Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ginos Skersinskytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Sendvario sen., Klaipėdos rajono sav., netekėjusi, nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, teista:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 12 mėnesių;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 2 metams;

4) Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2022 m. balandžio 11 d. bausmę atliko, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui: 2022 m. birželio 22 d., apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apsvaigusi nuo alkoholio, dūrė peiliu vieną kartą sugyventiniui M. A. į kairės kojos šlaunį ir tuo sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą.

S. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamaja, kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad su M. A. kartu gyvena ir bendrą ūkį veda apie septynerius metus. 2022 m. birželio 22 d. nuo pat ryto kartu su sugyventiniu girtavo namuose. Prisimena, kad pykosi dėl M. A. priekaištų, kad neva ji turinti kitą draugą. Ginčo metu jie susistumdė. Vėliau nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė. Po kažkurio laiko atsibudusi aptiko M. A. miegantį kitame kambaryje ir pamatė, kad kraujuoja jo kairės kojos šlaunis. M. A. pasakė, kad tai ji jam įdūrusi. Dėl girtumo neprisimena nei dūrimo momento, nei kokiu peiliu dūrė. Labai gailisi dėl to kas atsitiko, ketina keisti gyvenimo būdą, gydytis priklausomybės ligų centro stacionare. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Tvirtina, kad labai nori gydytis nuo alkoholizmo (b .l. 122-125, 130-132).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios S. G. prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad S. G. pažįsta apie dešimt metų, kartu kaip šeima gyvena ir bendrą ūkį veda apie devynerius metus, turi bendrą keturių metų amžiaus dukrą, kurią 2022 metų sausio mėnesį vaikų teisių tarnyba laikinai atėmė dėl motinos girtavimo. Butas, kuriame gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje yra nuomojamas, bendro turto neturi. Su S. G. kartais piktnaudžiauja alkoholiu, būdami girti kartais susipyksta, vienas kito atžvilgiu yra smurtavę. S. G. 2019 metų spalio mėnesį buvo sužalojusi jį peiliu, dėl ko taip pat buvo pradėtas ikiteisminis yrimas. 2022 m. birželio 22 d. abu svečiavosi pas draugus, vartojo alkoholį. Į namus grįžo apie vidurdienį, kur abu toliau girtavo. Kažkuriuo metu abu ėmė ginčytis. Tuo momentu gulėjo lovoje, o S. G. ant tos pačios lovos sėdėjo prie stalo, kur buvo maistas ir gėrimai. Ant stalo buvo ir buitinis peilis, kurį naudojo valgydami maistą. Kaip suprato, S. G. konflikto metu įbrėžė peiliu jam į kairės kojos šlaunį. Peilis, kuris yra pridėtas prie tyrimo medžiagos, tikrai buvo ant stalo, prie kurio girtavo. Sužalojimas buvo nežymus, bet jam esant girtam dėl spaudimo bėgo kraujas, o S. G., būdama girta, situaciją perdėtai įvertino ir iškvietė policiją dėl to, kad jį sužalojo peiliu. Jis prašė jos nekviesti jokių tarnybų, nes nieko neatsitiko, bet ji taip sureagavo ir iškvietė. Matė, kad ji labai išsigando savo veiksmo. Jam nebuvo reikalinga medikų pagalba Atvykę medikai jį apžiūrėjo, užklijavo pleistrą, į ligoninę nevežė. Pareigūnai S. G. sulaikė ir išsivežė, nors jis sakė, kad neturi S. G. pretenzijų, nes sužalojimas buvo tik paviršinis.

Papildomai apklaustas nukentėjusysis M. A. patvirtino, jog S. G. neturi jokių pretenzijų ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, kadangi tai buvo tik paviršinis įbrėžimas, kuris fizinio skausmo jam nesukėlė. Be to, jis buvo stipriai girtas ir netgi negali kategoriškai tvirtinti, kad S. G. įbrėžimą kojoje padarė peiliu, galėjo būti ir kokiu nors kitokiu daiktu. Vėliau S. G. jam priminė, kad jis buvo išėjęs į parduotuvę ir į butą grįžo ne pro duris, nes jos buvo užrakintos, o užlipdamas renovacijos stelažais pro balkoną, todėl neatmeta galimybės, kad koją įsibrėžė lipdamas stelažais. Policijos ir medikų nekvietė. Pas medicinos ekspertus apžiūrai nenuvyko, nes įbrėžimas užgijo, neliko jokios žymės, todėl neturėjo ką parodyti ekspertams. Su S. G. išsiskyrė, gyvena atskirai, bendrauja tik dėl vaiko ir tai tik tarpininkaujant socialinei darbuotojai. Kur gyvena S. G., nežino, nusprendė daugiau niekada kartu negyventi (b. l. 32-33, 36).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio koridoriuje ant grindų rasta raudonos spalvos skysčio, galimai kraujo, antrame kambaryje ant palangės aptiktas virtuvinis peilis (b. l. 17-18).

