Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-993-955/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ patikslintą ieškinį atsakovėms V. M. ir D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

9.3. Ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydis buvo pagrįstas, realus ir objektyvus, todėl nebuvo jokių pagrindų jas taip drastiškai sumažinti nuo 497,31 Eur iki 100 Eur už ieškovo atstovo dalyvavimą teismo posėdyje.

9.4. Vienoje civilinėje byloje Nr. e2-3638-545/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą, kurioje ieškinio suma buvo mažesnė nei šioje civilinėje byloje, byla sudaryta iš vieno tomo, nedidelės apimties, vyko tik vienas teismo posėdis, tačiau teismas sprendė, kad prašomos priteisti 459,30 Eur išlaidos nėra per didelės.

10. Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Teisinis reguliavimas numato, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės (CPK 321 straipsnio 3 dalis).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl teismo precedento ginčo klausimu priėmimo

14. Po apeliacinio skundo pateikimo termino Kauno apygardos teisme 2022 m. rugpjūčio 26d. buvo gautas ieškovės pranešimas dėl teismo precedento ginčo klausimu.

15. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šiuo atveju ieškovė pateiktu pranešimu papildo apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo klausimu naujai formuojamos teismų praktikos, o tai prieštarauja CPK 323 straipsnio nuostatai, todėl ieškovės 2022 m. rugpjūčio 26 d. pranešimas nepriimtinas ir grąžintinas ieškovei.

Dėl bylos esmės

16. Byloje sprendžiamas klausimas, ar apskųstu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų – advokato teisinės pagalbos išlaidų – dydį.

17. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

18. Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 51 punktą ir jame nurodytą praktiką).

20. Nagrinėjamu atveju nustatydamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus – nedidelę bylos apimtį, sąlyginai nedidelį byloje keliamų teisinių problemų sudėtingumą, ginčo sumos dydį, specialių žinių reikalingumą, teiktų procesinių dokumentų kiekį bei apimtį.

21. Apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, mažinančios prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, liko nepaneigtos ir nebuvo kvestionuojamas tokių išvadų (ne)teisingumas (t. y. nedidelė bylos apimtis, jos nesudėtingumas, mažas ginčo sumos dydis, specialių žinių poreikio ir atitinkamai papildomo pasiruošimo nebuvimas, maža procesinių dokumentų apimtis, kt.).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 49–50 punktai ir juose nurodyta praktika).

23. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo nei kriterijų, nei su tuo susijusių aplinkybių, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų padidinti atstovavimo už atstovo (advokato) pasiruošimą bylos nagrinėjimui, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, o priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino neproporcingai nustatytiems išlaidų mažinimo pagrindams.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, jog valstybėms suteikta plati veiksmų laisvė reguliuojant išlaidų paskirstymo sistemas teisminiuose procesuose, o bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš priešingos (pralaimėjusios) šalies turi atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (išlaidų dydį, bylos sudėtingumą ir pan.), įvertinti, ar advokato paslaugų užmokesčiai iš tikrųjų buvo teisingi ir pagrįsti kaip numatyta nacionalinėje teisėje, o pernelyg didelių nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš pralaimėjusios šalies gali reikšti šios šalies teisių pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Nacionalinis judėjimas Ekoglanost prieš Bulgariją Nr. 31678/17, 83 punktas). Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti įvertinta bylos šalių interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar nevisiškas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal bylos aplinkybes gali prilygti asmens teisės kreiptis į teismą apribojimui, taip pat įvertinta, ar priteistinos bylinėjimosi išlaidos nėra pernelyg didelės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-566-933/2022).

25. Ieškovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ teismui 2021 m. lapkričio 25 d. pateiktu ieškiniu prašė priteisti ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis 145,76 Eur skolą už atsakovėms priklausiusiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas buto administravimo paslaugas per laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. birželio 22 d., taip pat atlyginti 83,26 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, pateikdama teismui minėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (17,00 Eur žyminis mokestis, 6,26 Eur išlaidos už informacijos rinkimą viešuose registruose, 60,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą ruošiant ieškinį).

26. Teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2022 m. vasario 21 d. 10 val. Į paskirtą parengiamąjį posėdį niekas neatvyko, todėl teismas paskyrė kitą parengiamąjį posėdį 2022 m. kovo 29 d. 10 val., su galimybe iš karto pereiti į teismo posėdį.

27. Be to, teismas nustatė, kad ieškovės administruojamas butas atsakovėms priklauso tam tikromis dalimis, t. y. atsakovei V. M. tuo metu priklausė ¼ dalis buto, atsakovei D. M. – ¾ dalys minėto buto. Todėl teismas pasiūlė ieškovei patikslinti savo reikalavimus ir proporcingai atsakovių turimo turto daliai perskaičiuoti prašomas priteisti sumas.

28. Ieškovė, atstovaujama advokato padėjėjo, 2022 m. vasario 28 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės D. M. 109,32 Eur, iš atsakovės V. M. – 36,44 Eur, t. y. prašomą priteisti skolą patikslino pagal teismo pasiūlymą. Jokių kitų papildomų dokumentų kartu su patikslintu ieškiniu į bylą nebuvo pateikta.

29. Ieškovės atstovas advokatas E. L. 2022 m. kovo 23 d. pateikė teismui prašymą sudaryti jam galimybę 2022 m. kovo 29 d. 10 val. paskirtame teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, kartu pateikdamas 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 22-243, iš kurios matyti, kad už suteiktas teisines paslaugas surašant patikslintą ieškinį ieškovė turi sumokėti advokatui 121 Eur.

30. Teismo posėdžio dieną (2022 m. kovo 29 d.) ieškovės atstovas (advokatas E. L.) pateikė teismui dar vieną 2022 m. kovo 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 22-355, iš kurios matyti, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo atstovui dar 497,31 Eur. Ieškovės atstovas 2022 m. kovo 23 d. darbų ataskaitoje nurodė, kad 497,31 Eur išlaidos susidarė už bylos medžiagos analizę, pasirengimą ir dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje 2022m. kovo 29 d. 10 val., kad šie darbai truko 3:00 val.

31. Taigi, ieškovės išlaidos už jai suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme iš viso sudaro 678,31 Eur (83,26 Eur + 121 Eur + 497,31 Eur). Skundžiamu sprendimu teismas laikė pagrįstomis teisinės pagalbos išlaidas už ieškinio parengimą – 60 Eur ir 100 Eur už bylos medžiagos analizę, pasirengimą ir dalyvavimą 2022 m. kovo 29 d. 10 val. teismo posėdyje. Kitas turėtas ieškovės teisinės pagalbos išlaidas teismas pripažino nepagrįstomis. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutiko ir prašė priteisti iš atsakovių visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Minėtam kontekste pastebėtina, kad patikslintas ieškinys buvo pateiktas dėl pačios ieškovės kaltės nekokybiškai parengus pirminį ieškinį. Patikslintas ieškinys iš esmės yra identiškas pradiniam ieškiniui, tik nežymiai papildytas atsižvelgiant į teismo pastabas dėl atsakovėms priklausančių buto dalių ir su tuo susijusių atitinkamų skolos dydžių. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad už patikslinto ieškinio surašymą ieškovės patirta 121 Eur atstovavimo išlaidų suma negali būti perkelta atsakovėms (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

33. Minėta, kad ieškovės atstovas teismui pateikė 2022 m. kovo 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVC 22-355, kurioje nurodė, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas papildomai sumokėjo 497,31 Eur. Apeliantė skunde nurodo, kad kliento interesų atstovavimas apima ne vien faktinį atstovo buvimą teismo salėje nagrinėjant bylą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su kliento atstovavimu: susipažinimą su bylos medžiagą, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atvykimą į teismo posėdį ir pan. Kokybiškas pasirengimas bylai užtrunka ilgiau nei 2 val., yra nagrinėjamas ieškinys, ieškinio priedai, taip pat atidžiai įvertinamos abiejų šalių pozicijos, išanalizuojami visi kiti procesiniai dokumentai bei kartu su jais pateikti priedai. Taip pat yra renkama teismų praktika, vertinama tose bylose susiklosčiusi situacija.

