Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme nuteistajai S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jai, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, S. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyta, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas S. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 22 d., 16.15 val. iki 2022 m. birželio 23 d., 15.48 val. (1 para), šį laiką prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 23 d. Bausmės pabaiga 2023 m. lapkričio 23 d.

2023 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme nuteistajai S. G., kuriame nurodoma, kad po teikimo nagrinėjimo ir teismo parodyto pasitikėjimo S. G. ir toliau sąmoningai ir piktybiškai nevykdo teismo paskirto įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo, o į raginimus gydytis visiškai nereaguoja, todėl vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, siūloma S. G. paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuteistoji S. G. į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl negalėjimo dalyvauti ar posėdžio atidėjimo teismui nepateikė. Nors teismo šaukimas jai buvo neįteiktas, bet apie posėdį telefonu ją informavo probacijos tarnybos atstovė, todėl laikytina, kad ji yra tinkamai informuota apie teikimo nagrinėjimą, todėl teikimas nagrinėtinas S. G. nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad įvertinus pagarsintus duomenis matyti, jog nuteistoji nevykdo teismo paskirto įpareigojimo, probacijos teikimas jau antrą kartą, todėl mano, kad yra pagrindas teikimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu probacijos atstovė palaikė teikimą. Papildomai nurodė, kad teismo įpareigojimą – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose S. G. įvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas netenkintinas.

Laisvės apribojimas yra bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. G. elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius kontroliuoja nuo 2022 m. lapkričio 15 d. Bausmės pabaiga 2023 m. lapkričio 23 d. Nuteistoji 2022 m. gruodžio 6 d. buvo supažindinta su bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis (b. l. 17). Jai paaiškintas laisvės apribojimo bausmės atlikimo turinys, ji įspėta dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą vykdyti laisvės apribojimo bausmės sąlygas. 2022 m. gruodžio 6 d. sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas. S. G. nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. 2023 m. rugsėjo 5 d. į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus buvo kreiptasi su teikimu dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, tačiau 2023 m. spalio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi teikimas buvo netenkintas (b. l. 61-63). Po teikimo nagrinėjimo S. G. ir toliau nevykdo teismo skirto įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo, o į raginimus visiškai nereaguoja. Respublikinio priklausomybės centro Klaipėdos filialo 2023 m. sausio 31 d pranešime nurodyta, kad S. G. gydyta Stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos skyriuje nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. sausio 31 d. dėl priklausomybės alkoholiui sindromo (b. l. 42). Respublikinio priklausomybės centro Klaipėdos filialo 2023 m. gegužės 23 d. pranešime nurodyta, kad S. G. laikotarpyje nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. buvo konsultuota RPLC Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytojo psichiatro (b. l. 52). Respublikinio priklausomybės centro Klaipėdos filialo 2023 m. rugpjūčio 18 d. pranešime nurodyta, kad S. G. Respublikinį priklausomybės ligų centrą Klaipėdos filialą laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. nesilankė (b. l. 55). Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė papildomai nurodė, kad S. G. teismo įpareigojimą – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose įvykdė. Informatikos ir ryšių departamento 2023 m. lapkričio 14 d. duomenimis S. G. per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracinių nusižengimų padariusi nėra.

Nors iš to, kas išdėstyta, teismo vertinimu, yra pagrindas daryti išvadą, kad nuteistoji iš tiesų nevykdė teismo jai paskirto įpareigojimo - gydytis nuo alkoholizmo, bet taip pat matyti, kad S. G. kitą teismo paskirtą įpareigojimą – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdė. S. G. atžvilgiu naujų ikiteisminio tyrimo nepradėta, administracine tvarka nėra bausta, todėl įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad priklausomybė nuo alkoholio yra liga, kurią išgydyti reikia laiko, manytina, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistoji S. G. piktybiškai ir sistemiškai vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Teismo nuomone, šiuo atveju arešto bausmė nepadės nuteistajai ir taip nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, o tik dar labiau pablogins jos būklę. Teismas mano, kad šiuo atveju nors S. G. nevykdė teismo paskirto įpareigojimo, bet atsižvelgiant į tai, kad jos pažeidimas nėra piktybiškas, į tai, jog S. G. gydyta Stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos skyriuje nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. sausio 31 d. dėl priklausomybės alkoholiui sindromo (b. l. 42), Respublikinio priklausomybės centro Klaipėdos filialo 2023 m. gegužės 23 d. pranešime nurodyta, kad S. G. laikotarpyje nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. buvo konsultuota RPLC Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytojo psichiatro (b. l. 52), teismas mano, kad nėra tikslinga keisti S. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę arešto bausme. Be to, teismas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog bausmė S. G. pasibaigė 2023 m. lapkričio 23 d.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių.

Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės keitimo areštu klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Atsižvelgiant į tai, kad arešto bausmė yra susijusi su realiu laisvės atėmimu, į S. G. padarytų pažeidimų visumą, jų padarymo aplinkybes ir priežastis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju keisti laisvės apribojimo bausmę arešto bausme būtų netikslinga ir tai prieštarautų probacijos tikslams ir principams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimo dėl S. G. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (bylos Nr. e1-917-549/2022) paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, netenkinti

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.