Iš 2022 m. birželio 22 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad įvykio vietoje, bute adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nukentėjusiajam M. A. nustatytas 3,50 promilių girtimas, įtariamajai S. G. 3,34 promilių girtumas (b.l. 25-27).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas peilis, išimtas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Peilis susideda iš dviejų dalių – geležtės ir prie jos pritvirtintos rankenos. Bendras peilio ilgis 225 mm, geležtė pagaminta iš pilkos spalvos metalo, vienašmenė, ties pentimi yra gamyklinis užrašas „Provence“. Peilis pagal matmenis bei konstrukcijos ypatumus turi panašumų su bendros buitinės paskirties peiliais. Vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šios rūšies peiliai nepriskiriami šaltiesiems-nešaunamiesiems ginklams (b. l. 62-65).

Apžiūros protokole užfiksuotais policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų peržiūros duomenimis. Vaizdo įrašuose matoma, kaip į butą įėjusius policijos pareigūnus pasitiko M. A.. Pareigūnams paklausus, ar jis sužalotas, šis atsako, kad ne, niekas čia nesužalotas, nieko čia nebuvo. Pareigūnui pasakius, kad tuoj atvažiuos medikai, M. A. sako, kad nieko jam nereikia, nieko nebuvo. Pareigūnams paklausus kodėl iš kojos laša kraujas, M. A. atsako, kad buvo konfliktas, kad jis pats yra kaltas. Tuo momentu prieina S. G., kuri pareigūnams pasako „ne jisai kaltas, o aš“, pareigūnams paklausus ar ji paėmė peilį ir dūrė, S. G. atsako „taip“. Paklausta kur įdūrė, S. G. atsako „į koją“ ir ranka parodo į M. A. koją. Pareigūnų paprašyta papasakoti kaip viskas buvo, S. G. atsako „nu tai atsitiko“, tuomet įsiterpia M. A., kad papasakoti gali jis ir nurodo, kad buvo konfliktas, kad S. G. buvo su kitu draugu ir viskas tuo baigėsi. Paklaustas kiek metų gyvena kartu su S. G., atsako, kad dešimt metų. Atvykusiems medikams M. A. nenori rodyti žaizdos, tvirtina, kad jam nieko nėra, niekas nieko jam nepadarė, kad viskas jam gerai. Pareigūnei paklausus kokiu peiliu dūrė, M. A. atsako „kodėl jūs manęs klausiat“. Paklausus S. G. kur yra peilis kuriuo dūrė, ši nurodo, kad kambaryje ant palangės ir parodo peilį. Pareigūnai peilį paima. Medikė apžiūri žaizdą, konstatuoja, kad tai poodinė hematoma ir nurodo, kad reikės vykti į ligoninę, tačiau M. A. kategoriškai atsisako, teigia, kad nieko čia nebuvo, niekas jam nieko nepadarė ir pasirašydamas iškvietimo kortelėje patvirtina, kad vykti į ligoninę atsisako (b. l. 72-74).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog atvykę medikai konstatavo M. A. šlaunies žaizdą, į ligoninę vykti M. A. atsisakė

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamoji S. G. 2022 m. birželio 22 d., apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apsvaigusi nuo alkoholio, dūrė peiliu vieną kartą sugyventiniui M. A. į kairės kojos šlaunį ir tuo sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą. Tokiu būdu S. G., smurtaudama, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui sugyventiniui M. A., ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamosios S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui ir kad veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

S. G. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje. Anksčiau teista (teistumas neišnykęs), taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, taigi kaltinamoji suvokė, savo elgesio pasekmes bei yra linkusi nusikalsti. Tačiau kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, pati pranešė apie padarytą nusikaltimą ir nukentėjusiajam iškvietė pagalbą. Nukentėjusysis M. A. nurodė, kad su kaltinamąja susitaikė, jai atleido, žymių pasekmių jam nebuvo sukelta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajai paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytas ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės sankcijos vidurkiui. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir aplinkybes, tai, kad kaltinamosios elgesį lėmė apsvaigimas nuo alkoholio ir ji išreiškė norą bei sutikimą gydytis nuo šios priklausomybės, kaltinamajai skirtinas įpareigojimas bei baudžiamojo poveikio priemonė, kurie teigiamai veiks jos elgesį bei skatins nenusikalsti, t. y. per bausmės laikotarpį ji įpareigojama gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas) bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). S. G. su bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.

Kaltinamoji S. G. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2022 m. birželio 22 d., 16.15 val. iki 2022 m. birželio 23 d., 15.48 val. (1 para) šį laiką prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Peilis, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, S. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti ją dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. G. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 22 d., 16.15 val. iki 2022 m. birželio 23 d., 15.48 val. (1 parą), šį laiką prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, peilį, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo sandėlyje, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.