34. Pažymėtina, kad 2022 m. kovo 29 d. 10 val. teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas E. L. dalyvavo nuotoliniu būdu, teismo posėdis truko 15 minučių, ieškovo atstovo pasisakymas užtruko apie 9 minutes.

35. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi, pagal Rekomendacijų 9 punktą už atstovavimą teisme ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš viso negali būti atlyginamos, nes posėdis truko trumpiau nei 30 minučių.

36. Apeliantė savo skunde nurodo, jog prašoma priteisti iš atsakovių turėta 497,31 Eur bylinėjimosi išlaidų suma susidarė už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, susipažinimą su bylos medžiaga ir šis ieškovės atstovo pasirengimas teismo posėdžiui, kaip nurodyta ataskaitoje, užtruko 3 valandas.

37. Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1.

38. Taigi, už pasirengimą 2022 m. kovo 29 d. teismo posėdžiui maksimali pagal Rekomendacijas priteistina suma yra 479,43 Eur = 1 598,10 Eur bruto × 0,1 × 3 h (8.19 p.), t. y. prašoma priteisti iš atsakovių suma neviršija rekomendacijų 8,19 punkte nustatyto už tokių paslaugų suteikimą maksimalaus dydžio.

39. Šios nutarties 23 punkte konstatuota, kad apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo nei kriterijų, nei su tuo susijusių aplinkybių, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų padidinti pirmosios instancijos teismo priteistas atstovavimo už ieškovės atstovo (advokato) pasiruošimą bylos nagrinėjimui išlaidas (100 Eur) iki maksimalaus jų dydžio (479,43 Eur) pagal Rekomendacijų 8.19 punktą. Su apeliaciniu skundu nepateikta duomenų ir nenurodyta teisinių argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė su advokatu E. L. atstovavimo sutartį yra sudariusi dar 2020 m. rugpjūčio 18 d., advokatas į bylą įstojo 2022 m. vasario 21 d. Kaip jis pats nurodė savo 2022 m. vasario 21 d. prašyme dėl parengiamojo posėdžio atidėjimo, ieškovę UAB „Mano Būstas Kaunas“ jis atstovauja daugelyje kitų bylų, pavedimą atstovauti šioje byloje ieškovę gavo 2022 m. vasario 20 d., dėl to nespėjo pasiruošti parengiamajam posėdžiui, kuris buvo paskirtas 2022 m. vasario 21 d. 10.00 val. Minėta, kad pagal teismo nurodymus patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2022 m. vasario 28 d. Todėl laikytina, kad jau tuomet ieškovės atstovui buvo/turėjo būti žinoma visa bylos medžiaga, todėl papildomas pasiruošimas bylos nagrinėjimui bei papildoma dokumentų analizė (nors atstovas ir pats nenurodo, kokių dokumentų analizei buvo reikalingos 3 val. pasiruošimui), taip kaip ją įvertino ieškovės atstovas, nebuvo reikalinga.

41. Analizuojamu atveju ieškovei apskųstu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis 100 Eur atitinka teisėtumo principą ir Rekomendacijų 2 punkto kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nevisiškas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimas negali būti laikomas neproporcingu bei esmingai ribojančiu ieškovės teisę į teisminę gynybą. Priešingai, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas užtikrina tinkamą bylos šalių interesų pusiausvyrą ir leidžia užtikrinti teisėtą tikslą, kad nesudėtinguose teisminiuose ginčuose bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims netaps pernelyg didele finansine našta.

42. Analogiškos praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-566-933/2022).

43. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą priteistų bylinėjimosi išlaidų klausimu, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.