Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos stiklas“ ir G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-682-894/2017 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos stiklas“ ir G. S. ieškinius atsakovui I. G., trečiajam asmeniui O. G. dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme 2016 m. birželio 29 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-17427-894/2016 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui I. G., trečiajam asmeniui O. G. dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole. Kauno apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 5 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-20844-894/2016 pagal ieškovės UAB „Baltijos stiklas“ ieškinį atsakovui I. G., trečiajam asmeniui O. G. dėl prievolės pripažinimo bendra ir solidaria sutuoktinių prievole. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilines bylas sujungė į vieną civilinę bylą, kuriai paliko civilinės bylos Nr. e2-17427-894/2016.Atsakovas pateikė prašymą dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal teismingumą. Nurodė, kad atsakovas 2016 m. gruodžio 7 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi civilinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Sprendė, kad dviejų iš trijų byloje dalyvaujančių šalių gyvenamoji (buveinės) vieta yra Vilniuje, todėl byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme.Nebuvo duomenų, kad bylų iškėlimo metu atsakovo faktinė gyvenamoji vieta buvo Kaune. Sprendė, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta Kaune nesutapo su jo faktine gyvenamąja vieta. Atsakovui procesiniai dokumentai siųsti ieškovų nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, ir darbovietės, esančios Kaune, adresu, tačiau jų įteikti nepavyko.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atsakovo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme. Teismas nenurodė, kad dauguma įrodymų yra Vilniaus mieste. Visi ginčui išspręsti reikalingi įrodymai yra byloje. Bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme būtų ekonomiškesnis. Ieškovų skolininkė O. G. gyvena Kauno mieste. Atsakovą ir trečiąjį asmenį atstovaujančios advokatės yra iš Kauno miesto. Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėtos iš esmės analogiškos bylos pagal kitų skolininkės O. G. kreditorių UAB „Boslita“ ir M. M. reikalavimus atsakovui, todėl jas, esant poreikiui, prijungti būtų ekonomiškiau nagrinėjant Kauno apylinkės teisme. Įstatymas ir teismų praktika bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui nesieja su ieškovo ar atsakovo gyvenamąja vieta. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta civilinių bylų iškėlimo metu nebuvo žinoma. Ieškinių pateikimo metu atsakovo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta buvo Kauno mieste. Vėlesnis atsakovo deklaruotos vietos pasikeitimas nesudaro pagrindo taikyti CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Tai, kad atsakovui nepavyko įteikti procesinių dokumentų, nereiškia, jog atsakovo faktinė gyvenamoji vieta buvo Vilniaus mieste. Teismas sudarė galimybę atsakovui piktnaudžiauti procesu ir vilkinti bylos nagrinėjimą.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą dėl atskirojo skundo dalies pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą; atskirojo skundo dalį pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Bylos persiuntimas nagrinėti kitam teismui pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra neskundžiamas pagal CPK 34 straipsnio 4 dalį.Teismas priėmė bylą, pažeisdamas teismingumo taisykles, nes atsakovas nurodytu adresu Kaune negyveno. Ieškovai nurodė atsakovo gyvenamąją vietą pagal trečiojo asmens O. G. gyvenamąją vietą, su kuria atsakovas kartu negyvena. Įstatymas fizinio asmens gyvenamąją vietą tapatina su faktine gyvenamąja vieta. Procesinių dokumentų neįteikimas atsakovui patvirtina, kad ieškovai nežinojo atsakovo faktinės gyvenamosios vietos. Atsakovas ieškinio pateikimo teismui metu faktiškai gyveno Vilniuje. Teismas pagrįstai nustatė, kad dviejų iš trijų byloje dalyvaujančių šalių gyvenamoji (buveinės) vieta yra Vilniuje. Šioms šalims patogiau, ekonomiškiau ir operatyviau duoti paaiškinimus gyvenamosios (buveinės) vietos teisme. Atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl važinėti į teismo posėdžius kitame mieste nepatogu, finansiškai nuostolinga. Įstatymas nenumato bylos teismingumo pagal trečiojo asmens gyvenamąją vietą. Ieškovų atstovas profesinę veiklą vykdo Vilniuje. Ieškovų minimos bylos neturi prejudicinės reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui, civilinės bylos nagrinėjimą pagrįstai perdavė kitam apylinkės teismui pagal atsakovo po bylos iškėlimo deklaruotą gyvenamąją vietą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl teismingumo

