Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme nuteistajai S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir jai paskirta bausmė - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. G. paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, S. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyta, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 22 d. 16:15 val. iki 2022 m. birželio 23 d., 15:48 val., (1 parą) šį laiką prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 23 d.

2023 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas dėl nuteistajai S. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme. Teikime nurodoma, kad S. G. nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nuo 2023 m. kovo 16 d. piktybiškai nesigydo priklausomybės ligų, tuo nevykdo teismo paskirto jai įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo. Taip pat S. G. netinkamai vykdo baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės vykdymo laikotarpiu nedalyvavo net 17 kartų. Neatvyksta į Klaipėdos regiono probacijos skyrių. Bausmės vykdymo laikotarpiu, administracine tvarka nebausta, jos atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų. S. G. sąmoningai, piktybiškai nevykdo teismo paskirto įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo, netinkamai vykdo baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį keičiančiose programose, nebendrauja su probacijos tarnyba, todėl vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi siūlo S. G. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovė patvirtino teikime nurodytas aplinkybes. Palaiko teikimą, bet palieka teismui priimti galutinį sprendimą.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, nes vertinant bylos duomenis ir jos paaiškinimus darytina išvadą, kad nuteistoji piktybiškai nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų, nelinkusi bendradarbiauti, o esant tokioms aplinkybėms bausmės tikslai negali būti pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas netenkintinas.

BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius S. G. priežiūrą vykdo nuo 2022 m. lapkričio 25 d. ( a. b. l. 7), 2022 m. gruodžio 6 d. sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas, nuteistoji buvo supažindinta su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, probuojamojo teisėmis ir pareigomis, galimomis teisinėmis pasekmėmis už probacijos sąlygų nevykdymą, teismo skirtų įpareigojimų, draudimų nevykdymą, teisės pažeidimų padarymą ( a. b. l. 16-18). Respublikinio priklausomybės centro Klaipėdos filialo 2023 m. sausio 31 d pranešime nurodyta, kad S. G. gydyta Stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos skyriuje nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. sausio 31 d. dėl priklausomybės alkoholiui sindromo ( a. b. l . 42). Respublikinio priklausomybės centro Klaipėdos filialo 2023 m. gegužės 23 d. pranešime nurodyta, kad S. G. laikotarpyje nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. buvo konsultuota RPLC Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytojo psichiatro ( a. b. l. 52). Respublikinio priklausomybės centro Klaipėdos filialo 2023 m. rugpjūčio 18 d d pranešime nurodyta, kad S. G. Respublikinį priklausomybės ligų centrą Klaipėdos filialą laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. nesilankė ( a. b. l. 55). Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu S. G. nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose( a. b. l. 28-29). 2023 m. vasario 24 d. S. G. probacijos tarnybai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nedalyvauja smurtinį elgesį keičiančiuose programose, nes nemato prasmės, jog tai nepakeis jos požiūrį į smurtą ( a. b. l. 44). 2023 m. kovo 16 d. paaiškinime S. G. nurodė, kad nedalyvavo programoje, nes 2023 m. kovo 7 d. buvo išvykusi į kaimą, o ten nebuvo interneto ( a. b. l. 45). Iš 2023 m. birželio 7 d. S. G. paaiškinimo nustatyta, kad nedalyvavo 2023 m. kovo 21 ir 22 d, balandžio 4, 11, 25d., gegužės 2, 23d., birželio 6 d., nes dirbo neoficialų darbą. Nuo 2023 m. birželio 2 d. įsidarbino, darbo grafikas 3×3, kai pasitaikys išeiginės, pasistengs prisijungti prie programos (a. b. l.54). Duomenų apie naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, administracinių nusižengimo registro duomenimis nebausta.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių (Žin., 2012, Nr. 4-108).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Iš tiesų, ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu.

Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad probuojamoji S. G. iš tiesų netinkamai vykdė teismo jai paskirtus įpareigojimus, t. y, gydytis nuo alkoholizmo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tačiau ji pateikė paaiškinimus dėl šių pažeidimų, teismo posėdžio metu patikino, jog ateityje visus teismo paskirtus įpareigojimus vykdys tinkamai. Nors probuojamoji pažeidė teismo skirtus įpareigojimus, tinkamai nevykdė bendrųjų probuojamojo pareigų, kas formaliai leistų tenkinti teikimą, tačiau įvertinus tai, kad prabuojamosios S. G. atžvilgiu naujų ikiteisminio tyrimo nepradėta, administracine tvarka nėra bausta, bausmės vykdymo laikotarpiu nenustatyta, kad S. G. vartojo alkoholį, todėl įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad priklausomybė nuo alkoholio yra liga, kurią išgydyti reikia laiko, manytina, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistoji S. G. piktybiškai ir sistemiškai vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Pabrėžtina, kad, sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes bei surinktus duomenis, sprendžia, kad patenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą, būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi nuteistosios S. G. padaryti pažeidimai nelaikytini tokiais, kad būtų galima konstatuoti, jog jis vengia atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, ir keisti ją areštu. Esant aptartai situacijai, Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas netenkintinas.

Teismas atkreipia nuteistosios S. G. dėmesį į tai, kad ji turi būti pavyzdinga, privalo vykdyti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, teismo paskirtą draudimą, priešingu atveju, jai padarius pažeidimus ir probacijos tarnybai vėl kreiptųsi su teikimu į teismą, paskirta laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.