytojai, tiesiogiai stebėję ir dalyvavę įvykyje, t. y. neatliktas visapusiškas ir išsamus įrodymų vertinimas, be to, byla išnagrinėta ne žodinio proceso tvarka, taip pažeidžiant procesines teisės normas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. D. administracinio nusižengimo bylą, pažeidė aptartas ANK nuostatas, skundžiamos nutarties išvados nėra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, nesilaikydamas ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, nepateikė jų visumos analizės. Ne mažiau svarbu tai, jog, nustačius, kad buvo padaryta esminių proceso teisės normų pažeidimų, teismo priimtas sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

7. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. D. apeliaciniame skunde yra visiškai pagrįstai atkreiptas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių proceso pažeidimų, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka. ANK 639 straipsnis numato, kad skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. Minimame XXXV skyriuje yra įtvirtintos bendrosios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisyklės. ANK 630 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

8. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. savo kaltės dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo nepripažino ir neprašė bylos nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nors tiesa, kad nė vienas proceso dalyvis neatvyko į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, tačiau ne dėl savarankiškai priimto tokio sprendimo, o todėl, kad jiems iš anksto buvo pranešta, jog byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taip nusprendus teisėjui (b. l. 10, 12). Taigi bylą nagrinėjantis teisėjas iš anksto priėmė sprendimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nors tuo metu tam pagrindo nebuvo ir jis nežinojo, ar proceso dalyviai iš tiesų nebūtų atvykę į bylos nagrinėjimą, sudarius tam galimybę. Taigi apygardos teismas visiškai sutinka su apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teisme pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. D. skundą privalėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo pranešimuose, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taip pat yra nurodyta, jog „Teismas yra pasirengęs užtikrinti bylos nagrinėjimą laikantis visų valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro karantino laikotarpiu nustatytų apribojimų, draudimų ir rekomendacijų.“ (b. l. 10, 12). Visų pirma, toks teiginys niekaip nepaaiškina ir nepagrindžia teismo sprendimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi esama ir kitų būdų, kuriais galima užtikrinti proceso dalyvių saugumą pandemijos laikotarpiu (pavyzdžiu, organizuojant bylos nagrinėjimą nuotoliniu arba mišriu būdu). Antra, iš teismų informacinės sistemos „(duomenys neskelbtini)“ duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo byla Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo gauta 2020 m. rugpjūčio 18 d., t. y. tuo metu Lietuvos Respublikoje dėl COVID-19 nebuvo paskelbtas karantinas. Apskritai iš bylos medžiagoje esančių duomenų neaišku, kodėl byla buvo išnagrinėta nuo gavimo praėjus beveik pusmečiui.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Nepaisant to, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo karantino režimas, tačiau tai savaime nepanaikino ir nepakeitė Administracinių nusižengimų kodekso imperatyvių nuostatų, įskaitant ir nagrinėjamu atveju aktualaus imperatyvo, kad aptartas J. D. skundas privalėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, į posėdį šaukiant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą ir kitus asmenis, esant pagrindui. Pažymėtina, kad jokie bylų nagrinėjimo reikalavimai teismams nebuvo pakeisti, pakeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.3¹ punktą. Pirmosios instancijos teismas posėdžius turėjo planuoti ir organizuoti, atsižvelgdamas į turimas Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas dėl teismų darbo organizavimo bei apylinkės teismo pirmininko įsakymus tuo klausimu. Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. lapkričio 9 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. rekomendacijose „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių organizuojant teismų darbą numatyta, jog tarp visų posėdžio dalyvių turi būti išlaikomas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas, t. y. būtent šio reikalavimo laikymąsi viso bylos nagrinėjimo metu galėjo siekti užtikrinti pirmosios instancijos teismas, organizuodamas bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

10. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas net nesprendė klausimo dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu ar mišriu būdu. Administracinių nusižengimų kodeksas yra orientuotas į bylų nagrinėjimą įprastomis sąlygomis, o jame įtvirtintas reglamentavimas nebuvo ir nėra skirtas situacijai, kuomet visoje šalyje dėl pandemijos yra paskelbtas karantinas. Tad akivaizdu, jog, siekiant užtikrinti nepertraukiamą bylų nagrinėjimą ir nagrinėjimo operatyvumo principą ekstremalios situacijos metu, teismai turėjo imtis papildomų priemonių. 2020 m. gruodžio 8 d. Teisėjų taryba, atsižvelgdama į pokyčius teisiniame reguliavime ir sudėtingėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos suteiktus paaiškinimus dėl teismo posėdžių organizavimo, pateikė patikslintas rekomendacijas dėl teismų darbo organizavimo, palaikydama būtinumą užtikrinti teismų veiklos tęstinumą, naudojantis nuotolinio komunikavimo priemonėmis ir būtinais atvejais organizuojant teismo darbą bei asmenų aptarnavimą saugiu fiziniu būdu. Rekomendacijose numatyta, kad, užtikrinant saugumą ir individualiai įvertinus galimybes bei poreikį organizuoti teismo posėdį byloje, teismo procesas gali būti organizuojamas žodiniu nuotoliniu, žodiniu mišriu (nuotoliniu ir fiziniu), žodiniu fiziniu būdu. Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo dėti maksimalias pastangas, siekdamas posėdžio formą lanksčiai priderinti prie galiojančio teisinio reglamentavimo, šalyje susiklosčiusios ekstremalios situacijos, visų proceso dalyvių pageidavimų bei paties teismo turimų techninių galimybių, o ne iš anksto, nesant teisinio pagrindo, nuspręsti nagrinėti J. D. skundą rašytinio proceso tvarka.

11. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo veiksmai, kuomet buvo nesilaikyta imperatyvių Administracinių nusižengimų kodekso normų ir J. D. skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, laikytini šiurkščiu ir esminiu proceso pažeidimu. Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir neužtikrino tinkamo bei visapusiško jos teisės į gynybą įgyvendinimo. Žvelgiant retrospektyviai, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės išsamiai įvertinti J. D. skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai apklausti ją pačią ir įvykį mačiusius liudytojus, taip pat tyrimą atlikusius pareigūnus. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo atsakyta nė į vieną J. D. skundo argumentą. Šio padaryto proceso pažeidimo taip pat negali pašalinti ir apygardos teismas, net nagrinėdamas J. D. skundą žodinio proceso tvarka, kadangi, priėmus priešingą sprendimą, nebeliktų galimybės jį apskųsti instancine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas, priimdamas skundžiamą 2021 m. sausio 29 d. nutartį, tinkamai neįvertino byloje nustatytų aplinkybių, padarė esminių proceso pažeidimų, kurie negali būti pašalinti šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl yra pagrindas naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutartį dėl J. D. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Konstatavus, kad byloje buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, ir dėl to panaikinus skundžiamą nutartį, kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai paliekami nenagrinėti.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:

perduoti administracinio nusižengimo bylą su J. D. 2020 m. liepos 22 d. skundu iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.