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. CPK 34 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui. Pagal CPK 29 straipsnį ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismu,i jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui. Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovai jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, nurodė pagal trečiojo asmens O. G. gyvenamąją vietą. Iš Gyventojų registro tarnybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. išrašo matyti, kad ieškinių pateikimo metu atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) Kaune. Kartu su ieškiniu ieškovas G. S. pateikė 2013 m. liepos 29 d. turto arešto akto kopiją, kurioje atsakovo (kaip areštuoto turto savininko) gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) Kaune (G. S. ieškinio priedas Nr.8). Pažymėtina, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. pirmosios instancijos teismas gavo atsakovo atsiliepimą, kuriame atsakovas pats patvirtino savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) Kaune (CPK 111 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, ieškovai pagrįstai manė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Kauno mieste. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui neleidžia spręsti, kad ieškinių priėmimo metu (2016 m. birželio 29 d. ir 2016 m. rugpjūčio 5 d.) atsakovo faktinė gyvenamoji vieta buvo nežinoma. Tuo remiantis ieškiniai Kauno apylinkės teisme buvo priimti ir byla iškelta, nepažeidžiant teismingumo taisyklių, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo pritaikė CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą. Proceso operatyvumo tikslai perduodant bylą kitam tos pačios pakopos teismui būtų pasiekti, jei bylos perdavimas sąlygotų proceso racionalizavimą, pagreitinimą, sutrumpinimą. Proceso ekonomiškumo tikslai būtų pasiekti, jei dėl bylos perdavimo sumažėtų šalių bylinėjimosi bei kitų su ginčo sprendimu susijusių materialių ir nematerialių išlaidų, susitaupytų laiko. Bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui galimybė yra išimtinio pobūdžio. Todėl minėtos normos taikymas turi atitikti ultima ratio sąlygą ir yra galimas ne tais atvejais, kai pagal teismingumo taisykles priimtos bylos nagrinėjimas tame teisme neužtikrintų maksimalaus operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, bet kai bylos neperdavimas turėtų neigiamos įtakos teisingumo vykdymui ir iš esmės pažeistų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-731/2012).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byla bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme, nes dviejų iš trijų byloje dalyvaujančių šalių gyvenamoji (buveinės) vieta yra Vilniaus mieste. Vien šalių gyvenamoji ir darbo vieta Vilniaus mieste nesudaro pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Minėta, kad CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bylą perduoti nagrinėti kitam teismui galima tik dėl įrodymų daugumos esančios kito teismo veiklos teritorijoje. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į G. S. ieškinį. Civilinio proceso kodeksas numato, kad su atsiliepimu į ieškinį privalo būti pateikti įrodymai, kuriais grindžiami nesutikimo su ieškiniu motyvai (CPK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti su atsiliepimu, jei mano, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovas su atsiliepimu turėjo pateikti visus bylai reikšmingus įrodymus. Pažymėtina, kad nei atsiliepime į ieškinį, nei prašyme dėl bylos persiuntimo pagal teismingumą atsakovas nenurodė, kokius papildomus įrodymus kito teismo veiklos teritorijoje būtina gauti teismui, siekiant operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti bylą (CPK 178 straipsnis). Šių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, civilinė byla yra nagrinėjama elektronine forma ir procesiniai dokumentai bei įrodymus gali būti teikiami elektroninių ryšių priemonėmis, nepatiriant papildomų išlaidų (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, jog atsakovo gyvenamoji vieta pasikeitė po ieškinio priėmimo Kauno apylinkės teisme, nesudaro pagrindo teismui perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, teismas turi bylą išspręsti iš esmės (CPK 34 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo priimtos savo žinion bylos perdavimą kitam teismui. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kadangi atsakovo gyvenamoji vieta ieškinio priėmimo metu buvo žinoma. Nevertindamas bylos nagrinėjimui pateiktų įrodymų ir bylos perdavimo kitam teismui išimtinumo, nepagrįstai sprendė, kad byla kitame teisme bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta. Tuo remiantis apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis panaikintina ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.